Kada kūdikiai sėdasi savarankiškai? Kūdikio raida ir pasiruošimas sėdėjimui

Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.

Kada kūdikiai pradeda sėdėti?

Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje.

Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug 4 mėn. Tokio amžiaus kūdikiai jau turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, t.y. geba remdamiesi rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydami galvytę žvalgosi. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti. Daugelis 6-7 mėn. kūdikių jau sėdi pakankamai stabiliai, o 8-9 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti pakankamai stabiliai. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti.

Kodėl sėdėjimas svarbus kūdikio raidai?

Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengtų ankstyvųjų stuburo problemų bei sustiprintų raumenų sistemą.

Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.

Kūdikio pasirengimo sėdėti ženklai

Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams:

• Vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą.
• Jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
• Kūdikis ištiesęs rankas remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors dažnai dar ir apatinė pilvo dalis. Galva su pagrindu yra 45-90 laipsnių kampu; alkūnės pagrindo neliečia.
• Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis.
• Sodinamas kūdikis tučtuojau pagriebia į jo delnus įdėtus pirštus ir mėgina pats prisitraukti. Dauguma kūdikių jau gali tiek palenkti galvą į priekį, kad smakras liestų krūtinę.
• Sėdimoje padėtyje, lenkiant liemenį į visas puses, gerai kontroliuojama galvos padėtis.
• Kūdikis viena ranka įsikibęs atsisėda per šoną pasiremdamas į pagrindą viena ranka.
• Pasodintas kūdikis išsėdi tiesia nugara mažiausiai 5 sekundes. Neišlaikęs pusiausvyros jis nebegriūva atgal ar į šoną, kaip anksčiau, o sumaniai atsiremia rankutėmis prieš save. Žinoma, dar greitai pavargsta, tada nugara sukniumba, pečiai nusileidžia.

Kūdikio ruošimas savarankiškam sėdėjimui

Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.

Gulėjimas ant pilvuko

Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Viena efektyviausių treniruočių - gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. Čia naudokite ne tik žaisliukus, kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses. Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais, prie kurių galima prikabinti žaisliukus.

Pusiau sėdima padėtis

Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (45° kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės. Pasodinkite kūdikį 45° kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo.

Atramos ir pusiausvyros lavinimas

Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone, kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz., pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi. Pasodinkite kūdikį ir nestipriai suėmę už vieno peties pamažu verskite į šalį. Kūdikis kita ranka skubiai atsirems, kad nenuvirstų. Pusiausvyra vis tobulėja. Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis.

Kojų atramos lavinimas

Nepamirškite kojų atramos lavinimo. Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo. Kūdikis ištiesia kojas per kelius ir šiek tiek per klubus, išlaikydamas kūno svorį mažiausiai 2 sekundes. Liemuo ir apatinės galūnės dar nesudaro tiesios linijos, o viršutinė kūno dalis dėl ne iki galo ištiestų klubų yra palinkusi į priekį. Retkarčiais remiasi visu padu. Šiuo laikotarpiu kojų pirštų surietimas dar yra leistinas.

Žaidimų aplinkos svarba

Perkelkite kūdikį žaisti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi.

Ko reikėtų vengti ruošiant kūdikį sėdėjimui?

Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys. Ar galima sodinti kūdikį, kuris dar negali sėdėti savarankiškai? Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį.

Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžiami viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti natūralią raidos seką. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn. Per didelė stimuliacija, netolygi apkrova raumenims ir didesnė traumų tikimybė gali būti per ankstyvo sodinimo pasekmė.

Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas aprėmus pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn.

Ką daryti, jei kūdikis nesėdi?

Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Jei 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis. Jeigu pastebite, kad kūdikis linkęs praleisti vieną ar kitą raidos etapą ir perdėm skuba pradėti kitą, kreipkitės į kineziterapeutą. Nereikėtų baimintis, kad jūsų mažyliui kažkas negerai, jei jis, būdamas 5 mėnesių, dar nesugeba apsiversti - galbūt jam dar neatėjo tas laikas. Nederėtų vertinti kūdikio vystymosi pagal nustatytas normas, analizuoti, ar kūdikio raida nevėluoja. Tai turėtų vertinti raidos specialistai ar neurologai.

Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:

• Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
• Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
• Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.

