Kūdikio maudynės baseine ir namuose: patarimai tėvams

Su kūdikiu baseine. Dažnai girdime, kad mažylių plukdymas - itin svarbi patirtis, skatinanti jų fizinę ir emocinę raidą, stiprinanti imunitetą.

Kūdikis gali būti ne tik nešiojamas ant rankų, jaukiai apsuptas nešioklės ar suvystytas, bet ir apgaubtas visiškai nauju saugančiu sluoksniu - pirmaisiais drabužėliais. Tačiau kartu gali kilti ir klausimas - kaip tai padaryti? Ko mažyliui iš mūsų reikia per pirmąsias dienas, savaites ir mėnesius? Maža to, susilaukus vaikelio, apima ir gluminančios emocijos - nuo meilės iš pirmo žvilgsnio iki nesaugumo jausmo, baimės ar net sąstingio. Tačiau nesijaudinkite - prisitaikyti prie šių jausmų reikia laiko, o tam jo turite begalę. Visų pirma priimkime šį mažulėlį į savo gretas ir susitelkime į vieną praktinę būtinybę - apsaugą. O jausmai tegu skleidžiasi po truputį ir savaime. Mes imame savo kūdikį ant rankų, švelniai glausdami prie savęs. Suteikiame jam šilumą, nešiojame, maitiname, o tada suprantame, kad nors šiam mažam žmogučiui tikrai reikia mūsų priežiūros ir apsaugos, jis taip pat jau daug ką gali pats.

Ar kūdikiai moka plaukti?

Vos pradėjus kalbėti apie kūdikius baseine, visiems akivaizdu: juos mokome plaukti! Kaip yra iš tikrųjų, ar tiesa, kad nuo pirmųjų mėnesių baseiną lankęs kūdikis labai greitai išmoks plaukti? Ne visai tiesa! Čia dažnai tėvus suklaidina faktas, jog kūdikiai turi įgimtą plaukimo refleksą, kurį palaikant ir ugdant mažylis tiesiog „nepamirš“, kaip reikia plaukti. Deja, refleksai nėra ugdomi, taigi mažyliui augant tas plaukimo refleksas tikrai išnyks. Tiesa, kol šis refleksas stiprus, kūdikį galima mokyti kitų dalykų, vėliau praversiančių mokantis plaukti - pavyzdžiui, sąmoningai sulaikyti kvėpavimą, taip pat bus naudinga skatinti jo susidomėjimą vandeniu.

Svarbu suprasti, kad kūdikiai neplaukia taip, kaip mes įsivaizduojame plaukimą. Savarankiškai pats kūdikis nei paners, nei plauks. Užtai jis gali plūduriuoti vandenyje, išsilaikyti ant vandens bei sulaikyti kvėpavimą po vandeniu. Turime labai gražių pavyzdžių, kai reguliariai baseiną lankantys kūdikiai 6 mėnesių be jokios atramos išlaiko save ant vandens ir plūduriuoja. Sąmoningai plaukti gali išmokti kiek paaugęs vaikas. Mūsų 2-3 metų „delfinukai“ perplaukia visą baseiną, o panėrę surenka žiedus nuo baseino dugno!

Deja, dažnai kaip tik tėvams įtikėjus to plaukimo reflekso galia kūdikiai yra nardinami tam neparuošti, netinkamai.

Baseino lankymo dažnumas ir tikslai

Kiek kartų per savaitę, Jūsų manymu, tikslinga lankyti baseiną su kūdikiu? Standartinis atsakymas į šį klausimą yra vieną kartą per savaitę, tačiau žiūrint giliau viskas priklauso nuo baseino lankymo tikslo ir tėvų lūkesčių.

