Konfliktai senelių globos namuose: priežastys, prevencija ir orios senatvės iššūkiai

Visuomenėje, kurioje senėja populiacija, globos namai tampa vis svarbesne grandimi. Deja, gyvenimas čia ne visada būna idiliškas, o konfliktai gali kilti dėl įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime konfliktų priežastis, prevencijos būdus ir galimus sprendimus, siekiant užtikrinti ramią ir harmoningą aplinką senjorams.

Stereotipai ir sprendimo priėmimas dėl globos namų

Lietuvoje nėra tradicijos iš anksto pasirūpinti senyvo amžiaus žmonių ateitimi savarankiško gyvenimo globos namuose. Todėl nesidalijame vaizdais, matytais užsienio filmuose, kur linksmi, įdegę seneliai žaidžia bingo, kortuoja, žiedžia puodus ar mezga. Paprastai mūsų šalyje vyresni žmonės, net jei jie moka žaisti bingo ar megzti, dažniausiai leidžia laiką rūpindamiesi buitimi. Į globos namus jie persikelia tik tada, kai jų sveikata patiria krizę, kuri žymi savarankiško gyvenimo pabaigą.

O apgalvotai sieti senatvę su gyvenimu globos namuose trukdo stereotipai ir sustabarėjusios nuostatos. Apie tai, kaip priimti teisingą sprendimą dėl artimo žmogaus apgyvendinimo globos namuose, mintimis dalijasi Irina Aleksandravičienė, viešosios įstaigos „Ruklos globos namai“ įkūrėja. Globos namų dažniausiai ieškoma suvokus, jog patys nepajėgsime pasirūpinti artimu žmogumi, jei neatsisakysime darbo, karjeros, šeimos reikalų. Sprendžiame dilemą: jei patys slaugysime insulto ar kitos ligos, negalios ištiktą ligonį ar dėl senatvės negalintį judėti tėvą ar motiną, kas uždirbs pinigus šeimai išlaikyti? Tuomet desperatiškai ieškome įstaigos, kuri prižiūri pagyvenusius žmones, paskubomis renkame artimiausių senelių globos namų telefono numerį. Ir tik retais atvejais tėvai ir vaikai drauge priima sprendimą dėl gyvenimo globos namuose.

Atsitiktinio pasirinkimo spąstai

Tuos, kurie ieško pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos, sąlyginai galima suskirstyti į keletą kategorijų. Vieni įsivaizduoja globos namus pagal amerikietiško kino vaizdus. Jie apžiūri pastatą, įvertina kambarius ir gyvenimo sąlygas, teiraujasi apie darbuotojų skaičių ir užimtumo formas. Jei tai, ką pamato, atitinka jų įsivaizduojamų globos namų idėją, jie nusprendžia apgyvendinti ten savo artimuosius.

Kita grupė - tai asmenys, kuriems globos namai vis dar siejasi su buvusios santvarkos vadinamosiomis prieglaudomis. Paprastai juos stebina, kad šių dienų standartai visiškai kitokie - modernūs pastatai, aprūpinti specializuota įranga, nėra specifinio prieglaudos kvapo ir kt. Jiems apsispręsti dažnai pakanka apsidairius prabėgomis.

Trečioji grupė - tai žmonės, kurie nežino, ko tikėtis iš pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigos. Bet visos šios grupės turi bendrą bruožą - jų sprendimai daugiau ar mažiau yra atsitiktiniai, neapgalvoti iš anksto, kartais net nesuderinti su artimaisiais, kuriuos ketina šiuose namuose apgyvendinti.

Kaip išrinkti tinkamiausius globos namus ir išvengti problemų?

Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.

Žinoma, senyvo amžiaus žmogus dėl ligos, pavyzdžiui, demencijos, tam tikru momentu nesugeba pats priimti racionalaus sprendimo. Todėl dažniausiai sutartį su globos namais sudaro jo šeima. Tačiau jei senolis yra geros psichinės sveikatos, jis turėtų dalyvauti parenkant įstaigą, kurioje praleis likusį savo gyvenimą. Daugumoje šeimų pokalbiai šia tema vis dar yra tabu.

