Tymų skiepijimas Lietuvoje: Ar 1994 metais gimę vaikai buvo apsaugoti?
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu. Nors dažnai vadinama „vaikiška liga“, tymai yra rimta grėsmė bet kokio amžiaus žmonėms, galinti sukelti sunkias komplikacijas ir net mirtį. Visame pasaulyje, prieš pradedant masinę vakcinaciją, tymai kasmet nusinešdavo milijonų gyvybių. Šiandien, nepaisant vakcinos prieinamumo, liga vis dar kelia rimtą susirūpinimą, ypač tose šalyse, kur skiepijimo apimtys yra nepakankamos.
I. Tymų grėsmė ir jos istorija
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti yra labai maža. Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas - oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais - iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia - galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Tymai yra rimta liga vien dėl to, kad ją sukelia virusas, o jokių specifinių virusinių infekcijų, išskyrus gripą, gydymo nėra - taikomas tik simptominis gydymas, padedantis asmeniui lengviau sirgti. Bet sunaikinti virusą neįmanoma. Jeigu tymų virusas patenka į plaučius, sukelia plaučių uždegimą. Jei patenka į smegenis, sukelia smegenų uždegimą, o gydymo nėra. Tokiu atveju komplikacijos ir mirties atvejai yra absoliučiai įmanomi. Dažniausios tymų komplikacijos - pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu. Vaikams ypač pavojinga tymų pneumonija, kuri gali baigtis mirtimi. Kol nebuvo skiepų, vaikai daugiausia nuo jos ir mirdavo. Suaugusiems ypač pavojingas encefalitas. Dar gali ištikti aklumas. Dar viena itin pavojinga ir reta komplikacija - sklerozuojantis panencefalitas, kuris gali pasireikšti ir po 10-20 metų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 metų, prieš pradedant pasaulinę vakcinaciją, kasmet nuo tymų mirdavo 2,6 mln. žmonių. 2017-aisiais tokių tragiškų atvejų buvo 110 000 ir didžiausias mirtingumas registruotas jaunesnių nei 5 metų vaikų grupėje. Pasauliniu mastu kasmet miršta apie 110 000 žmonių, nors tymai yra skiepais valdoma infekcija. Šių metų sausį Europoje registruota 18 112 susirgimų tymais, daugiausia - Ukrainoje. Pernai Europos valstybėse sirgo 82 596 asmenys, o Ukrainoje vėl registruoti mirties atvejai nuo ligos, kuri gali būti suvaldyta. Per paskutinius 12 mėnesių Europoje mirė 33 žmonės įvairiose šalyse.
II. Tymų vakcinacijos raida Lietuvoje: Kas keitėsi bėgant metams?
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Iki to laiko dauguma vaikų liga buvo persirgę ir imunitetą įgavo tokiu būdu. Nuo 1964 iki 1988 metų nuo tymų buvo skiepijama tik kartą. Buvo naudojama iš Rusijos atvežta daugiadozė vakcina, kuriai buvo reikalingas šalčio grandinės išlaikymas. Nuo 1988 metų Lietuvoje pradėta skiepyti dviem vakcinomis, siekiant užtikrinti ilgesnį ir patikimesnį imunitetą. Tačiau prie didesnio patikimumo Europos gamintojų vakcinos pereita tik 1993-iaisiais. Tai reiškia, kad tik nuo 1993 metų buvo atsisakyta rusiškos vakcinos ir pradėta skiepyti dabartinius europinius standartus atitinkančiomis dvejomis vakcinomis. Būtent šis pokytis yra svarbus, kalbant apie 1994 metais gimusius vaikus.
Vakcina yra įtraukta į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių. Pagal dabartinį Lietuvos nacionalinį skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Norint įgyti pilną ir ilgalaikį imunitetą tymams, reikalingos dvi vakcinos dozės.
Atsakant į klausimą, ar 1994 metais gimę vaikai buvo skiepijami nuo tymų, galima teigti, kad jie pateko į laikotarpį, kai Lietuva jau buvo perėjusi prie patikimesnių, dviejų dozių Europos gamintojų vakcinų. Todėl šiuo metu ramiausiai galėtų jaustis nebent gimę 1993 metais ir vėliau, nes jiems buvo prieinama efektyvesnė skiepijimo schema. Jei gimėte iki 1988 metų, tikėtina, kad esate skiepyti tik viena vakcina, tačiau didelė tikimybė, kad ir tos negavote. Tokiu atveju medikai pataria šią informaciją pasitikslinti analizuojant sveikatos kortelę, jei tokia likusi nuo gimimo.
Be tymų, yra ir kitų ligų, kurių atveju imunitetas nėra įgyjamas visam gyvenimui. Pavyzdžiui, persirgus kokliušu, imuniteto visam gyvenimui neįgyjama. Vakcinuotis nuo difterijos, kokliušo, stabligės reikia kas dešimt metų. Kiekviena vakcina turi tam tikrą laiką, kiek ji apsaugo asmenį, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl revakcinacijos.