  • Jeigu baseinas lankomas kineziterapijos ir gydymo tikslais (esant raidos vėlavimui ar konkrečioms diagnozėms), lankymas gali būti ir dažnesnis, priklausomai nuo sutrikimo ir gydytojo rekomendacijų.
  • Tuo tarpu jei baseine siekiate rezultatų, norite, kad kūdikis kuo greičiau savarankiškai plūduriuotų, kad nardytų - lankykitės kuo dažniau, bent 2 kartus per savaitę, nes apsilankymų skaičius lems rezultatą.
Tėvai su kūdikiu baseine

Kas geriausiai padės kūdikiui baseine?

Kas kūdikiui baseine geresnis pagalbininkas - mama, tėtis ar… kineziterapeutas? Kartu su kūdikiu lankant baseiną stiprėja mamos arba tėčio ir vaiko ryšys. Juk plukdymas - tai laikas dviese, kai mokomasi geriau vienam kitą suprasti. Tarkim, dėliodami su vaiku kaladėles tėvai dar gali mintyse būti kitur, tačiau baseine jie turi visą savo laiką ir dėmesį sutelkti į mažą žmogutį. Per lytėjimą, akių kontaktą tėvai mažyliui perduoda begalę informacijos. Tačiau itin vertinga patirtis kūdikiui - ir plukdymas su kineziterapeutu. Tai pastaruoju metu ypač populiarėjanti praktika. Tuo metu mama arba tėtis gali įsitraukti į procesą jį stebėdami ir aktyviai dalyvaudami: kalbindami, skatindami vaikutį, palaikydami akių kontaktą, besidžiaugdami jo pasiekimais.

Kada pradėti lankyti baseiną su kūdikiu?

Kada geriausia pradėti lankyti baseiną su kūdikiu? Baseine galima lankytis jau nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo savaičių, tačiau tik su sąlyga, kad yra atlikti „namų darbai“ ir mažylis paruoštas didesnei vandens erdvei - namuose maudomas vėsesniame 34-35 laipsnių vandenyje, saugiai prilaikant jam leidžiama paplūduriuoti vonioje. Svarbu suprasti, kad pirmieji kartai baseine truks 10-15 minučių, lėti ir atsargūs judesiai labiau primins pratinimąsi prie vandens, siekiant neišgąsdinti mažylio galima net nesušlapinti galvytės - taip daroma, jei kūdikis įsitempęs ir nėra tam pasiruošęs.

Kiti specialistai įsitikinę, kad skubėti nereikėtų: į baseiną galima keliauti nuo 3-4 gyvenimo mėnesio, kai kūdikis jau tvirtai savarankiškai laiko galvą, o iki tol visiškai užtenka maudynių vonioje. Tačiau jei planuojate lankyti baseiną, tikrai nereikėtų atidėti vizitų į jį po 4-ojo kūdikio gyvenimo mėnesio: iki 4 mėn. 8-12 mėn. Svarbu žinoti, kad kūdikiams tinka specialiai pritaikyti baseinai.

Vandens temperatūra kūdikių baseine

Higiena ir saugumas kūdikių baseinuose

Mamos dažnai būgštauja, kad baseino vanduo kūdikiui - nehigieniška: juk jis ir į burnytę siurbteli, kartais net ir specialios sauskelnės šiek tiek turinio į vandenį praleidžia. Ar išsklaidytumėte tokias abejones? Pagal šiuo metu galiojančias higienos normas nėra atskirų reikalavimų kūdikių baseinams, tačiau praktika tokia, kad kūdikių baseinuose yra palaikomas minimalus chloro kiekis, kuris tikrai susitvarko su visu „bloguoju“ turiniu vandenyje. Higieniškumo klausimą galbūt kelčiau bendruose baseinuose, kur arba bus didelės chloro normos, arba atsiras nešvaraus vandens rizika. Specializuoti kūdikių baseinai yra tam pritaikyti - mažesnis klientų srautas, atsakingesni lankytojai. Juk tokiuose baseinuose lankosi tik šeimos su kūdikiais ir nėščiosios.

