Tautinis ugdymas: pagrindiniai principai ir svarba ikimokykliniame bei mokykliniame amžiuje
Tautinis ugdymas yra viena iš svarbiausių ugdymo dalių - tai procesas, kuriuo siekiama ugdyti pilietiškumą, patriotizmą, demokratinio gyvenimo įgūdžius, kūrybingai puoselėti tautinės kultūros tradicijas ir formuoti vertybines nuostatas. Šis ugdymas yra gyvybiškai svarbus brandinant asmens tautinę ir kultūrinę savimonę, sudarant sąlygas nacionalinės kultūros identiteto išsaugojimui ir istoriniam tęstinumui.
Sparčiai vykstant globalizacijai, kultūrinei integracijai ir ekonominei emigracijai, tautinis ugdymas tampa dar aktualesnis. Juo siekiama, kad žmonės puoselėtų savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas, gebėtų interpretuoti tautos tradicinę kultūrą, vertintų ir, ja remdamiesi, kurtų naujas nacionalinės kultūros vertybes bei įgytų tautinio bei pilietinio sąmoningumo pradmenų. Tautinio ugdymo dalykų mokymas pagilina ir kitų dalykų mokymą, o jam labai artimas yra pilietinis ugdymas.
Ankstyvasis tautinio ugdymo vaidmuo: šeima ir ikimokyklinės įstaigos
Kiekvienas galėtų sutikti, kad patriotu ne gimstama, o tampama. Šių vertybių įskiepijimo mažiesiems reikėtų imtis kuo ankstyvesniame amžiuje. Nors tam padeda ikimokyklinio ugdymo įstaigos, viskas prasideda nuo šeimos. Vaikas seka šeimos kuriamu vertybių modeliu. Vieną tautiškumo vertybių modelį vaikas matys šeimoje, kurioje švenčiamos valstybinės šventės, pasakojama apie tautos istoriją, papročius ir tradicijas. Kitą - kurioje valstybinės šventės praleidžiamos kaip eilinis laisvadienis.
Patriotiškumo ugdymas prisideda prie pagrindinių vertybių, tokių kaip meilė savo šaliai, pagarba istorijai, bendruomeniškumas ir atsakomybė. Vaikai, kurie anksti išmoksta vertinti savo šalies istoriją, simbolius ir tradicijas, taip pat mokosi gerbti ir puoselėti šias vertybes kasdieniame gyvenime. Kaip teigia PIEVOS padalinio, Smalsučių grupės auklėtoja Daiva:
„Užsiėmimų su vaikais metu, kalbame apie kultūrines vertybes, tradicijas, papročius, Lietuvos istoriją, valstybines šventes ir simbolius. Mūsų grupėje vėliava užima labai garbingą vietą, kad ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną galėtume ja grožėtis ir didžiuotis. Visuomet maniau, kad tik savo pavyzdžiu ir gerais darbais auginsime stiprią, vieningą, mažųjų patriotų tautą.“
Patarimai, kurie padės užauginti patriotus
Paverskime tautinį pažinimą smagiais potyriais. Tiek tėvams, tiek vaikams labai patiks ir įstrigs atmintyje išvykos, smagi veikla ir gyvas prisilietimas prie šalies istorijos. Štai keletas konkrečių patarimų:
- Valstybinių švenčių minėjimas. Keliaukite į valstybinių švenčių minėjimų renginius, neškitės Lietuvos vėliavėles rankose, pasipuoškite tautiniais elementais ir pajuskite šventės nuotaiką ir bendrumą su žmonėmis. Darželyje su vaikais švenčiame ne tik didžiąsias metų šventes, bet būtinai paminime ir valstybines šventes, tokias kaip Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Kiekvieną šią šventę stengiamės paminėti kūrybiškai ir išradingai. Prieš šventę arba per ją, kartu su vaikais gaminame simbolinius darbelius. Pavyzdžiui: vėliavėles, dekoracijas ar rankdarbius, atspindinčius šventės temą. Dažniausiai akcentuojame tradicines spalvas, valstybinius ir tautinius simbolius. Pasakojame vaikams apie šventės reikšmę, dalijamės istorijomis, kaip mūsų šalis siekė laisvės. Šventės metu organizuojame viktorinas, klausomės dainelių apie Lietuvą.