Dažniau pasitaiko situacijų, kai vaikai, eidami ilgesnių atostogų, nusprendžia vieną iš tėvų laikinai apgyvendinti globos namuose, kur jis gali tikėtis pagalbos kasdieniniame gyvenime. Namų pasirinkimas apsigyventi trumpam yra gera proga įstaigai pažinti senyvo žmogaus poreikius, o senoliui - pasiruošti ten gyventi nuolat.

Nėra vieno atsakymo į klausimą, kas svarbiausia būsimam globos namų gyventojui. Yra žmonių, kurie bijo vienatvės ir negali įsivaizduoti, kad gyvens kambaryje vieni. Kitiems svarbiausia yra privatumas - jie nori gyventi vieni ir turėti savo vonios kambarį bei tualetą. Kai kurie nori turėti galimybę atsivežti į globos namus mėgstamų namų apyvokos daiktų (patalynę, kilimėlį, šviestuvą, paveikslą), baldų ar augintinių (katę, šunį, žuvyčių). Ne visi globos namai tokią galimybę suteikia.

Dažniausiai pasitaikančios konfliktų priežastys

Konfliktai tarp globos namų gyventojų ir jų artimųjų bei personalo gali kilti dėl daugelio priežasčių. Svarbu suprasti, kad konfliktų priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai susijusios su individualiomis gyventojų aplinkybėmis.

Konfliktai tarp gyventojų

Konfliktai tarp globos namų gyventojų gali kilti dėl daugelio priežasčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Skirtingi charakteriai ir įpročiai: Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo įpročius, pomėgius ir charakterio bruožus. Susidūrus skirtingiems žmonėms vienoje erdvėje, natūralu, kad gali kilti nesutarimų.
• Sveikatos problemos: Fizinė ir psichinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus elgesiui. Demencija, Alzheimerio liga ar kitos ligos gali sukelti agresiją, irzlumą ar kitas nepageidaujamas reakcijas.
• Vienatvė ir socialinė izoliacija: Jaudulys dėl vienatvės ir atskirtumo gali paskatinti konfliktus, kaip būdą atkreipti į save dėmesį arba išreikšti susikaupusias emocijas.
• Ribotos erdvės ir išteklių: Gyvenimas globos namuose dažnai reiškia dalijimąsi ribota erdve ir ištekliais, tokiais kaip televizorius, skaitymo kampelis ar kiti bendro naudojimo objektai. Tai gali sukelti konkurenciją ir nesutarimus.

Konfliktai tarp personalo ir artimųjų

Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas.

Globos namuose griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Bet pasitaiko artimųjų, kurie atveža šių vaišių ar energinių gėrimų artimiesiems, sergantiems širdies ligomis, turintiems padidėjusį kraujospūdį. Mums kartais atrodo, kad šitaip bandoma užmaskuoti retus apsilankymus, pademonstruoti savo ypatingą prielankumą. Darbuotojų atsakymas artimiesiems būna vienas: ar globodami artimąjį savo namuose irgi vaišintumėte jį alkoholiu, nepaisydami jo ligų ir negalavimų? Jam kur kas labiau praverstų vitaminai, kurie kainuoja ne ką brangiau nei alkoholis. Taip norisi pasakyti: „Mielieji, globodami savo artimąjį savo namuose, vaišinkite jį kuo norite. Mūsų globos namuose galioja tvarka. Mes jūsų artimąjį prižiūrime, maitiname, prausiame, bet neprivalome jo blaivinti“.

Ne kartą teko padėti senoliams, užspringusiems artimųjų atvežtais traškiais riestainiais, čiulpinukais, guminukais. Globos namų gyventojams kasdien siūlome vaisių, pagal dietologų rekomendacijas - ir saldumynų. Todėl visada prašome artimųjų, kad praneštų mūsų darbuotojams apie atvežtą maistą, vaišes.