Visų pirma juose vanduo būna šiltesnis (bent +32-33 °C), o vandens dezinfekavimui naudojama kur kas mažiau chloro ir kitų chemikalų arba taikomos pažangios vandens valymo bei dezinfekavimo technologijos. Be to, visa aplinka kūdikių baseinuose taip pat idealiai pritaikyta mažyliams ir jų tėvams: tokiuose SPA kūdikius patogu perrengti, pervystyti, persirengimo kambariuose yra maniežai, kuriuose vaikutį galima padėti, kol mama ar tėtis rengiasi, dažniausiai įrengta ir speciali patalpa, kurioje mama ramiai galėtų kūdikį žindyti ir t.t.

Maudynės baseine: nauda kūdikiams ir mamoms

Mažyliui baseinas - tai grūdinimas, mankšta, žaidimas. O ką esate pastebėjusi iš savo praktikos, kaip baseinas veikia mamas? Ar joms tai - labiau vargas, ar vis dėlto fizinė, emocinė ir psichologinė nauda? Kaip aš sakau, mūsų darbe yra dviejų tipų klientai - kūdikiai ir mamos. Su kūdikiais viskas labai paprasta, jie dažniausiai mėgaujasi vandeniu. Jei jiems kas nors nepatinka, informuoja apie tai verkimu. Tada jau belieka suprasti, kas būtent netinka, sureaguoti į jo poreikius, ir vėl pasirodo šypsena! Su mamom viskas įdomiau. Baseinas kūdikiui ir mamai prasideda ne įlipus į vandenį - labai svarbu bendra emocija: ar mamai pačiai patinka vanduo, ar ji noriai eina su vaikučių maudytis, ar jai tai atsipalaidavimas ir malonumas, ar vis tik pareiga, darbas ir reikalas.

Fiziškai mamoms tai yra papildomas krūvis, kaip bet kokia veikla su vaikučiu. Kūdikio atvežimas į baseiną sutartu laiku (kaip tyčia jie užmigs nelaiku) kelia tam tikrą stresą, kūdikio perrengimas prieš ir po baseino - tai irgi atskiras darbas. Bet mes, mamos, tą darbą atliekame nuolat.

Kūdikio maudynės leidžia palaikyti švarią ir gaivią mažylio odą, padeda vystytis raumenų tonusui ir gerina kraujotaką.

Baseinas kūdikiui - ir pramoga, ir nauda. Stiprinami raumenys, todėl spartėja kūdikių fizinė raida: baseiną lankę kūdikiai greičiau pradeda vartytis, sėdėti, ropoti, stovėti ir, galiausiai, vaikščioti. Stiprinamas imunitetas. Kūdikiai, visus 9 mėn. įsčiose išbuvę vandenyje, jame jaučiasi kuo puikiausiai.

Ką daryti, jei kūdikis baseine verkia?

Ir štai visiems tėvams siaubą kelianti situacija: atvežė savo atžalėlę į baseiną, o jis, užuot atsipalaidavęs, nenumaldomai verkia. Ką daryti? Matome, kad tėveliai stresuoja, jeigu kūdikis verkia ir nenori būti vandenyje. Nereikia to bijoti - verksmas yra kūdikio kalba. Geriau pasistengti suprasti, kas jam netinka.

  • Pirmiausia pasirūpinkime, kad būtų patenkinti kūdikio fiziniai poreikiai - pavalgęs, pamiegojęs, nekamuoja dygstantis dantukas.
  • Į baseiną atvykime laiku ir susiruoškime ramiai, leiskime kūdikiui apsiprasti.
  • Jeigu mažylis yra jautrus, pakalbėkite apie tai su kineziterapeutu - galima patalpoje prigesinti šviesas, pritildyti muziką, leiskite kūdikiui tiesiog priprasti prie vandens.
  • Jei vis dėlto nepaisant visų pastangų kūdikis įsiverkė, savo centre mes siūlome netęsti plukdymo. Juk maudynės turi vykti su šypsena.

Pagalbinės priemonės baseine: ratukai, liemenės ir kt.