- Darbelis Lietuvai. Galima kartu su vaikučiais padaryti darbelį Lietuvos tema. Tai padės susipažinti su valstybės simboliais ir spalvomis.
- Nepriklausomybės reikšmė. Apie tai galime pasakoti paminint galimybę girdėti ir kalbėti savo gimtąja kalba, ja rašyti, skaityti ir dainuoti. Taip pat galime pasakoti, kad turime laisvę pasirinkti, ką žaisti ir galime nevaržomai pažinti pasaulį.
- Tradicijų, papročių ir vietovių pažinimas. Kelionės suteiks įsimintinų įspūdžių visai šeimai, padės suprasti, koks gražus, autentiškas yra mūsų kraštas, kuriuo mes galime didžiuotis. Vaikai yra labai smalsūs, tad kelionių metu pasakojamos istorijos apie aplankytus objektus, kartu su potyriu jiems įstrigs atmintyje.
- Pagarba valstybės tarnautojams ir vykstantiems procesams. Kartu dalyvaukite rinkimuose. Balsavimas drauge bus puiki proga parodyti, kaip tai vyksta, ir paaiškinti, kodėl tai svarbu. Turint galimybę, verta supažindinti vaikus su policijos pareigūnų, ugniagesių darbu, pakalbinti kareivį apie jo darbą ir patriotizmą. Svarbu kalbėti su vaikais apie šių profesijų svarbą mums visiems.
Projektas „Nupinsiu aš Lietuvai tautinę juostą“
Tautinės juostos - vienos iš seniausių lietuvių liaudies audinių. Jos buvo rinktinės, pintinės, vytinės, kaišytinės, priklausomai nuo paskirties - skirtingo pločio. Lietuvoje labiausiai paplitę rinktinės juostos - jas ryšėjo visose etnografinėse srityse. Rinktinėje juostoje svarbiausia - raštas, kartais labai sudėtingas, puošnus, išaustas vienos, rečiau dviejų ar trijų spalvų siūlais. Dominuoja geometrinis ornamentas, palyginti paprastas, nesudėtingas. Kaip su Lietuvių kultūros paveldu - tautinėmis juostomis supažindinti šiuolaikinį, ikimokyklinio amžiaus vaiką?
Kauno lopšelio-darželio darbo grupė „Lietuvos valstybinėms, tautinėms šventėms, atmintinoms dienoms organizuoti ir pravesti“ („Kartos“), atsakinga už tautiškumo ir pilietiškumo puoselėjimą įstaigoje, inicijavo ir organizavo Respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytinių, kartu su pedagogais ir tėvais/globėjais projektą - parodą „Nupinsiu aš Lietuvai tautinę juostą“. Į projektą įsitraukę mokytojai savo įstaigose supažindino ugdytinius su tautinėmis juostomis ir joms būdingais ryškiausiais etnografinių regionų audimo bruožais.
Prieš kuriant juostas, vaikai apžiūrėjo austas juostas, pasitelkiant informacines technologijas, ieškojo internete įvairių audimo raštų. Taip stebėjo, kokios spalvos dominuoja juostose, įtvirtino spalvų pavadinimus, lavino smulkiąją ir stambiąją motoriką kurdami juostas iš antrinių bei gamtinių žaliavų, mokėsi dirbti kartu ir vienas šalia kito, plėtojo kūrybiškumą, ieškojo įvairių būdų ir priemonių, iš ko galima sukurti juostų raštą. Darbų gausybė ir pasirinktos priemonės nustebino! Vieni dėliojo, kiti rišo, pynė, klijavo, lankstė, spalvino, buvo juostų net iš šaldytų spalvotų ledo gabalėlių. Labai nustebino Šiaulių rajono Kairių lopšelis-darželis „Spindulėlis“, ikimokyklinio ugdymo „Gudručių“ grupė (5-6 metai) su mokytoja Alma Šulčiene, kuri į šį projektą įtraukė ir savo grupės tėvus. Projektas - paroda Lietuvos švietimo įstaigose vyko nuo 2022 m. vasario 1 d. iki kovo 18 d.