Kūdikio raidos kalendorius: motoriniai įgūdžiai mėnesiais

Kūdikio raidos kalendorius - tai tarsi mažylio kelionių žemėlapis per pirmuosius gyvenimo metus. Nors kiekvienas naujagimis vystosi savaip ir savitu tempu, yra tam tikros gairės, kurios padeda pastebėti, ar viskas vyksta sklandžiai. Ypatingą dėmesį raidos kalendoriui turėtų skirti tėvai, auginantys ankstukus. Anksčiau laiko gimusio kūdikio raida dažnai vertinama pagal pakoreguotą amžių (skaičiuojamą nuo tikėtinos gimdymo datos), todėl svarbu turėti aiškias gaires, padedančias stebėti pažangą. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin reikšmingi biologinės, socialinės ir psichologinės raidos procesai. Per pirmuosius 12 mėnesių įvyksta bene svarbiausi motorinės raidos pokyčiai - pradedant nuo laikysenos, baigiant tam tikrų objektų valdymu. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl jų raida taip pat gali skirtis. Visgi, skirtingų įgūdžių formavimasis vyksta tam tikru laiku. Kai kurie kūdikiai labai greitai išmoksta pirmųjų įgūdžių, o kiti kiek atsilieka. Žinoma, stebint kūdikių raidą pastebima tam tikra tendencija. Šiame straipsnyje pateikiame jums orientacinius kūdikio raidos etapus. Pabrėžiame, kad ne visada mažyliai telpa į specialistų nubrėžtus rėmus, tad nesibaiminkite, jei raida kiek vėluoja.

Pastebima, kad vis daugiau kūdikių praleidžia vieną ar kitą fizinės raidos etapą. Dauguma pediatrų ir kineziterapeutų rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos procesus ir užtikrinti, kad vaikas „patirtų“ visus fizinės raidos etapus. Manoma, kad tai susiję su dažniau naudojamomis „papildomomis“ priemonėmis - gultukais, vaikštynėmis ir pan. Paskatinkite kūdikį taisyklingai judėti dažniau guldydami jį ant pilvuko, rodydami žaisliukus ir skatindami jų siekti.

Išsamesnė raida pagal mėnesius

Pirmasis mėnuo (0-1 mėn.)

Nesitikėkite, kad per pirmąjį gyvenimo mėnesį įvyks dideli pokyčiai. Šis laikotarpis skirtas pažinti naująjį pasaulį, priprasti prie naujų sąlygų. Naujagimiai per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį labai daug laiko miega. Kūdikio kūnelis vis dar labai gležnas, laikysena primena buvimą įsčiose - rankytės ir kojytės sulenktos, judesiai nekoordinuoti. Ryškūs naujagimio refleksai, atsiranda sugriebimo ir išgąsčio refleksai, ieško spenelio ar čiulptuko. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Paguldyti ant pilvo kilsteli galvytę, tačiau jos neišlaiko. Gulėdami ant nugarytės jie geba sukinėti galvytė į šalis. Sugniaužti delniukai atsipalaiduoti pradeda maždaug antrąją-trečiąją savaitę. Bando griebti įvairius objektus, tačiau jų neišlaiko. Matymas labai ribotas - mato apie 20-30 cm atstumu. Atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras. Pirmąjį gyvenimo mėnesį mažyliai bendrauja verksmu.

Antrasis mėnuo (1-2 mėn.)

Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos. Mažylis geba ne tik kilstelėti galvytę, bet ir ją kiek palaikyti. Paprastai naujagimiai neskiria paros meto ir jų miegas nuo jo nepriklauso. Praėjus mėnesiui mažyliai pradeda ilgiau miegoti naktimis. Antrąjį mėnesį galite sulaukti trečiojo augimo šuolio. Galvytė dar svyruoja, bet stiprėja kaklo raumenys. Guli ant pilvo, kelia galvytę 45° kampu, remiasi alkūnėmis. Pradeda sekti veidus ar ryškius objektus akimis iš vienos pusės į kitą. Kiekvienas judesys tampa koordinuotesniu, plastiškesniu. Vis daugiau mažylį domina garsai. Griebimo refleksai silpsta, delniukai vis dažniau atpalaiduoti, mažylis pradeda sąmoningai imti daiktus.

Trečiasis-Ketvirtasis mėnuo (2-4 mėn.)

Gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies. Gali trumpam išlaikyti galvytę stačioje padėtyje. Emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas. Trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau gali atsigulęs ant pilvuko išlaikyti pakeltą ne tik galvytę, bet ir pečius. Rankytėmis bando pasikelti ar prisitraukti, o keliant galvytė neatsilieka nuo stuburo ir kyla kartu. Taria daug ir įvairių garsų, intonuoja, pradeda gestikuliuoti, rodo įvairias mimikas. Daugiau šypsosi, noriai bendrauja, seka žmones akimis. Trečiąjį mėnesį pasirodo 4-asis augimo šuolis. Kūdikis daug juda - mojuoja rankytėmis, spardo kojytėmis. Kūnas tampa lankstesnis. Pradeda vartytis nuo pilvo ant nugaros. Reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis. Rankoje jau išlaiko nesunkius daiktelius ir siekia toliau esančių. Dvikalbėse šeimose 3-4-ąjį mėnesį kūdikis pradeda skirti skirtingas kalbas, pats bando kalbėti - pradeda tarti ne tik balses, bet ir priebalses, jungia kelis garsus. Šiuo metu galite tikėtis išgirsti pirmuosius ma-ma ar te-te, tačiau kol kas šie garsai vaikučiui dar neturi prasmės.

