Apreiškimas Mergelei Marijai: tikėjimo, vilties ir Dievo plano paslaptis
Šventieji raštai labai kukliai kalba apie Jėzaus Motiną Mariją. Tačiau Mergelės Marijos vaidmuo Jėzaus gyvenime yra labai svarbus. Marija yra ištikimame draugystės kelyje su Jėzumi. Angelo apreikštoji mintis kalba apie Mariją, kuri yra skirta priimti ateinantįjį pranašą į pasaulį. Marija - meilės ir tiesos motina, priimanti Dievo valią nuolankia, nužeminta širdimi. Po Kristaus kryžiumi - keletas ištikimųjų moterų, ir viena iš jų - Marija. Kaip šventos Dievo valios vykdytoja - Marija, be dėmės pradėtoji, keliauja į dangų. Iškeliamas Marijos kaip moters vaidmuo. Prašykime Dievo malonių, kad moterystės taurumas šių dienų pasaulyje būtų iškeltas į pirmąją vietą, ir mes galėtume priimti kiekvienos kilniadvasės tikėjimo moters gyvenimą, kaip sektiną pavyzdį. Melskimės ir kartu prašykime, kad šių dienų pasaulyje moters vaidmuo aktyviajame gyvenime būtų vertinamas ir skatinamas. Menininkų apdainuotas Marijos pavyzdys atskirais amžiais buvo iškeliamas kaip skaistumo, tauriausio gyvenimo pavyzdys. Šiandien sunkiai suvokiama švč. Mergelės Marijos Apreiškimo iškilmė, bet ją galime išgyventi priimdami kaip nuoširdžios tikėjimo grožio nuotakos švytėjimą. Tegul ir mus šiandien Mergelė Marija globoja ir palaiko kiekvieną bandymų valandą supratimo, vienas kito priėmimo dvasia. Savo kuklumu ir paprastu atsidavimu Mergelė Marija ir mums lieka pavyzdžiu, kaip turime siekti Dievo malonės atviromis, nuoširdžiomis širdimis.
Apreiškimas Marijai - vienas svarbiausių įvykių krikščionybėje, aprašytas Luko evangelijoje. Šis įvykis įkvėpė daugybę menininkų ir teologų per amžius. Straipsnyje panagrinėsime, kaip Apreiškimas vaizduojamas mene, kokią reikšmę jis turi maldai ir kokie simboliai dažniausiai naudojami šiai scenai pavaizduoti.
Apreiškimas mene: nuo katakombų iki renesanso
Apreiškimo Marijai scena yra populiarus motyvas krikščioniškame mene. Seniausias išlikęs Apreiškimo atvaizdas datuojamas II a. pabaiga - III a. pradžia ir yra Priscilės katakombose Romoje. Ši freska bei vėlesni atvaizdai atspindi to meto romėnų tradicijas. Marija ir angelas dėvi tunikas, o Marijos plaukai palaidi, kaip buvo įprasta netekėjusioms moterims. Marija dažnai vaizduojama sėdinti aukštame krėsle ar soste, kuris simbolizuoja karališką valdžią.
Iki VI a. Marija dažniausiai vaizduota iš kairės, o vėliau - iš dešinės. Angelai ne visada vaizduojami su sparnais. Priscilės katakombų freskoje arkangelas Gabrielius yra besparnis, kad nebūtų painiojamas su pagonių dievybėmis.
Viduramžiais Apreiškimo scenose gausu simbolinių elementų, paimtų iš apokrifinių evangelijų ir Jokūbo Voraginiečio „Aukso legendos“. Šalia Marijos galime matyti verpstę, vilnų krepšelį ar kuodelį, kurie simbolizuoja Marijos auklėjimą Jeruzalės šventykloje, kur ji verpė ir audė medžiagą kunigų rūbams. Kai kuriuose paveiksluose vaizduojamas šulinys, primenantis apie pirmąjį apreiškimą, kai Mariją pasveikino nematomas angelas.
Tikint, kad Apreiškimas įvyko pavasarį, šį įvykį vaizduojančiuose meno kūriniuose dažnai sutinkamas vazos su gėlėmis motyvas. Vėliau gėlės tapo lelijomis - Mergelės skaistumo simboliu. Ankstyvuosiuose paveiksluose angelas laiko skeptrą, o vėlesniuose - leliją.
Prancūzų dailininko Žano Burdišono (Jean Bourdichon, apie 1457-1521) iliuminacija „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“ puošia „Magnificat“ viršelį. Šioje iliuminacijoje arkangelas Gabrielius labiau primena patikimą bičiulį nei dievišką būtybę. Marija vaizduojama pamaldžiai sudėjusi rankas, apmąstanti angelo pasveikinimą. Jos apsiaustas mėlynos spalvos, simbolizuojančios dieviškumą, tiesą, pastovumą ir ištikimybę. Priešais Mariją - atversta knyga, nuolatinis Mergelės atributas, simbolizuojantis Izaijo pranašystę. Iliuminacijos viršuje matome balandį - Šventosios Dvasios simbolį.
Žanas Burdišonas garsėjo kaip gabus portretų tapytojas ir rankraščių iliuminacijų kūrėjas. Jo miniatiūros atstovauja prancūzų renesansui.
Apreiškimas Luko evangelijoje: Dievo plano atskleidimas
Evangelijoje pagal Luką (Lk 1, 26-38) pasakojama, kad Dievas siunčia arkangelą Gabrielių į Nazaretą pas Mergelę Mariją. Angelas kreipiasi į ją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28). Marija sumišusi klausia savęs, ką reiškia toks pasveikinimas. Angelas nuramina ją: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Lk 1, 30-33).
Marija klausia, kaip tai įvyks, jei ji nepažįsta vyro. Angelas paaiškina: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 35). Angelas taip pat praneša Marijai apie jos giminaitės Elzbiacijos nėštumą, patvirtindamas, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37).
Šis pasakojimas atskleidžia Dievo planą žmonijos išgelbėjimui. Arkangelas Gabrielius yra tik Dievo pasiuntinys, o pagrindinė figūra - maloningasis Izraelio Dievas. Evangelistas Lukas pabrėžia, kad Dievas pasirenka paprastus žmones, kad per juos įvykdytų savo planą. Vietoj to, kad pasiųstų angelą pas karalienę ar princesę, Dievas pasiuntė jį pas mergaitę, sužadėtą su dailide, gyvenančią niekuo neįžymiame mieste.
Pavyzdžiui, apreiškimas apie Jono Krikštytojo gimimą Zacharijui atėjo kaip Dievo atsiliepimas į karštas maldas. Pagrindinė apreiškimo figūra nėra Gabrielius ir ne Marija - tai maloningasis Izraelio Dievas. Angelas pasveikina Mariją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Šie angelo žodžiai aidu atkartoja Senojo Testamento pranašo Samuelio motinos Onos žodžius: „Teranda tavo tarnaitė malonę tavo akyse“ (1 Sam 1, 18). Žodžiai taip pat siejasi su Dievo artumo malonės pažadu, duotu Izraelio teisėjams: “Viešpats su tavimi“ (Ts 6, 12).
Angelas tučtuojau nuramina Mariją patvirtindamas, jog ši radusi malonę pas Dievą. Tuomet seka gluminanti žinia: ji - Marija - susilauksianti kūdikio ir jis bus Dievo Sūnus! Jis bus pavadintas Jėzumi. Jėzus bus viršesnis už Joną, nors šis ir pasirodys pirmiau.
Marijos malda: "Magnificat" ir nuolankus sutikimas
Marijos malda yra nuolankaus sutikimo ir pasitikėjimo Dievu pavyzdys. Ji susimaišo išgirdusi angelo žinią, tačiau priima ją su tikėjimu ir paklusnumu. Jos atsakymas „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38) yra esminis Apreiškimo įvykio elementas. Be Marijos sutikimo Dievo planas nebūtų išsipildęs.
Luko evangelijoje taip pat pateikiamas Marijos maldos himnas „Magnificat“ (Lk 1, 46-55), kuriame ji šlovina Dievą už jo gailestingumą ir didžius darbus: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!“ (Lk 1, 46-49).
Ši malda atspindi Marijos nuolankumą, dėkingumą ir suvokimą, kad Dievas pasirenka kukliuosius, kad įvykdytų savo planus. „Magnificat“ yra galingas himnas, kuris įkvepia tikinčiuosius per amžius.