Lietuvių kalbos ugdymas tautinių mažumų ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose
Visiems vaikams turi būti sudarytos vienodos galimybės iki mokyklos lankymo pradžios taip išmokti lietuvių kalbą, kad mokykloje nebekiltų dėl to problemų, vaikai galėtų sklandžiau ir be streso pradėti mokytis. Ministrės Jurgitos Šiugždinienės pasirašyti Priešmokyklinio ugdymo programos pakeitimai numato, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems darželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba, turės būti skiriamos ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Papildomoms lietuvių kalbos valandoms finansuoti ministerija skyrė 0,4 mln. eurų.
Lietuvių kalbos ugdymo valandų pakeitimai tautinių mažumų įstaigose
| Amžiaus grupė | Anksčiau skirta (val. per savaitę) | Dabar skiriama (val. per savaitę) |
|---|---|---|
| Ikimokyklinio amžiaus vaikai | Netaikyta nuostata | Ne mažiau kaip 5 val. |
| Priešmokyklinės grupės | 4 val. | 5 val. (prisidės 1 valanda) |
Ikimokyklinio amžiaus vaikams iki šiol tokia nuostata nebuvo taikoma, o priešmokyklinėms grupėms prisidės dar 1 valanda prie dabar skiriamų 4 valandų. Ši nuostata jau anksčiau buvo įteisinta ir Švietimo įstatyme.
Tautinis ugdymas mokykliniame amžiuje: istorinė perspektyva ir šiuolaikinė reikšmė
Disertacijos tikslas - apibūdinti ir išanalizuoti tautinio ugdymo internalizaciją Lietuvos pradžios mokykloje 1918-1940 metais. Keliama prielaida, kad 1918-1940 m. Lietuvos pradžios mokykloje tautinio ugdymo akcentavimas, atsižvelgiant į tuometines istorines aplinkybes, suvaidino pozityvų vaidmenį saugant ir plėtojant tautinę savimonę bei puoselėjant tautinį idealą.
Darbe taikyta mokslinės literatūros bei archyvinės medžiagos analizė, metaanalizė, lyginimo metodas, etnologinis tyrimas (apklausti 572 respondentai, kurie 1918-1940 metais mokėsi Lietuvos pradžios mokyklose). Atlikta analizė atskleidė, kad Lietuvoje 1918-1940 metais ypač didelis dėmesys buvo skiriamas tautiniam ugdymui. Be to, archyvinė medžiaga ir pradžios mokyklų (1918-1940) mokinių apklausa patvirtino, jog didelis dėmesys buvo kreipiamas ir į dorovinį, patriotinį, humanistinį bei pilietinį ugdymą.
Tai leidžia teigti, kad dėmesys tautiniam ugdymui padėjo išlaikyti tautinę dvasią okupacijos metais, o 1918-1940 metų Lietuvos pradžios mokyklos ugdytiniai savo patriotizmu ir tautine dvasia prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos pradžios mokykla greta tautinio ugdymo akcentavimo išlaikė humanišką ugdymo struktūrą su tvirtais doros, pilietiškumo, visuomeniškumo elementais ir nenukrypo į kraštutines (kosmopolitizmo, nacionalizmo) auklėjimo ideologijas.
Galima kelti prielaidą, jog Lietuvos pradžios mokykla ėjo modernėjimo linkme, todėl šiandien ji turi sukaupusi nemažą patirtį, kuria galima remtis vykdant švietimo reformą. Tačiau globalizacija ir tautinio ugdymo problema XXI a. Lietuvos mokykloje išlieka aktuali. Tautinis ugdymas mokant istorijos tautinėje mokykloje: patirtis ir jos taikymo šiuolaikinėje mokykloje perspektyvos, o taip pat mokinių istorinės sąmonės moksliniai tyrimai yra nuolat tyrinėjami aspektai. Paauglių požiūriai į tautą jų dvasinio tapsmo kontekste rodo, kad šis ugdymas yra gyvybiškai svarbus ir dabarties kartai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