Viena šeima, apgyvendinusi globos namuose močiutę, griežtai pareikalavo maitinti ją vien trintu maistu. Jį tiekiame 5 kartus per dieną. Atskiras meniu sudarytas sergantiems diabetu ar negalintiems virškinti kieto maisto. Tačiau visas pastangas nubraukia atvežamos silkės, mišrainės, bandelės, tortai. Neretai jie būna pirkti prekybos centruose. Artimieji po vaišių ritualo išvyksta, o globos namams lieka diabetu sergantis ar viduriuojantis ligonis su pablogėjusia savijauta. Ilgalaikės pastangos sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoti virškinimą nueina perniek.

Dovanos ir viešųjų bei privačių interesų konfliktai

Globos namuose turi būti registruojamos tik tos dovanos, kurias darbuotojai gauna pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su įstaigos darbuotojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtos dovanos, kurių vertė yra didesnė nei 150 eurų. Dovanos registruojamos dovanų registre, dovanų vertės nustatymą atlieka Globos namų vadovo įsakymu patvirtinta nuolat veikianti komisija, materialinių vertybių užpajamavimui, nurašymui, perdavimui, piniginių lėšų bei maisto produktų inventorizavimui.

2024 m. Molėtų rajono Alantos senelių globos namuose nebuvo gautų dovanų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su įstaigos darbuotojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis, dovanų skirtų reprezentacijai, kurių vertė didesnė nei 150 eurų. Taip pat, 2024 m. Molėtų rajono Alantos senelių globos namuose nusišalinimų nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, vykdant jiems pavestas užduotis, kad būtų išvengta galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto nebuvo.

Pasitikėjimas ir kontrolė

Visiškai suprantama, kad šeimai rūpi, ar jos artimajam globos namuose gerai, ar tinkamai juo pasirūpinama. Tačiau rūpestis neturėtų virsti nepagrįsta globos įstaigos darbuotojų kontrole. Papildoma įtampa visada susijusi su negatyviom emocijom. Jei patikėjote mums artimą žmogų, prašome mumis pasitikėti. Globos įstaigas nuolat tikrina 9 inspekcijos, visada paisoma jų reikalavimų. Mes atviri konstruktyviam dialogui su visais, visada yra galimybė pasiaiškinti, pareikšti norus, pageidavimus. Mes atsakome už viską, kas vyksta globos namuose. Gyvename su jūsų artimuoju 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir žinome, ką ir kaip daryti, kad jam būtų geriau.

Jei artimas žmogus kažko prašo artimųjų, suvokime, kad pirmiausia jis prašosi dėmesio, kurio poreikis gali turėti įvairias išraiškas, dažnai - materialias. Tiesiog dažniau lankykime savo artimuosius, labiausiai jie pasigenda bendravimo su šeimynykščiais. Turime itin gražų tokio bendravimo pavyzdį - jaunas vaikinas iš pajūrio nuolat atvyksta lankyti savo senelės. Jų bendravimas labai paprastas: jis atveža jos mėgstamų lašinukų, juos supjausto, ji valgo, o jis laiko jos ranką... Šie vizitai nebūna ilgi, bet nuoširdūs, ir svarbūs abiem.

Neatitikimai tarp lūkesčių ir realybės bei nepriežiūros atvejai

Kartais šeimų lūkesčiai ir globos namų realybė susikerta, sukeldami rimtus konfliktus. „Mamos pragula buvo tokia gili, kad net kaulas matėsi“, - teigė į „LRT girdi“ parašiusi Regina. Moteris pasakoja, jog tokio dydžio žaizda jos mamai atsirado dėl netinkamos priežiūros Marijampolėje įsikūrusiuose globos namuose „Giedruma“. Ji įsitikinusi - pragulos nepriežiūra prisidėjo prie mamos mirties. Angelės dukra bendraudavo su darbuotojais, kai grįždavo į Lietuvą, aplankydavo mamą. Reginos mama Angelė į globos namus atvežta 2023 metų pavasarį. Kadangi ji turėjo demenciją, buvo pripažinta neveiksnia, tad moterimi nuolat rūpintis turėjo įstaigos darbuotojai. „Jos būklė dar buvo gera - ji su ratukais važinėdavo, mane pažindavo.“

