Acetono poveikis nėštumo metu
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau kartu ir periodas, kai reikia itin atidžiai rūpintis savo sveikata, nes nuo jos priklauso ne tik motinos, bet ir augančio vaisiaus gerovė. Vienas iš rodiklių, į kurį atkreipiamas dėmesys nėštumo metu, yra acetono (ketonų) kiekis šlapime.
Nenustebkite, kad bene kiekvieno vizito pas gydytoją metu teks į laboratoriją pristatyti šlapimo mėginį ištyrimui. Ketonų kiekis šlapime tiriamas, jei kraujyje aptinkamas neįprastai didelis gliukozės kiekis arba pasireiškė dehidratacijos požymių. Įprastai organizmas kaip energijos šaltinį naudoja gliukozę (cukrų). Jei su maistu gaunama nepakankamai angliavandenių, ypač trūkstant insulino, energijai gaminti riebaliniame audinyje pradedami skaidyti riebalai, ir vėliau - kepenyse vykstant ketogenezei - gaminami ketonai, kurie tampa alternatyviu energijos šaltiniu.
Nėštumo metu, ypač trečiame nėštumo trimestre, ketonų gamyba yra natūraliai intensyvesnė dėl didėjančio motinos organizmo atsparumo insulinui ir augančio vaisiaus energijos poreikio. Dėl šios priežasties nėštumas vadinamas „pagreitinto badavimo“ būsena. Tyrimų duomenimis, ketonurijos (t. y. didesnio ketonų kiekio šlapime) radimas nėštumo metu labai skiriasi ir gali pasitaikyti nuo 5 iki 89 proc. moterų. Nėštumo metu tiek sergančioms gestaciniu diabetu, tiek ir nesergančioms juo moterims, patariama vengti dietų, kurių metu didėja ketonų kiekis (ketogeninės dietos), taip pat nerekomenduojama griežtai riboti angliavandenių.
Kai kurie vaistai gali paveikti nėštumo eigą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pakenkti vaisiaus vystymuisi, todėl gali atsirasti įgimtų anomalijų, cerebrinis paralyžius arba kūdikis gali gimti negyvas. Dėl dirginančio poveikio išgėrus acetono būna pykinimas, vėmimas, vėliau slopinama CNS (atsiranda silpnumas, svaigulys, mieguistumas, galvos skausmas, koordinacijos sutrikimai, sunkiai apsinuodijus - koma), gali būti galvos skausmai, traukuliai, tachikardija, hipotenzija, acidozė, hiperglikemija. Pasisavinimas greitas ir geras pro virškinamąjį kanalą ir kvėpavimo takus, rezorbuojamas pro odą (geriau, kai yra pažeidimų). Šalinimo pusperiodis apie 4 val.
Acetono kiekio padidėjimo priežastys ir poveikis
Viena iš priežasčių, dėl kurios gali padidėti acetono kiekis šlapime, yra nepakankamas angliavandenių suvartojimas. Per dieną reikėtų suvartoti bent 150-175 g angliavandenių. Valgykite kuo įvairesnių angliavandenių (pavyzdžiui, ryžių, avižų, viso grūdo dalių duonos ar makaronų). Pasistenkite suvartoti ir daugiau baltymų - mėsos, kiaušinių, pieno produktų, pupelių, tofu ir t. Reguliariai valgykite: dienos metu reikėtų valgyti bent 3 pagrindinius patiekalus ir 3 kartus užkandžiauti.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į nėštumo trukmę. Tinkamas diabeto gydymas yra būtinas. Sergant gestaciniu diabetu būtina koreguoti mitybą ir griežčiau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Jei stipriai pykina, gydytojas gali skirti vaistų šiam nemaloniam reiškiniui malšinti.
Nors kol kas moksliniuose tyrimuose dar tiksliai neatsakyta, ar padidėjęs ketonų kiekis kenkia vaisiui, tačiau yra nuogąstavimų dėl neigiamos įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi. Vėlgi drastiškai šoktelėjęs ketonų kiekis šlapime gali būti susijęs su diabetine ketoacidoze - sunkia diabeto komplikacija, kai dėl didelio insulino trūkumo ima gamintis ketoniniai kūnai. Ne visada įmanoma išvengti ketonų kiekio padidėjimo nėštumo metu.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. O netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus. Kai kurie medikamentai gali pažeisti tėvų lytines ląsteles dar prieš įvykstant apvaisinimui ir po to sukelti pakitimus vaikelio organizme, todėl jų patariama nevartoti bent 5-6 mėnesius iki planuojamo nėštumo.