Kalbant apie pagalbines priemones, tai yra ratukus, pripučiamus plaustukus, liemenes ir pan., specialistų nuomonės labai išsiskiria. Daug domėjomės šia tema, ieškojom atsakymų kitų šalių kūdikių baseinų praktikose, ir prieš dvejus metus priimtas sprendimas nenaudoti jokių pagalbinių priemonių mums puikiai pasiteisino.

  1. Pirmiausia šios priemonės, o ypač ant kaklo dedami ratukai, yra pavojingi sveikatai, didelė traumos tikimybė.
  2. Pripučiami plaustukai ar liemenės mažina tėvų budrumą, bet tikrai negarantuoja, kad kūdikis neniurktelės. Dėl šių priežasčių labai nerekomenduojame jų naudoti ir namuose.
  3. Kitas mums labai svarbus momentas - visos pagalbinės priemonės tik trukdo kūdikiams mokytis natūralaus plūduriavimo, taisyklingai pažinti vandenį ir savo kūnelį jame (vandenyje kūdikis turi būti horizontalioje padėtyje). Deja, dauguma pagalbinių priemonių kaip tik ir neleidžia pasiekti taip visų norimų kūdikių bei vaikų plaukimo rezultatų!

Geriau nenaudokite vonios pagalvėlių ir sėdynių, plūduriuojančių žiedų. Jie ne tik trukdo tiesioginiam vaikučio ir tėvų odos kontaktui, bet ir gali sukelti pagundą palikti kūdikį be priežiūros, net ir trumpam. Daugeliui kūdikių buvimas vandenyje yra keistas potyris, nes jie dar nėra pripratę prie plūdrumo pojūčio ir beveik neribotos judėjimo laisvės. Kūdikį vonelėje reikia švelniai prilaikyti ir su meile jį prausti, tada mažylis jausis saugus ir išmoks mėgautis šia nauja stichija.

Pirmosios kūdikio maudynės namuose

Kiekvienam žmogaus veiksmui kažkada būna pirmas kartas - pirmas kartas darbe, mokykloje, darželyje, pirma meilė, pirmas draugas, pirmas vaikas. Kiekvienas pirmasis kartas mus gąsdina, baugina, tačiau vos veiksmą pakartoji kelis kartus, jis ima atrodyti ne toks jau ir baisus, neįveikiamas. Ne išimtis ir naujagimio maudymas. Tikime, pirmą kartą tikrai bus streso ne tik mažyliui, bet ir jums, tačiau nepamirškite, kad po kurio laiko tai praeis ar, netgi, taps tikru malonumu.

Ko gero, ką tik susilaukusiems pirmagimio tėveliams itin aktualus klausimas - kada gi pradėti mažylio maudynes, kiek turi trukti ir kaip dažnai jos reikalingos. Grįžus iš ligoninės pasikeičia ne tik aplinka, bet ir ore esančios dalelės. Rekomenduotina iš ligoninės parsivežtą naujagimį išmaudyti maždaug per 2-3 paras. Pirmosios maudynės neturėtų būti įtemptos - kuo geriau jausitės jūs, tuo geriau jausis ir jūsų mažylis. Patariame prieš pradedant vonios procedūras gerai joms pasiruošti. Tiesa, kartais pirmosios maudynės yra kiek sausesnės - jei kūdikio virkštelė dar nenukritus, specialistai rekomenduoja kiek neįprastą maudynių metodą - apšluostymą. Paguldę mažylį ant rankšluosčio, pleduko ar kito pakloto švelniai, atidžiai drėgna kempinėle, skudurėliu, ar tiesiog pirštais apšluostykite kūdikio veiduką, ir kūnelį. Ypatingą dėmesį skirkite raukšlytėms, sritims už ausyčių ir tarpupirščiams. Atminkite, kad naujagimio oda itin jautri ir penkis kartus plonesnė nei suaugusio žmogaus, todėl rinkitės tik specialiai naujagimiams pritaikytas priemones.

Kai atvykstu konsultacijai į šeimą, padedu tėveliams, kad jų pirmos naujagimio maudynės būtų ramios ir malonios.

Kada maudyti naujagimį?