Apatinėje nugaros dalyje buvusi pragula pirmą kartą globos namų dokumentuose fiksuota šių metų rugpjūtį, tad dukra kelia klausimą, kaip per du mėnesius galėjo būti pasiekta ketvirta stadija, kuomet, jos teigimu, atvirai matėsi net kaulas. „Mamos pragula buvo tokia gili, kad net kaulas matėsi. Tai prilygsta onkologiniams skausmams.“ Reginos mama Angelė spalio pabaigoje išvežta į Marijampolės ligoninę. „Kai mamytę išvežė į Marijampolės ligoninę paskutinį kartą, gydytojai buvo pakraupę. Man gydytoja net neleido mamos grąžinti į tuos globos namus. Šiaip jeigu tokia didelė pragula su tokiu kvapu, tai tikrai ji neprižiūrėta. Tą aš galiu pasakyti. Aišku, jeigu žmogus nevaikšto, kraujotaka lėta, audinių griuvimas vyksta, pragula gali atsirasti labai greitai. Bet tokios gilios pragulos, su tokiu kvapu ir tokia nekroze, aišku, kad ji buvus jau ilgesnį laiką. Pagal tai, ką aš ir chirurgas matėme, pragula tikrai neprižiūrėta, kaip ji turėtų būti prižiūrima.“

Marijampolės ligoninės gydytoja paaiškina, jog pragula negalėjo būti pagrindinė mirties priežastis. Pacientės būklė buvo išties sunki ir dėl turimų gretutinių ligų. Globos įstaigos „Giedruma“ vadovė Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigia: „Visi pastebėti sveikatos būklės pokyčiai buvo fiksuojami dokumentuose ir apie juos informuojami atsakingi sveikatos priežiūros specialistai. Kaltinimai dėl nepakankamo maitinimo yra nepagrįsti, nes kiekvienam globos namų gyventojui priklauso keturi maitinimai per dieną pagal patvirtintą valgiaraštį. Šiuo metu nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad Angelės pragula globos namuose buvo prižiūrėta netinkamai. Pragulų atsiradimą ir jų būklės progresavimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų - paciento bendra sveikatos būklė, judrumas, gretutinės ligos, mityba ir kraujotakos sutrikimai. Globos namuose buvo taikomos pragulų prevencijos ir priežiūros priemonės pagal galiojusias tvarkas, o paciento būklė buvo nuolat stebima.“

Dėl galimai netinkamos mamos priežiūros Regina kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT). Tarnyba pradėjo tyrimą. Numatyta jį baigti birželio mėnesį. Regina kreipėsi ir į Marijampolės policijos komisariatą dėl galimos netinkamos priežiūros ir dėl to itin suprastėjusios mamos sveikatos.

Dar vienas konfliktas kilo senelių namuose „Užusaliai“: kaunietis Antanas Karvelis įsitikinęs, kad dėl jo mamos mirties kaltę turėtų prisiimti šios įstaigos vadovė. Gegužės viduryje mamą palaidojusio Antano Karvelio neguodžia aplinkos grožis. „Įžvelgiu nemažai direktorės kaltės dėl mamos mirties“, - pareiškė A.Karvelis. Pirmoji A.Karvelio ir A.Jasilionienės pažintis įvyko kovą. Tada sūnus dėl mamos globos kreipėsi į senelių namų „Užusaliai“ direktorę. Artimieji senolę į naujuosius namus pervežė ne iš karto. Tai įvyko gegužės 2 d., o gegužės 18 d. 82-ejų metų moteris mirė. „Mamai buvo didžiulė žaizda ant nugaros. Jai reikėjo specialaus pasidabruoto pleistro, tačiau direktorė tuo nepasirūpino, kaip ir sauskelnėmis.“