Apreiškimas ir Šventoji Dvasia: naujos pradžios pažadas
Apreiškimo metu Šventoji Dvasia nužengia ant Marijos ir pridengia ją savo šešėliu. Tai simbolizuoja naujos pradžios, naujo kūrinio pradžią. Šventosios Dvasios vaidmuo Apreiškimo įvykyje pabrėžia Dievo galią ir malonę. Kaip angelas sako Marijai, „Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37). Šventoji Dvasia įgalina Mariją tapti Dievo Motina, nepaisant jos mergystės.
Apreiškimas yra vilties ir atpirkimo žinia. Dievas įžengia į žmonių gyvenimą, nepaisant jų nuodėmingumo ir silpnumo. Jis ateina vaduoti žmonijos, pats tapdamas žmogumi.
Apreiškimo simboliai: lelija, balandis, knyga
Apreiškimo scenos mene dažnai naudojami simboliai, kurie padeda suprasti šio įvykio reikšmę:
- Lelija: Mergelės Marijos skaistumo ir nekaltumo simbolis.
- Balandis: Šventosios Dvasios simbolis.
- Knyga: Marijos pamaldumo ir Šventojo Rašto studijų simbolis.
Kovo 25-ąją Lietuvoje švenčiama Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmė.
Visa Apreiškimo istorija paaiškinta (ką iš tikrųjų reiškia kiekvienas simbolis)
Marijos nuolankumas
Dievas, nusprendęs tapti žmogumi, kad galėtų atpirkti paklydusį žmogų ir taip parodyti pasauliui savo begalinį gerumą, turėdamas išsirinkti Motiną žemėje, ieškojo tarp moterų švenčiausios ir nuolankiausios. Bet tarp visų jis susižavėjo viena - Mergele Marija: kuo prakilnesnės buvo jos dorybės, tuo panašesnis į balandę buvo jos paprastumas ir nusižeminimas savo pačios akyse.
Švč. Mergelė, sakau, gerai žinojo iš Šventojo Rašto, kad jau Mesijo atėjimo laikas, apie kurį kalbėjo pranašai; kad Danieliaus savaitės baigėsi [Dan 9, 24]; kad pagal Jokūbo pranašystę [Pr 49, 10] Judo skeptras jau perėjo į Erodo, svetimo karaliaus, rankas; ji jau žinojo, kad Mesijo Motina turės būti Mergelė [Iz 7, 14].
Tad kai ši nuolanki Mergaitė savo skurdžiame namelyje dūsavo ir dar uoliau bei su dar didesniu užsidegimu meldė Dievą atsiųsti Atpirkėją, kaip buvo apreikšta šv. Elzbietai Vengrei, šv. Benedikto vienuolei, štai atvyko arkangelas Gabrielius, didžiosios naujienos nešėjas. Jis įėjo ir pasveikino ją: Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi! Tu pagirta tarp moterų [Lk 1, 28 Vulg.].
Kodėl ji sumišo? Ar ji baiminosi iliuzijos, o gal jos kuklumas vertė ją sutrikti matant vyrą, kaip mano kai kurie, tikėdami, kad angelas apsireiškė vyro išvaizdos? Ne, tekstas aiškus: Ji sumišo dėl jo žodžių (pabrėžia Euzebijus Emesietis) - ne dėl jo išvaizdos, bet dėl jo žodžių. Vadinasi, jos susirūpinimas kilo iš jos nusižeminimo, kuris buvo sudrumstas išgirdus liaupses, taip labai viršijančias jos menką savęs vertinimą.
„Ak, Valdove, šiuo žaviu nusižeminimu (užbaigia šv. Bernardas) Tu tikrai pasidarei verta, kad Dievas Tave mylėtų ypatinga meile, verta savo grožiu pavergti Karalių, verta meiliu savo nuolankumo kvapu patraukti Amžinąjį Sūnų, besiilsintį Dievo glėbyje, į savo tyriausias įsčias“: Tikrai verta, kad Viešpats pažvelgtų į Tave, kurios grožio geidžia Karalius, kad Tavo meilus kvapas jį patrauktų iš poilsio Tėvo glėbyje (loc. cit.).
Marijos atsakymas yra klusnumo ir nuolankumo pavyzdys. Marija buvo palaiminta ir nešios karalių, bet tik tuomet, jei klusniai atsakys į Dievo kvietimą. Didžiausi palaiminimai yra susiję su draugyste, kuria Dievas dalijasi su mumis.
tags: #apreiskimas #marijai #vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