Embriotoksiniai medikamentai yra tie, kurie žalingai veikia embrioną antrą trečią nėštumo savaitę. Dėl jų poveikio jis gali nustoti vystytis. Teratogeniniai medikamentai žalingai veikia vaisių nuo trečios iki 8-10 nėštumo savaitės ir sukelia vystymosi anomalijų. Koks tai bus pažeidimas, priklauso nuo to, kuriuo nėštumo metu buvo vartojami šie vaistai, t.y. kokioje vystymosi stadijoje buvo mažylis. Teratogeninis medikamento poveikis priklauso nuo vaisto cheminės sudėties, dozės, sugebėjimo patekti per placentą ir išsiskirti iš organizmo. Jeigu vartojami keli preparatai, jų teratogeninis poveikis susideda ir būna stipresnis. Jeigu vienu metu vartojami keli teratogeniniai medikamentai, pavojus, kad vaikas gali gimti apsigimęs, gerokai padidėja. Fetotoksiniai vaistai veikia jau subrendusį pilvelyje esantį vaikelį. Šis žalingas poveikis pasireiškia struktūriniais ir funkciniais mažylio vystymosi nukrypimais.
Kad vaistas paveiktų ir vaikelio organizmą, jis turi iš motinos kraujotakos per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Placenta - tai tam tikras barjeras, apsaugantis vaikelį nuo žalingo poveikio. Todėl ar vaistai pakenks, didele dalimi priklauso nuo placentos būklės, t.y. kaip ji vykdo apsaugines funkcijas. Apsauga sumažėja, kai yra placentos nepakankamumas, kuris išsivysto po įvairių ligų ir akušerinių komplikacijų. Todėl vaistai ir jų skilimo produktai vaikelio organizme gali kauptis ilgesnį laiką.
Kaip vaistai patenka per placentą, priklauso ir nuo vaistų fizinių bei cheminių savybių. Per ląstelių membranas geriau prasiskverbia riebaluose tirpios medžiagos, blogiau - tirpios vandenyje. Be to, per placentą kur kas geriau prasiskverbia iš mažų molekulių sudaryti medikamentai, blogiau - tie, kurių molekulės didelės. Pavyzdžiui, kraujo krešėjimą mažinantis preparatas heparinas sudarytas iš didelių molekulių ir todėl per placentą nepatenka ir vaikelio kraujo krešėjimo nepaveikia. Tuo tarpu lengvai per placentą patenkantys vaistai, kaupiasi vaisiaus organizme ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį, netgi sunkias komplikacijas.
Vaistų saugumo klasifikacija nėštumo metu:
- A grupė: Tai vaistai, kuriuos nėščiosios bei vaisingo amžiaus moterys vartojo nedideliais kiekiais ir jie nesukėlė vaikeliui įgimtų anomalijų ar kitokio neigiamo poveikio.
- B grupė: Šie vaistai nesukelia anomalijų gyvūnų tyrimuose.
- C grupė: Tai vaistai, kurie atliekant tyrimus su gyvūnais pasižymėjo teratogeniniu ir embriotoksiniu poveikiu.
- D grupė: Šie vaistai sukelia arba įtariama, kad gali sukelti įgimtas vaikelio anomalijas arba negrįžtamai paveikti jo organizmą.
- E grupė: Šie vaistai absoliučiai draudžiami nėštumo metu.
Kai kurie vaistai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu, yra ibuprofenas, nimesulidas, aspirinas, kodeinas, izotretinoinas, natrio valproatas ir valpro rūgštis. Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Imbiero arbata gali padėti lengvinti peršalimo simptomus, stiprinti imuninę sistemą, mažinti pykinimą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną.
Kiti pavojingi veiksniai ir prevencija
Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą.
Organiniai tirpikliai - tai skaidrūs, bespalviai, specifinį kvapą turintys, lengvai garuojantys bei degūs skysčiai. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
Nitratai. Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus.
Pesticidai. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode. Jei būtina naudoti pesticidus, pasamdykite profesionalų kenkėjų naikintoją.
Dažai su švinu. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę. Jei laukiatės, nevalykite senų dažų, neleiskite to daryti ir vaikams.
Gyvsidabris. Rekomenduojama vengti didelių plėšriųjų žuvų.
Asbestas. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
Repelentai. Venkite kontakto su DEET (dietiltoluamidu) pirmą nėštumo trimestrą. Uodams atbaidyti rinkitės priemones su mažesne DEET koncentracija, tinklelį ar ekraną nuo uodų.
Ftalatai ir bisfenolis A (BPA). Nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai.
Rentgeno tyrimai. Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas. Echoskopija ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) laikomi saugiais, tačiau MRT su kontrastinėmis medžiagomis nerekomenduojama.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Sveikos, nebijokite, ketonų buvimas šlapime yra leistinas dalykas nėščiosioms. Jei kiti tyrimai yra normos ribose (pvz., cukrus normoje, nes prie diabeto ir cukrus padidėja ir ketonai šlapime), tai ketonurija tikrai nėra pavojinga ir tai nerodo inkstų susirgimo. Daugeliu atvejų, pakoregavus mitybą ir skysčių vartojimą, situacija pagerėja.
Nėštumo metu, ypač sergant gestaciniu diabetu, svarbu tinkamai subalansuoti mitybą, vengti drastiškų dietų ir užtikrinti pakankamą angliavandenių bei skysčių vartojimą. Jei kyla abejonių ar nerimo dėl acetono kiekio šlapime, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