Senelių namų direktorė Alma Jasilionienė atrėmė artimųjų priekaištus: „Jie man nepasakė nė vieno priekaišto. Aš ant jų pykti turėčiau ir ieškoti „Kauno dienos“, o ne jie ant manęs. Didžioji bėda buvo ne ši liga.“ Pasak direktorės, tik nurengusios senolę slaugės pamatė, kad jos strėnose - didžiulė pragula. „Du kumščiai galėjo tilpti, stuburas matėsi.“ Senolės sūnus A.Karvelis nenusileido: esą ten buvo visai ne pragula, o žaizda, atsiradusi nežinia nuo ko, - galbūt nuo onkologinės ligos. Prieš pat mamą išvežant į senelių namus, esą buvo atvykęs chirurgas ir išpjovė. Kartą per mėnesį senelių namus aplanko šeimos gydytoja Ligita Kulienė. Ji matė ir senolę, dėl kurios nesantaikos kirvis pakibo tarp A.Karvelio ir A.Jasilionienės. „Tai buvo senas žmogus su daugybe ligų, einantis į savo dienų pabaigą, - liūdnai konstatavo gydytoja. - Tai aš juos bariau, kad nieko man nepasakė ir atvežė moterį čia pas mus numirti.“ Direktorė atrėmė artimųjų priekaištus ir dėl sauskelnių. „Mes nepasirašėme jokios sutarties. Aš tik sumokėjau 1,7 tūkst.“ Senelių namų direktorė patvirtino, kad ji nesirengia grąžinti jokios dalies pinigų. „Dirbama šį darbą atiduodu visą širdį“, - graudinosi direktorė. Graužėsi ir A.Karvelis: „Mes prižiūrėjome, kaip galėjome.“

Konfliktų prevencijos ir sprendimo būdai

Norint sumažinti konfliktų skaičių ir užtikrinti ramią atmosferą globos namuose, būtina imtis prevencinių priemonių.

Prevencijos būdai

• Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę.
• Užimtumo terapija: Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams.
• Bendravimo skatinimas: Reikia skatinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, organizuojant bendras veiklas, renginius ar tiesiog suteikiant galimybę pabūti kartu.
• Psichologinė pagalba: Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas. Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta.
• Logopedo pagalba: Vieninteliai Lietuvoje galime pasiūlyti savo gyventojams logopedo pagalbą, kuris padeda susigrąžinti dėl infarkto, insulto ar traumos prarastą kalbą. Logopedas dažnai yra vienintelis asmuo, kuris supranta ligonio bandymus kalbėti, todėl jo darbas, siekiant sugrąžinti žmogų į bendraujančiųjų ratą, yra nepaprastai svarbus.
• Personalo mokymai: Globos namų personalas turi būti apmokytas spręsti konfliktus, atpažinti ankstyvus konfliktų požymius ir tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.

Konfliktų sprendimo būdai

Net ir taikant prevencines priemones, konfliktų visiškai išvengti ne visada pavyksta. Todėl svarbu turėti aiškų konfliktų sprendimo mechanizmą:

• Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius konflikto požymius, reikia nedelsiant įsikišti ir padėti gyventojams išspręsti problemą.
• Išklausymas: Svarbu išklausyti abi konflikto puses, suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę ir jausmus.
• Tarpininkavimas: Jei gyventojai negali patys susitarti, galima pasitelkti tarpininką - globos namų darbuotoją, psichologą ar kitą autoritetingą asmenį.
• Kompromiso paieška: Svarbu padėti gyventojams rasti kompromisą, kuris tenkintų abi puses.
• Taisyklių priminimas: Jei konfliktas kyla dėl taisyklių pažeidimo, reikia priminti taisykles ir paaiškinti jų svarbą.
• Atsakingumas: Svarbu, kad gyventojai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes.

Konfliktų sprendimas reikalauja kantrybės, diplomatijos ir gebėjimo suprasti senjorų poreikius. Svarbiausia - siekti taikaus ir konstruktyvaus problemos sprendimo.

Gyvenimo kokybė ir iššūkiai globos namuose

Maitinimas ir laisvalaikis

Kokybiškas maistas globos namuose yra labai svarbu. Vienos įstaigos turi savo virtuves, kuriose paruošia visus patiekalus. Kitose gaminami tik pusryčiai ir vakarienė, bet yra ir tokių, kurios naudojasi viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis. Tai nebūtinai reiškia prastesnį maitinimą, tačiau artimiesiems visada verta pasiaiškinti, kur maistas gaminamas ir kiek tam skiriama pinigų. Labai svarbu, kad maistas atitiktų gyventojo poreikius, ypač jei jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, serga cukriniu diabetu.