Penktasis-Šeštasis mėnuo (4-6 mėn.)

Gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies. Apverčia save nuo nugaros ant šono, kartais ant pilvo. Ima žaislus abiem rankomis, juos tyrinėja. Gali nulaikyti buteliuką. Reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Kūdikis sugeba laikyti galvytę visiškai stabiliai. Pradeda ropoti vietoje, sukiotis aplink savo ašį. Pradeda atskirti objektus pagal formą, garsą. Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelią garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai. 5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokiame amžiuje mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais. Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes. Jie pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas. Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą. Tokios amžiaus mažylio judesiai vis sudėtingėja ir tobulėja. Jis pradeda spyruokliuoti, ropoti, stovėdamas keturiomis gali viena ranka paimti žaislą. Ypač domisi mirgančiais žaislais. Kūdikio primaitinimas gabaliukais yra primaitinimo būdas, kuomet kūdikis nuo pat pradžių pats valgo kietą maistą, supjaustytą gan stambiais gabaliukais.

Septintasis-Aštuntasis mėnuo (6-8 mėn.)

Motorinė raida stiprina gebėjimą ropoti, bando atsisėsti savarankiškai. Pradeda mėgdžioti balsus, veido išraiškas. Rodo aiškų prisirišimą prie tėvų, pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. 7-8 mėn. mažylis geba pats atsisėsti ir tvirtai sėdėti, apsisukti. Daiktus ima ne visu delnu, bet pirštais, todėl gali paimti kur kas mažesnius, smulkesnius objektus. Išlaiko buteliuką, ar net du daiktus skirtingose rankose. Vis daugiau taria garsų, ištaria ir sudėtingesnius priebalsius, daug kalbasi su žmonėmis, gyvūnais, žaislais, geba juos vadinti dainuojančiais tonais. Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Dažniausiai 7-8 mėn. kūdikiai nebenori gulėti, o paguldyti sėdasi. Tokiame amžiuje tobulėja kūdikių logika - jie suvokia, kad po kauburiuota antklode slepiasi mylimiausias žaisliukas, o numestas kamuoliukas gali nuversti kaladėlių bokštą. Mažyliai pradeda suvokti drausminimą, žodžio „ne“ reikšmę. Aštuntą mėnesį kūdikis po truputį pradeda judėti po namus pasirinkęs jam lengviausią būdą - šliaužia, ropoja, stumiasi, iriasi. Įsikibęs atsisėda. Dauguma aštuonių mėnesių kūdikių jau tvirtai sėdi, tačiau pačiam atsisėsti iš gulimos padėties dar nelengva. Vos paduosite mažyliui pirštus (į rankutę - po vieną pirštelį), kūdikis įsitvers ir atliks tarsi prisitraukimą ant skersinio - prisitrauks ir atsisės. Svetimas žmogus jau ne visada sužavės kūdikį šypsena. Mažiukas ilgai stebi nematytą žmogų, reaguoja į jį santūriai, baugščiai. Jis puikiai pažįsta artimuosius, kurie su juo būna visą dieną ar pasirodo tik kelis kartus per savaitę. Svetimų imamas ant rankų, kūdikis gali pravirkti, o kalbinamas - nusisukti. Mamos sako, kad šis laimėjimas joms labai svarbus. Domisi atvaizdu veidrodyje. Žaisdamas su veidrodžiu, kūdikis susidomi savo atvaizdu, bando su juo bendrauti, šypsotis, glosto, bando pabučiuoti. Aštuonių mėnesių kūdikis atranda šnabždėjimą, moka „kalbėti“ visai tyliai, pašnibždomis. Vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų: garsų, tono, tempo, ritmo, melodiškumo. Kasdien bendraujant kalba, tariami garsai įsitvirtina. Kūdikis sako dviskiemenius žodžius, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Gali pasakyti „tete“, „mama“, „baba“ - kaip prasminius vardus. Išskirtinai įsiklauso į pažįstamus garsus, pvz., į savo vardą, telefono skambutį. Mėgdžioja žmones ir jų elgesį, juos pamatęs ar išgirdęs. Žaidimas sudomina trumpam. Vaikutis labai noriai žaidžia, tačiau dėmesį sukaupia trumpam. Aštuntąjį mėnesį kūdikis paauga vidutiniškai 2 cm ir pasunkėja apie 550 g. Labiausiai šio amžiaus vaikučiams tinka žaidimai, lavinantys mėgdžiojimą. Kai kurie spartuoliai jau mėgdžioja suaugusiuosius darydami katutes ar ate-ate. Aštuntą mėnesį stiprėja kūdikio poreikis ir mėginimai judėti į priekį. Paguldytas ant pilvo, kūdikis iš visų jėgų stengiasi stumtis į priekį. Sugebėjimai gali būti labai individualūs ir neatitikti šliaužimo ar ropojimo normų, gal tai bus paties kūdikio atrastas būdas.

