Lietuva pasižymi ypač turtingomis ir išskirtinėmis kalendorinių švenčių tradicijomis. Lietuviškos dainos ir papročiai ypač svarbūs ugdant jaunąją kartą, yra labiau suprantami mažiems vaikams, kurių gausu šventiniuose kalėdinio laikotarpio renginiuose. Adventas - ramybės ir susikaupimo laikotarpis, pradedantis pasiruošimą svarbiausiai metų šventei, kai pamažu atsiranda pirmieji Kalėdų atributai, skiriame laiko geriems darbams, prisimename artimuosius ir pradedame jiems ruošti staigmenas.

Viena pagrindinių advento laikotarpių namų puošmenų yra advento vainikas. Lietuvininkų vainikai daromi supinant vyteles ir apkaišant jas eglišakėmis, papuošiant kankorėžiais, riešutais, džiovintais vaisiais, uogomis, o tarp šių miško ir sodo gėrybių įstatomos 4 žvakės. Tradiciškai kiekvieną advento savaitę įžiebiama po vieną žvakę, pabrėžiant tamsos ir šviesos kontrastą.
Kūčioms iš šiaudų surišdavo naują sodą, kad jis visus metus saugotų nuo piktų dvasių, atneštų į namus darną, sėkmę, sotumą ir šviesą. Taip pat namuose pakabindavo kitus papuošimus: žvaigždes, paukštelius, padarytus iš šiaudų ar medžio, o kambario kampe pastatydavo tris kartus perrištą javų pėdą, kad būtų gausus būsimų metų derlius ir skalsa.
Advento kalendorius vaikams yra ne mažiau svarbus nei Kalėdų senelio dovana po eglute. Dažniausiai vaikas skatinamas atlikti mažas užduotėles, o didžioji dovana jo laukia per Kalėdas. Advento kalendorius gali tapti puikiu įrankiu šeimos vertybėms perduoti.

Per adventą daug kur Lietuvoje žmonės rinkdavosi kartu pavakaroti. Tuomet dirbdavo įvairius darbus - moterys ir merginos verpė, plėšė plunksnas, vyrai taisė pakinktus, vijo virves, mezgė tinklus. Kalėdinis metas pasižymėjo ir apeiginę prasmę turinčiu papročiu - triukšmingu kaimynų lankymu tempiant blukį, vaizduojantį senuosius metus ir visą susikaupusį blogį.
| Veikla | Tradicinis elementas |
|---|---|
| Adventinės vakaronės | Darbai kartu, dainos, pasakojimai |
| Kalėdotojų vaikštynės | Persirengėliai, linkėjimai, vaišės |
| Šiaudų sodai | UNESCO nematerialus kultūros paveldas |
| Žąsų turgūs | Mažosios Lietuvos tradicija |
Nuo Kalėdų antrosios dienos iki Trijų Karalių šventės sausio 6 d. (tarpušvenčiu) buvo įprasta Lietuvoje beveik kasdien rengti šokių vakarones. Kalėdotojai grupėmis lankydavo visas kaimo sodybas sveikindami šeimininkus, giedodami kalėdines giesmes, linkėdami laimės ir gero derliaus. Buvo manoma, kad kalėdotojų apsilankymas neša laimę ir padeda apsisaugoti nuo nelaimių ateinančiais metais.