Kita problema - laisvalaikio organizavimas. Didžiausios globos namų negandos yra nuobodulys, vienatvė ir džiaugsmo stoka. Patalpos, aplinka (sodas, terasa, parkas, artumas iki miško) vaidina didelį vaidmenį užtikrinant gyventojų komfortą. Deja, ne visos įstaigos gali tai užtikrinti, kai kurių globos namų gyventojai rudens ir žiemos mėnesius praleidžia uždarai. Dažniausiai tai aiškinama rūpinimusi jų saugumu, pvz., kad nepaslystų, nenukristų ant apledėjusio kelio ar terasos. Tačiau senjorai, kurie stokoja saulės ir gryno oro, labiau kenčia nuo depresijos, jų sveikata gali smarkiai pablogėti. Mūsų globos namuose buvimas gryname ore privalomas (žinoma, tiems, kam leidžia sveikata). Pasivaikščiojimas gerina nuotaiką ir bendrą nusiteikimą. O kai kurie gyventojai turi pareigą pasivaikščiojimų metu lydėti savo kaimynus, tai labai padeda bendruomeniškos atmosferos kūrimui, žmonės jaučiasi reikalingi.

Dienos režimas ir gyventojų stebėjimo ir priežiūros sistema yra geriau nei jos nebuvimas. Senoliui tikrai kur kas geriau gyventi savo namuose, įprastoje aplinkoje. Pasirinkus bendrą gyvenimą globos namuose, tenka pratintis ir prie naujų sąlygų, nors tai nėra paprasta.

Amžiaus diskriminacija ir socialinė izoliacija

E. Ramonienė pastebi, jog senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos. Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.

„Sėkminga senatvė didele dalimi priklauso ir nuo materialinės gerovės, finansinio saugumo, sveikatos išsaugojimo ir nepriklausomybės nuo artimųjų. Nubrėžta senatvės riba - pensinis amžius ir maža pensija, taikomos nuolaidos ir lengvatos tarsi pažemina žmogaus orumą“, - kalbėjo centro direktorė. Ji taip pat apgailestavo, kad senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją. „Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui“, - sakė E.Ramonienė.

Psichologas A.Kairys teigė, jog kalbant apie darbo rinką senų žmonių išstūmimas iš jos nėra naujas dalykas. Jis buvo būdingas ir anksčiau. „Tiesiog vyresni žmonės prastėjant sveikatai yra mažiau pajėgūs atlikti fizinius darbus. Tačiau ganėtinai naujas yra visuomenės požiūris - vyresni žmonės išstumiami ir iš tų veiklų, kurias jie galėtų atlikti. Šis požiūris kartais vadinamas eidžizmo terminu, t. y. diskriminacija dėl amžiaus“, - pastebėjo VU docentas.

Pandemijos įtaka ir globos kaina

Pandemija sumažino gyventojų skaičių globos namuose ne tik dėl ligos, bet ir atnešė naujų reikalavimų, sumažinusių gyvenamąjį plotą įstaigose. „Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai. Jei pas mus du aukštai, tai jų keliai (gyventojų ir personalo) nesusikerta. Darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du - kiekvienam aukštui po vieną. Turime nusimatyti vadinamąją švarią (saugią) ir nešvarią zonas. Ir jas numatyti bei atitverti kiekvienam aukštui“, - sudėtingas sąlygas vardija V. Motiejūnas.

Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.

Globos namų paslaugų kainos pavyzdys

Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti.

tags: #konfliktai #seneliu #globos #namuose

• Vaikų spektakliai Šiaulių dramos teatre
• Grąžinimo procesas iš globos namų
• Eilėraščiai išleistuvėms
• Etapai ir problemos
• kaip turiningai praleisti laiką su vaikais