Devintasis-Dešimtasis mėnuo (8-10 mėn.)

Dauguma kūdikių pradeda ropoti, sėdi be atramos. Pradeda stotis laikydamasis už baldų. Tikslingai muša daiktus vieną į kitą. 9-10 mėnesį kūdikiai savarankiškėja. Gali ne tik ilgai ir tiesiai sėdėti, sparčiai ropoti, bet ir prilaikomas tvirtai remiantis kojomis stovėti. Kai kurie mažyliai geba ne tik patys atsistoti, bet ir žingsniuoja. Gali perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Tokio amžiaus mažyliai stipriai jaučia išsiskyrimo su mama baimę, dažnai darosi vis sunkiau paguldyti dienos poguliui. Kūdikis vis daugiau naudoja kūno kalbos - mojuoja, linksi, rodo pirštu, gali parodyti tėtį, mamą, kūno dalį ar žaislus, mėgdžioja kitų elgesį. Bando valgyti pats. Devintąjį mėnesį galite pastebėti dar vieną augimo šuolį. Mažyliai vis daugiau nori žaisti su skirtingais daiktais, džiaugiasi, kai prie jų prisijungia ir kiti. Ypač mėgaujasi šiek tiek vyresnių vaikų draugija. Nors tokio amžiaus mažylis paprastai dar nekalba, tačiau yra labai imlus kalbai. Vis dažniau tarp garsų galima išgirsti pavienius sąmoningus žodžius. Kūdikis gali paimti vis smulkesnius daiktus, vis daugiau atlieka smulkiosios motorikos veiksmų. Mažyliai pradeda suvokti daiktų paskirtį, kai kuriuos net bando naudoti - maistą į burnytę deda nebe ranka, o šaukšteliu. Gerėja kūdikio socialiniai įgūdžiai, jis vis labiau domisi kitais vaikais. Namuose pradeda stalčių, spintelių patikras, geba pasilenkti, domisi knygelėmis, judančiomis detalėmis.

Vienuoliktasis-Dvyliktasis mėnuo (10-12 mėn.)

Kūdikis laisvai sėdi, tad sėdėdamas mėgsta užsiimti sau įdomia veikla. Laikydamasis eina palei baldus, bando pritūpti ir atsikelti. Pirštu pradeda rodyti į tai, ko nori, dalijasi savo atradimais. Gerai reaguoja į kalbą, gali vykdyti paprastas instrukcijas. Gali trumpam stovėti be atramos, bando atsistoti savarankiškai. Pirštų judesiai vis tikslesni, moka įdėti smulkų daiktą į indelį. Atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje. Supranta paprastas užduotis - pvz., „paduok kamuoliuką“. Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka. Greitai juda ropodamas. Deda žaislus vieną ant kito, pradeda naudoti daiktus pagal paskirtį (šukuoja, stumia mašinėlę). Supranta žodžių reikšmes, reaguoja į emocinę kalbą. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų. Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes. Suvokia, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.

Bendros rekomendacijos sveikai kūdikio raidai

Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.

Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.

Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. Natūrali sveiko kūdikio raida yra nuolat vykstantis procesas. Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta daugybė mažylio vystymosi procesų, kurie yra itin svarbūs tolimesnei raidai. Labai svarbu pastebėjus tam tikrus nuokrypius ar gerokai sulėtėjusią raidą kreiptis į specialistus ir įvertinti, ar jūsų mažyliui nereikia taikyti ankstyvosios reabilitacijos. Kiekvieno žmogučio organizmas ir vystymasis unikalūs, todėl šiame straipsnyje aptartos kūdikio vystymosi normos tėra orientacinės.

tags: #kada #kudikiai #patys #atsiseda

• Vaikų reabilitacija Eglės sanatorijoje
• Kaip pasirinkti ir naudoti juosmens diržą po gimdymo
• Ką daryti, jei kūdikio nosis šalta?
• Kaip gauti išmoką vaikui lankant darželį
• Olimpinio ugdymo nauda mažiesiems