Vaiko Vystymasis Antraisiais Gyvenimo Metais: Svarbiausi Pokyčiai ir Tėvų Pagalba
Pirmieji dveji gyvenimo metai - tai įspūdingų pokyčių metas. Per juos vaikas iš bejėgio kūdikio, negalinčio savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių, tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką. Antraisiais trečiaisiais vaiko gyvenimo metais vyksta bene didžiausi gyvenime pokyčiai. Vaiko raida yra procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Šie pasiekimai, visų pirma, yra greito fizinio vystymosi ir intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais.
Bendras Antrųjų Gyvenimo Metų Vaizdas
Antraisiais gyvenimo metais vaikas tampa vis savarankiškesnis ir nepriklausomesnis. Jis pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda piešti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių, pavadinti aplinkos daiktus ir pan. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje vaikas turėtų turėti 16 dantų.
Fizinis Vystymasis ir Judesio Džiaugsmas
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti bei pažinti savo kūną. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau intensyviai auga ir tobulėja raumenys bei jų inervacija. Dėl to tobulėja ir vaiko judesiai. Vaikas pradeda atlikti daug smulkių, diferencijuotų judesių, didėja raumenų tonusas. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų ir šokinėja per balas ar ant lovos. Svarbu, kad vaiko kūno sandara būtų harmoninga, taisyklingų proporcijų.
Svarbiausi fiziniai įgūdžiai:
- Stambioji motorika: Bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas.
- Smulkioji motorika: Nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai.
Pažintinės Raidos Ypatumai
Antraisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Šie pasiekimai yra intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas. Šio amžiaus vaikas jau sprendžia problemas: jis išmoksta gauti tai, ko nori, supranta, kaip veikia jį supantis pasaulis. Pavyzdžiui, kad po pagalve padėtas žaisliukas neišnyksta, taip, kaip ir neišnyksta į kitą kambarį išėjusi mama. Gebėjimas spręsti problemas priklauso nuo dar paprastesnio gebėjimo - gebėjimo pastebėti ir „iššifruoti“ sekas. Būtent šis sekos supratimas leidžia mažyliui suprasti, kad jeigu jis žengs du žingsnius į kairę ir du žingsnius į priekį - pasieks savo mėgstamiausią žaisliuką.
Vaikas mokosi pažinti erdvę, orientuotis joje. Perpratęs sekas mažylis vis geriau ima suprasti tai, kaip funkcionuoja jį supantis pasaulis. Pavyzdžiui, vaikas supranta, kad žaisliukas iššoks tik keletą kartų paspaudus mygtuką, muzika užgros garsiau tik gerokai pasukus rankenėlę, o fotoaparatą ant stalo pasieks tik prisistūmęs kėdę ir pasilypėjęs ant jos. Šio amžiaus vaikas pamažu ima suprasti, kas yra „toli“ ir kas yra „arti“, taigi pamažu susipažįsta su atstumu. Didėjantis erdvės supratimas brandina vaiką ir emociškai. Be to, vienų pusantrų metų mažylis jau netgi turi humoro jausmą. Pavyzdžiui, toks mažylis gali bandyti užsidėti ant galvos sijoną ir imti smagiai kvatoti, netgi niekada nematęs, kad taip daro suaugusieji.
Kalbos Vystymasis ir Bendravimas
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos ir tėvų įtakos. Antraisiais gyvenimo metais mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių, pavadinti aplinkos daiktus ir pan., o taip pat pradeda atsakyti į klausimus „kas?, ką?, kur?“ ir supranta lyginamuosius žodžius.
Kaip skatinti kalbos raidą?
- Skaitykite jam.
- Dainuokite kartu.
- Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus.
- Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.
- Ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės padeda lavinti kalbinius įgūdžius.
- Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai taip pat yra tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius.
Emocinis ir Socialinis Pasaulis: Autonomija ir Prieraišumas
Antraisiais gyvenimo metais vaikas aktyviai reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Nuo maždaug 1,5-3 metų vaikas pradeda aktyviai suvokti save kaip atskirą asmenį. Jis atranda, kad gali turėti savo nuomonę, norus ir sprendimus. Žodis „ne“ tampa paprastu, bet labai galingu įrankiu išreikšti savarankiškumą. Vaikui tai nėra protestas prieš tėvus - tai bandymas pasakyti: „Aš esu, aš galiu rinktis.“ Pavyzdžiui, mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo.
Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Sakoma, kad nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Pirmesnis atsiranda ypatingas psichologinis prieraišumas prie mamos - mažylis mamą suvokia kaip dalį savęs. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda prisirišti prie kitų šeimos narių, bet mama lieka svarbiausias prieraišumo objektas. Vaikai negali pilnaverčiai vystytis be prieraišumo prie suaugusiųjų, nes nuo to priklauso jų tolesnis pasitikėjimas, santykiai su žmonėmis bei noras tyrinėti pasaulį. Didėjantis erdvės supratimas brandina vaiką ir emociškai. 12 mėnesių vaikelis ne tik nori nuolat jus matyti - jis nori jus liesti ir uosti. Tačiau 18 mėnesių vaikučiui gali užtekti jūsų šypsenos, kad jis pasijaustų taip, tarsi sėdėtų jums ant kelių. Vaikas jau supranta, ką reiškia jūsų šypsena, ir jaučia jūsų meilę net nebūdamas ant rankų. Jeigu jūs šypsositės ir pasakysite ką nors malonaus, vaikas jaus jūsų palaikymą. Vaiko smegenys suformuoja tam tikrą žemėlapį, pasakantį jam, kur esate, tad jis intuityviai jaučia, kad esate netoli. Vaikas mokosi džiaugtis tuo, kad jau gali pabūti vienas, bet jam tuo pačiu metu svarbu žinoti, kad atsisukęs išvys jūsų šypseną ir išgirs malonius žodžius. Mažyliai, kurie turi regėjimo, klausos ar klausymo problemų, daug sunkiau susikuria šį saugumą. Pavyzdžiui, vaikas, kuris negirdi arba girdi prastai, ilgiau nori matyti tėvus nei tas, kuris juos girdi. Tokiu atveju tėvams reikia stengtis, kad kūno kalba kompensuotų tai, ką kitu atveju jie pasakytų. Prie tokio vaiko vertėtų dažniau prieiti, apkabinti, pakutenti. Vaiką, kuris nemato, reikia apsupti drąsinamais žodžiais, lytėjimu ir savo kvapu. Su nereginčiu vaiku žaiskite įvairiausius lytėjimo žaidimus, padėsiančius jam suprasti supantį pasaulį ir orientuotis namuose, nors jų ir nemato.
Savarankiškumo Ugdymas: Puodukas ir Mityba
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį. Normaliam augimui kasdienis organizmo aprūpinimas įvairiomis maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis ir daugeliu kitų biologiškai aktyvių medžiagų) yra itin svarbus. Neužtenka vaikui retkarčiais duoti šviežių uogų, vaisių, daržovių - jų vaikas turėtų gauti nuolat. Jų negali pakeisti vitaminai, nes maisto papildai nepakeičia racionalios mitybos.
Tėvų Parama ir Gairės Antraisiais Gyvenimo Metais
Tėvai yra pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra svarbiausias. Jeigu šeimoje dominuoja meilė, gerumas, savitarpio supratimas, rūpestis, mažylis bus imlesnis auklėjimo poveikiui, ramesnis, emociškai stabilesnis, jausis saugus. Nuo vaiko neįmanoma nuslėpti nė menkiausio tėvų nuotaikos pokyčio. Tam, kad padėtumėte vaikui augti laimingam, pirmiausia suteikite jam laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Normaliam vaiko augimui, be mitybos, svarbus ir deguonis bei geras fizinis aktyvumas, stimuliuojantis augimą. Taip pat labai svarbus miegas. Vaikus svarbiausia guldyti ne per daug vėlai vakare, nes, pasiekus gilaus miego fazę, apie 22-23 val., daugiausia išsiskiria augimo hormono. Štai kodėl vaikai turi būti pratinami eiti miegoti ne vėliau kaip 21 val.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu, tad nereikėtų nerimauti, jei jis tik nežymiai neatitinka tam tikrų raidos etapų pasiekimų. Tačiau tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje, yra išties sudėtinga. Tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių, yra vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių. Sveiko kūdikio augimas ir vystymasis neįsivaizduojamas be kineziterapeuto atliekamos raidos vertinimo. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Kineziterapijos skyriaus vadovė prof. dr. Inesa Rimdeikienė teigia, kad „normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus, rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad ir psichologinės problemos slopina augimo hormono išsiskyrimą, o kartu ir vaiko tobulėjimą. Kitaip tariant, vaikas turi nuolatos jausti, kad yra mylimas.
Augimo ir raidos šuoliai
Augimo šuolis - tai fizinio augimo laikotarpis. Kūdikių augimo šuoliai paprastai trunka 2-3 dienas (kai kuriais atvejais gali trukti ir iki 5-7 dienų). Po šio laikotarpio tėvai dažnai pastebi akivaizdų fizinį vaiko paūgėjimą ar svorio priaugimą. Raidos šuolis - tai protinio vystymosi laikotarpis, kuris paprastai trunka 1-5 savaites.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
