Kęstučio apygardos partizanai: Pranas Briedis, Vladas Mišeikis ir Steponas Žičkus
Istorija apie partizanų kovą už Lietuvos laisvę yra kupina herojiškumo, aukų ir neišsipildžiusių svajonių. Šiame straipsnyje prisiminsime tris Kęstučio apygardos partizanus: Praną Briedį-Jūrą-Šarūną-Šimonį, Vladą Mišeikį-Tarzaną ir Steponą Žičkų-Benį-Vasarį. Jų nuopelnai Kęstučio partizanų veikloje ir Kęstučio apygardos istorijoje paliko neišdildomus pėdsakus.
Partizanų keliai ir likimai
Pranas Briedis gimė 1925 m., Vladas Mišeikis ir Steponas Žičkus - 1926 m. Jie buvo bendraamžiai, pokario metais susitiko kaip partizanai. Keliolika mėnesių jie gyveno kartu Skaudvilės valsčiuje, Puželių kaime, gyventojos Blažienės daržinėje įrengtoje slėptuvėje.
Pranas Briedis mokėsi Tauragės gimnazijos pirmojoje berniukų klasėje, vėliau su broliu Stasiu - Šilalės gimnazijoje. Karo metai ir sovietų okupacija sujaukė jaunų žmonių gyvenimus. Visiems teko patirti suėmimus, trėmimus, žudynes ir kankinimus.
Vladas Mišeikis-Tarzanas, kilęs iš Butaičių kaimo Eržvilko valsčiuje, buvo energingas, sumanus ir veiklus partizanas. Jis daug laiko praleido Batakių, Eržvilko ir Skaudvilės apylinkėse. Vietiniai gyventojai jį gerai pažinojo ir daug jam padėjo.
Steponas Žičkus, kaip ir jo brolis, augo ūkininkų šeimoje. Nuo mažens dirbo ūkio darbus, tačiau turėjo potraukį dainoms ir poezijai. Jo eilėraštukai buvo spausdinami savaitraštyje "Mūsų Laikraštis". Prasidėjus okupacijoms, Steponas, pasijautęs nesaugiai dėl nuolatinių kratų ir grasinimų, 1945 m. įsigijo automatą ir ruošėsi pasipriešinti.
1945 m. gegužės pradžioje į Žičkų namus užėjo pirmieji partizanai, vėliau jie tapo nuolatiniais svečiais. Kartu su kaimynų Paleckių šeima, Žičkai teikė partizanams visokeriopą pagalbą. Dėl šios paramos Rybakovo stribai ir enkavedistai nuolat apšaudė ir kratė jų sodybas.
Pranas Briedis ir Steponas Žičkus 1951 metų pradžioje Vilniuje buvo nuteisti mirties bausme ir sušaudyti. Kurioje vietoje ir kas juos sušaudė, iki šiol yra paslaptis, kaip ir daugelis kitų sovietmečio nusikaltimų.
Tragiškas likimas ištiko ir Vladą Mišeikį-Tarzaną bei jo žmoną Aldoną Gedutytę. Skaudvilėje, Kankinių kapinaitėse, stovi trys kryželiai, ant kurių įrašytos P. Briedžio, V. Mišeikio ir S. Žičkaus pavardės, vardai, slapyvardžiai ir gimimo metai.
Paieškos ir atsiminimai
1989 m. rugsėjo mėnesį Stepono Žičkaus sesuo parašė prašymą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, prašydama informacijos apie brolio likimą. Deja, jos prašymas liko be atsakymo - bylos buvo užslaptintos.
1993 m. lapkričio mėnesį KGB rūmuose buvo peržiūrėti Stepono Žičkaus bylos protokolai ir kiti dokumentai. Nors tardytojų surašyti dokumentai sudarė 20 tomų, dėmesys buvo sutelktas į nežinomus iki tol faktus.
Steponas Žičkus buvo nuteistas 1951 m. sausio 20 d. nuosprendžiu aukščiausiąja bausme - sušaudant - už veiklą, susijusią su civilių žmonių žudynėmis.
1946 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje suimtas buvo ir Petras Ruibys-Garbštas, žiauriai tardytas Šubertinės požemiuose. Suimtos buvo ir kitos Lydžio štabo narės bei ryšininkės, tarp jų ir dvi gimnazistės - Onutė Živatkauskaitė ir Stasė Kisielytė.
1946 m. vasario 10 d. turėjo vykti pirmieji rinkimai į LTSR Aukščiausiąją Tarybą. Lydžio rinktinės štabas aktyviai priešinosi rinkimams, spausdino atsišaukimus, raginančius žmones nedalyvauti ir nebalsuoti už komunistus. Šiuos atsišaukimus tarp gyventojų platino ryšininkai ir partizanai.
Tuo laikotarpiu partizanai svarstė, kaip "pabalsuoti" už komunistų kandidatus, tačiau pogrindžio spauda ragino boikotuoti rinkimus. 1946 m. sausio mėnesį buvo gautas Petro Ruibio kvietimas atvykti į susitikimą, kurio metu aptarti rinkimų išvakarės ir dienos veiksmai. Partizanams buvo perduota apie 500 atsišaukimų, raginančių nedalyvauti rinkimuose.
1946 m. sausio pradžioje partizanai, vadovaujami Vytenio, ruošėsi rinkimų boikotui. Jie platino atsišaukimus, raginančius žmones nedalyvauti rinkimuose ir nebalsuoti už komunistus. Šią užduotį atliko valsčių organizaciniai skyriai, ryšininkai ir partizanai.
Kęstučio apygardos partizanai aktyviai veikė 1945-1953 m. laikotarpiu. Ši apygarda buvo viena didžiausių ir aktyviausių partizanų struktūrų. Jos veikloje dalyvavo šimtai kovotojų, kurie siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais
Nors daugelis partizanų žuvo ar buvo represuoti, jų pasiaukojimas ir kova už laisvę liko įrašyti Lietuvos istorijoje. Svarbu prisiminti ir pagerbti šiuos didvyrius, kurie savo gyvybes paaukojo dėl Tėvynės.
tags: #alfreda #pencyliene #gim #metai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