Kada galiu pradėti maudyti naujagimį? Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį? Kiek laiko turėtų trukti maudymas? Šie klausimai kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Kūdikio maudynių laikas yra šeimos laikas. Buvimas kartu vandenyje - tai galimybė užmegzti ryšį, suaktyvinti pojūčius, patirti švelnų prisilietimą ir judėjimo džiaugsmą.

Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Glaudus odos kontaktas ir stebuklingas hormonų derinys užtikrina, kad tarp tėvelių ir mažylio užsimezga ryšys. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui. Tai taip pat gali sukelti hipotermiją, hipoglikemiją ar kvėpavimo sutrikimų. Todėl iš karto po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama. Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu.

Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.

Kūdikį geriausia maudyti tarp maitinimų, bet mažylis neturėtų būti ką tik pavalgęs, arba kai iki maitinimo likusios 10 min., nes kūdikis bus alkanas ir be nuotaikos. Man atrodo, kad tobuliausias laikas yra praėjus 40 minutės po valgio. Prieš maudymą galima kūdikį pamaitinti (pažindyti), nes alkani kūdikiai retai būna atsipalaidavę. Maudymo metu kūdikis yra laikomas ir vartomas, todėl dėl jaudulio ir aktyvumo pilnas kūdikio skrandis gali „sukilti“ ir maudydamas mažylis gali atpilti šiek tiek pieno. Nesijaudinkite, tai nieko blogo!

Kai kuriuos kūdikius maudynės vonelėje stimuliuoja ir jie tampa aktyvūs, todėl jiems po to sunkiau užmigti. Tokiu atveju patartina kūdikį maudyti ryte arba po popiečio miego. Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po gimimo tėveliai patys išsiaiškins, kada tinkamiausias laikas maudyti kūdikį - laikui bėgant, jie geriau pažins savo vaiką ir žinos, kas ir kada jiems visiems geriausia.

Maudynių trukmė ir dažnumas

Dar vienas svarbus klausimas - kiek kartų per savaitę reikia maudyti kūdikį. Specialistai pararia kūdikį vonelėje maudyti 2-3 kartus per savaitę, vadinasi, kas dvi-tris dienas. Per dažnas prausimas gali sausinti ploną mažylio odelę. Lepinti mažylį vonelėmis galima kad ir kiekvieną dieną, tačiau prausti su muilu rekomenduojama tik 1-2 kartus per savaitę. Per dažnas prausiklių naudojimas sausina odelę.

Jei kūdikiui patinka maudytis, vandenyje jis gali išbūti 3-10 minučių. Vyresni vaikai gali būti ir ilgiau, nes jiems ne taip greitai pasidaro šalta. Maudynės neturėtų būti labai ilgos - užtenka vos 5-10 min. Visas šis procesas lyg savotiškas ritualas, tad rekomenduojame jį kartoti panašiu laiku.

Kūdikius, kuriems patinka maudynės, galima maudyti dažnai, tačiau visiškai galima keletą dienų praleisti ir nemaudyti. O tų kūdikių, kurie visai nemėgsta būti maudomi, nereikia maudyti per dažnai. Tokiu atveju retkarčiais vis pabandykite.

Naujagimių ir kūdikių iki 12 sav. maudynės turėtų trukti ne ilgiau nei 20 min., vyresni kūdikiai gali pliuškentis iki 35 min.

Maudynių sąlygos namuose

Prieš kiekvienas maudynes labai svarbu pasiruošti iš anksto. Rekomenduojama optimali oro temperatūra maudynių patalpoje - 24 °C. Vėsioje patalpoje kūdikis gali jaustis nepatogiai, todėl ištrauktas iš vonelės niurzgės, verks. Vonios kambarys turi būti šiltas ir jaukus (ne mažiau kaip 24 °C).

Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams pritaikytas voneles, o jei maudyti ruošiatės vonioje ar kriauklėje - į jas įtiesti specialius paklotus, kurie leis jūsų mažyliui jaustis patogiai ir stabiliai. Į vonelę reikėtų prileisti ne daugiau, nei 10 cm. Šilto, 32-37 °C, vandens. Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Ją išmatuokite vonios termometru, kurį galima įsigyti daugumoje vaistinių. Vandens vonelėje temperatūrą galime patikrinti jautria alkūnės oda. Įmerkite alkūnę giliai į vandenį. Jei jaučiate, kad vandens temperatūra maloni, ne per karšta ir ne per šalta, ji bus maloni ir jūsų kūdikiui.

Vonios termometras

Keliant kūdikį į vonelę joje jau turi būti vanduo - nepalikite tekančio vandens kūdikiui jau esant vonelėje. Atsargiai įkėlus mažylį į vonelę (vandenį pirmiausiai turi pajusti pėdutės), prauskite ramiai, lėtai - prie vandens pratinkite palaipsniui. Kūdikio kūnelis turi būti apsemtas ir nebijokite, kad sušlaps ausytės, galvutė. Pirmą kartą maudant mažylį galite nenaudoti jokių prausiklių - užteks odą nuvalyt vandeniu. Atidžiau nuprausti reikėtų kūno raukšleles, kirkšnis, pažastis, sprandą. Pirmą kartą plaunant galvytę užtenka tik vandens. Geriausia tai daryti jau nuprausus kūdikėlį.

Atsargiai iškėlus kūdikį iš vonelės (nepamirškite, kad šlapia odelė yra slidi, tad laikykite patogiai ir tvirtai), padėkite jį ant iš anksto paruošto rankšluosčio. Geriausia naudoti specialiai kūdikiams skirtus rankšluostukus su gobtuvu. Apšluostykite mažylį ir, jei reikia, sudrėkinkite odą specialiais aliejais ar kremukais.

Pirmosios maudynės turi būti sklandžios ir, kiek įmanoma, ramesnės. Neišsigąskite, kad vaikutis maudynių metu verks - jam tai nauja, nepažįstama patirtis. Suprantame, kad šis pirmas kartas yra baisus ne tik jūsų kūdikiui, bet ir jums, tačiau pasistenkite nurimti, nes jei patys taip jausitės, kiek ramiau jausis ir mažylis. Prieš pradėdami maudynes įsitikinkite, kad po ranka turite visas priemones, kurių jums gali prireikti.

Kūdikį geriau maudyti su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas. Geriausia naudoti švelnias prausimo priemonės, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis.

Parduotuvėse galima įsigyti patogių kūdikiams skirtų vonelių, pagamintų iš lengvo plastiko ir su vandens išleidimo anga dugne. Bet naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve. Mano patarimas: negadinkite tobulos kūdikio odelės, ji plona ir švelni. Maudynių metu nenaudokite jokių kempinių.

Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno. Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.

Ką daryti, jei kūdikis po maudymo verkia? Galbūt jis išsigando, kad staiga pasibaigė malonus nesvarumo jausmas ir vietoj šilto vonelės vandens jis pajuto vėsesnį patalpų orą? O gal maudymasis sužadino apetitą. Šaltuoju metų laiku ką tik išmaudyto kūdikio nereikėtų nešti į lauką. Mažylio kūnelis ir plaukučiai turi būti visiškai sausi, kad neišgaruotų drėgmės perteklius ir neatvėstų kūno šiluma. Kepuraitė apsaugos, kad per galvą neišsiskirtų per daug šilumos. Net jei suaugusiesiems atrodo, kad lauke šilta ar net karšta, kūdikis gali lengvai sušalti, ypač kai jo oda drėgna ir pučia vėjelis. Dėl šių abiejų priežasčių mažas organizmas greitai praranda šilumą.