Tymų skiepijimo istorija Lietuvoje: pagrindiniai etapai
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai tymų skiepijimo pokyčiai Lietuvoje:
| Laikotarpis | Skiepijimo ypatybės | Vakcinos tipas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Iki 1964 m. | Dauguma persirgdavo natūraliai | Nebuvo masinio skiepijimo | |
| 1964 - 1988 m. | Skiepijama tik vieną kartą | Rusiška daugiadozė vakcina | Reikėjo palaikyti šalčio grandinę. |
| Nuo 1988 m. | Pradėta skiepyti dviem vakcinomis | Rusiška daugiadozė vakcina | Norint įgyti pilną imunitetą, reikalingos dvi dozės. |
| Nuo 1993 m. | Pereita prie patikimesnių Europos gamintojų vakcinų, skiepijama du kartus | Europos standartus atitinkančios dvi vakcinos (MMR) | Vaikai skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Ramiausiai jaučiasi gimę nuo 1993 m. |
III. Dabartinė situacija ir skiepijimo apimtys
Lietuvoje fiksuojamas dar neregėtas tymų protrūkis, vis dažniau prabylama ir apie kitų pavojingų, skiepais valdomų, ligų grėsmę. Pernai Lietuvoje tymais sirgo 30 žmonių, šiemet per kelis mėnesius - jau daugiau nei pusė tūkstančio. Sergamumas tymais pastaruoju metu auga kaip ant mielių: liga Lietuvoje jau diagnozuota 159-iems žmonėms. Ji pakerta ir vaikus, ir suaugusiuosius, tarp sergančiųjų - daug medikų. Šios dienos duomenimis, tymų atvejų padaugėjo, ypač Vilniaus apskrityje ir Vilniaus mieste. Tai būdinga tymų viruso plitimui, nes tymų protrūkiai niekada nesibaigia viena pakilimo banga; visada būna kelios šios ligos bangos. Jau registruotas tymų susirgimas kūdikiui - Kaune 7 mėn. kūdikis serga tymais. Tai pati jautriausia amžiaus grupė, todėl turėtume dėti visas pastangas, kad tokie atvejai nesikartotų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (95 proc.) skiepijimo aprėptys dviem vakcinos nuo tymų (MMR) dozėmis. Deja, Lietuvoje paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 m. - 2009 m. siekė 97 proc., o 2018 m. - vos 92,2 proc. Visu Lietuvos mastu, vaikų skiepijimo apimtys siekia 92,2 proc. Kauno apskrityje, kur sergančiųjų dabar yra daugiausia, kai kuriose savivaldybėse paskiepyta tik 85 proc. Tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų. Pasak medikų, kiekvienais metais daugėja neskiepytų vaikų, tų vaikų, kurių tėvai atsisako juos skiepyti. Būtent nepaskiepytų vaikų grupė yra imliausia. Kol skiepijimo apimtys buvo gana didelės - per 95 proc., liga neplito. Tačiau pastaraisiais metais apimtys mažėja, ir kai jos nesiekia tų 95 procentų, tymų jau nebegalime sukontroliuoti. Jei skiepijimosi apimtys Lietuvoje būtų pakankamos, liga neišplistų. Jei sergantysis patenka į visuomenę, kurioje visi turi imunitetą, jis suserga, perserga, ir viskas - istorijos pabaiga.
Tokia situacija susiklostė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, kur taip pat kyla ligų protrūkiai. Raudonukę ir tymus Europoje atgaivino keisti, dažnai su religiniais įsitikinimais susiję judėjimai prieš vakcinaciją bei mokslu nepatvirtinti įsitikinimai apie vakcinų žalą, jų sukeliamas alergijas ir autizmą. Žmogaus psichologija veikia taip, kad kol nėra akivaizdžios ir tiesioginės grėsmės, tol nenorima daryti to, kad grėsmės būtų išvengta.
IV. Skiepų efektyvumas ir saugumas
Kol kas, be skiepų, kuriais galėtume apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, kitos priemonės nėra. Suleidus vakciną, mūsų imuninė sistema gauna informaciją, kad į organizmą pateko antigenas ir turi gaminti antikūnus - kad galėtų apsisaugoti nuo ligos ateityje. Vakcinacija, kaip ją suprantame šiandien, pažįstama jau kelioms žmonių kartoms ir gerokai sumažina ligų, kurioms vakcinos užkerta kelią, daromą žalą atskiriems asmenims, šeimoms ir bendruomenėms visame pasaulyje. Gydytojai pabrėžia, kad sveikas gyvenimo būdas ir grūdinimasis gali sustiprinti bendrą žmogaus imunitetą, tačiau specifinį imunitetą nuo ligų sukuria tik skiepai. Kiekviena liga turi savo vadinamąjį visuomeninio imuniteto lygį, kai žmonės yra saugūs. Visuomenę galima apsaugoti nuo užkrečiamų ligų protrūkio, kai paskiepijama 95 procentai jos narių. Šiam procentui mažėjant, ligos atsiranda vėl.
Daliai žmonių vaikų skiepijimo klausimas yra jautrus. Galbūt todėl melagienų skleidėjai socialiniuose tinkluose mėgina kelti jų emocijas melagingu infografiku, kuriame teigiama, kad JAV vakcinų grafike 1986 m. vaikams iki vienerių metų buvo numatytos tik penkios vakcinos, o 2025 m. - jau 32. Tačiau "Melo detektorius" paaiškina, kodėl šis grafikas nėra teisingas. JAV federalinėje teisėje niekada nebuvo numatytas reikalavimas tėvams skiepyti savo vaikus, o CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos centrų) vakcinų grafikas yra tik rekomendacinio pobūdžio. 1985-1989 m. vaikams JAV buvo rekomenduojamos trys vakcinos (dvi iš jų kombinuotos), o 2025 m. - 11 vakcinų, keturios iš jų yra privalomos visose valstijose, jei vaikas nori būti įregistruotas į mokyklą. Net ir sudėjus visų CDC rekomenduojamų vakcinų dozes (ne pačias vakcinas), jų skaičius varijuoja nuo 26 iki 28, priklausant nuo tam tikrų aplinkybių, ir nesiekia 32. Bet dozių skaičius nereiškia vakcinų skaičiaus.
Prieštaraujantys skiepijimuisi arba dar abejojantys jo veiksmingumu paprastai kaip motyvą nurodo nepageidaujamas reakcijas. Tačiau kasmet Lietuvoje registruojama apie 80 nepageidaujamų reakcijų pasiskiepijus. Lietuvoje tiek suaugusiesiems, tiek vaikams būna nuo 600 000 iki 700 000 skiepijimo dūrių. Iš šio skaičiaus tik 80 atvejų yra nepageidaujamų reakcijų. Išreiškus procentais, tai labai nedaug. Registruojant nepageidaujamas reakcijas taikoma dviguba kontrolė, tai yra privalomai registruojama tiek ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras), tiek Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. Tai vadinamasis farmakologinis budrumas, kai nutikus taip, jog po kokios nors vakcinos serijos pradėtų reikštis dažnesnės reakcijos, nepageidaujamų reakcijų protokolai būtų pildomi ir perduodami Europos ligų prevencijos kontrolės centro registrui. Tada būtų visur stebima situacija ir vakcina išimama iš rinkos. Tokių dalykų per medikų darbo praktiką tikrai nėra buvę. Kol vakcinos patenka į rinką, būna labai ilgas klinikinių tyrimų laikotarpis - nuo 5 iki 15 metų. Vakcina yra saugi, efektyvi, labai daug metų naudojama ir yra labai daug mokslinių duomenų, įrodančių vakcinos saugumą. Ypač svarbu kritiškai ir skeptiškai vertinti melagingas istorijas, kurios dažnai pasirodo spaudoje ar įvairiuose diskusijų forumuose.
V. Ką daryti, jei abejojate dėl imuniteto?
Jei skiepų istorijos susižinoti nepavyksta, egzistuoja kraujo tyrimas, kuris parodo imlumą tymams. Kiekvienam asmeniui, norinčiam žinoti imuniteto būklę dėl tymų infekcijos, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl galimybės atlikti kraujo tyrimą, norint sužinoti tolimesnių veiksmų eigą - ar skiepytis nuo tymų, ar asmuo turi pakankamą imunitetą tymams. Jei išsitirtumėte savo antikūnų kiekį ("titrus") ir jų būtų per mažai, tuomet reikėtų skirti antrą dozę.
Lietuvoje nemokamai nuo tymų skiepijami tik vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, kuriuos perka Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Vaikai nemokamai gali būti paskiepyti nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis, iš viso nuo 14 infekcinių ligų. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti tėvai turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje. Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Taip pat yra vaikų, kurie negali būti skiepijami dėl tam tikrų įgimtų ar įgytų imuninės sistemos ypatumų, kai jų organizmas negeba pagaminti antikūnų.
Šiuo metu ULAC sandėlyje yra 42 000 vakcinų nuo tymų, kurių užteks paskiepyti dar neskiepytiems vaikams ir žmonėms, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais. Šiais atvejais vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos valstybės. Visi kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis arba tai turėjo padaryti darbdavys jau 2004 metais. Jei vakcinos neturi jūsų gydymo įstaiga, patariama kreiptis į kitą, kuri suteiks skiepijimosi galimybę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