Maudynės lauke vasarą labiau tinka šiek tiek vyresniems vaikams, kurie jau moka patys sėdėti vonelėje. Su mažyliais būdami lauko baseine, pasirūpinkite, kad jie per daug nesušaltų, ir saugokite šlapią galvytę bei kūnelį nuo vėjo. Ir jokiu būdu kūdikio negalima laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kai pasirūpinsite šiomis atsargumo priemonėmis, tegul prasideda vasaros linksmybės - žinoma, nuolat stebint tėveliams. Kūdikiui iki pusmečio maudytis lauke nerekomenduojama dėl jautrios odos ir neišvystytos termoreguliacijos.

Reikalingos priemonės maudynėms namuose

Štai sąrašas priemonių, kurias verta turėti po ranka prieš kūdikio maudynes:

  • Vonelė.
  • Termometras.
  • Rankšluostis.
  • Vaikiškas švelnus muilas ar prausiklis. Jei maudydami kūdikį planuojate naudoti prausiklį ar muilą - pasiruoškite jį iš anksto. Kūdikiai mažai prakaituoja, nedaug susitepa, todėl kartais maudymui užtenka ir tik šilto vandens.
  • Kempinėlė ar audinio gabalėlis. Tam, kad geriau pasišalintų susikaupę nešvarumai galite naudoti specialias kempinėles ar audinio skiauteles kūdikio prausimui.
  • Vatos tamponėliai.
  • Indas vandeniui semti.
  • Kremukai, losjonai ir aliejukai.
  • Švarios sauskelnės ir drabužėliai. Drabužėliai, kaip ir visi išvardinti daiktai, turi būti paruošti iš anksto. Nupraustą mažylį aprenkite švariais rūbeliais.
Priemonės kūdikio maudynėms

Naujagimio maudymas neturi būti kankynė nei jums, nei mažyliui. Norėdami sumažinti nežinomybę ir baimę joms pasiruoškite iš karto. Visų maudynėms reikalingų vonios prekių vaikams galite rasti internetinėse parduotuvėse, tad šiam pirmam kartui pasiruošti jums gali būti dar paprasčiau. Neišsigąskite, jei kūdikis verks, muistysis, bus neramus. Tai, kaip ir jums, nauja patirtis. Dar būnant įsčiose kūdikėlius supa skysta terpė, tad prisilietimas prie skysčių jiems neturėtų būti labai baisus. Svarbu stebėti savo mažylio elgesį ir reakcijas ir neskubėti.

Motyvuojantis pavyzdys

Mes imame savo kūdikį ant rankų, švelniai glausdami prie savęs. Suteikiame jam šilumą, nešiojame, maitiname, o tada suprantame, kad nors šiam mažam žmogučiui tikrai reikia mūsų priežiūros ir apsaugos, jis taip pat jau daug ką gali pats. Šiltas vandenėlis, mankštelė, žaisliukai vandenyje… Atrodo skamba tikrai gerai ir žaismingai, tačiau tokios pramogos gali patikti tikrai ne kiekvienam kūdikiui.

Ši sporto šaka ženkliai prisidėjo prie ankstyvos mažylio raidos bei tvirto sudėjimo. Pastebėjau, jog po baseino mažylis daug geriau miega. Tiesa, buvome padarę pusantro mėnesio pertrauką, po kurios mažylis baseine greičiau pavargdavo, pradėdavo zirzti ar net verkšlenti.

Iki pirmųjų metų vaikutis mokomas judėti vandenyje, plaukti link jam įdomių žaisliukų mokosi padedamas mamos. Baseine yra atskiras kambariukas, kuriame reikia palikti lauko drabužius bei avalynę. Jame patogu mažylį po baseino pamaitinti ar tiesiog šiek tiek atvėsti prieš einant į lauką. Persirengimo kambariai yra baseino patalpose, todėl juose tikrai nesušalsite.

Ši veikla turėtų labai patikti vaikučiams, kurie su mielu noru taškosi vonioje. Tiems, kurie ne itin mėgsta vandenį, „prisijaukinti“ šį sportą gali prireikti daugiau laiko. Tačiau gera žinia ta, jog kuo mažesnis vaikutis, tuo didesnė tikimybė, kad baimę labai greitai pamirš.

tags: #kudikio #maudymas #baseine



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems