Vaikų patyčios ir savižudybių rizika: iššūkiai ir pagalbos būdai
Nors Lietuvoje įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms, visgi visuomenėje stipriai reiškiasi įvairios prievartinio bendravimo formos. Deja, tyrimų duomenys rodo, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę vieną ar kitą smurto formą. Smurto patirtis turi fiziškai, psichologiškai bei socialiai žalojantį poveikį, padidina antrinio trauminio streso tikimybę.
Smurtas ir patyčios mokyklose: sąvokos ir mastas
Smurtas mokyklose šių laikų visuomenėje yra itin aktuali problema. Smurtas mokykloje yra apibrėžiamas kaip prievartos pasireiškimas vaikų institucijos teritorijoje ar tarp jos bendruomenės narių. Patys mokytojai taip pat pabrėžia sudėtingas darbo sąlygas, esant nuolatinei grėsmei patirti patyčias ar fizinį smurtą iš jų mokyklose besimokančių moksleivių. Kai socialinė aplinka mokyklose kelia grėsmę, kai patiriamas nuolatinis emocinis, fizinis ar net seksualinis smurtas, moksleiviai bei mokytojai mokykloje jaučiasi nesaugūs, tai apsunkina bei trikdo mokymosi procesą, mažina jo efektyvumą.
Patyčios pasižymi šiais esminiais bruožais:
- Agresyvus elgesys. Tyčinis, su ketinimu užgauti ar įskaudinti.
- Pasikartojimas. Tai nėra vienkartinis įžeidimas; elgesys kartojasi 2-3 kartus per mėnesį ar dažniau ir tęsiasi ilgą laikotarpį.
- Jėgos persvara. Skriaudėjas psichologiškai ar fiziškai negali savęs apginti.
Svarbu suprasti, kad patyčios dažniausiai atsiranda be provokavimo. Elektroninės patyčios turi dar didesnes pasekmes, nes technologijos patyčioms padeda greičiau sklisti, pasiekti didesnę auditoriją.
Patyčios | Istorija, padedanti suprasti patyčias
Patyčių pasekmės ir ryšys su savižudybės rizika
Kaip rodo įvairūs tyrimai, patyčių poveikis yra neigiamas. Patyčios yra kaip rizikos veiksnys įvairiausioms psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Pasekmės aukai gali būti itin skaudžios: depresija, nerimas, socialinė izoliacija, mokymosi sunkumai ir, svarbiausia, savižudybės rizika.
Vaikai, patiriantys patyčias, dažnai jaučiasi esantys visiškai vieni. „Lietuva užtikrintai pirmauja ir tarp vienuolikmečių, ir tarp trylikmečių. Patyčių klausimu Lietuva apskritai yra pirmose pozicijose jau ne vienus metus“, - pastebi ekspertai. Kai patyčios tęsiasi ilgai, kyla rizika, kad vaikas apskritai iškris iš švietimo sistemos, o tada kelias grįžti atgal į visuomenę gali būti labai komplikuotas.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, savižudybė yra trečia pagrindinė mirties priežastis tarp 15-29 m. asmenų pasaulyje. Lietuvoje ši problema išlieka itin opi, o patyčių patirtis dažnai tampa vienu iš veiksnių, vedančių prie minčių apie savižudybę.
Savižudybių rizikos valdymas ir pagalba
Jei vaikas užsimena apie savižudybę ar kitaip išreiškia savižudiškas mintis, būtina reaguoti. Net ir jei atrodytų, kad tai buvo juokelis, išgirdus tokias vaiko mintis, būtina apgalvoti situaciją, pagalvoti, kas vaiką slegia. Psichologė I. Bobinienė pabrėžia, kad net trečdalis mokinių turi savižudybės riziką, todėl vaikų savižudybėms reikia skirti itin didelį dėmesį.
| Metai | Jaunuolių (10-19 m.) savižudybės |
|---|---|
| 2019 | Aukščiausias rodiklis |
| 2020-2023 | Palaipsnis mažėjimas |
| 2024 | Stebima situacija |
Prevencijos strategijos: nuo šeimos iki mokyklos
Siekiant spręsti patyčių ir savižudybės rizikos problemą, būtina kompleksinė veiksmų strategija:
- Mokyklų vaidmuo. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių prevencijos sėkmę, yra prevencijos formų įvairovė, o ne vien tik paskaitos. Veiksminga „Olweus“ programa remiasi šiltu suaugusiųjų įsitraukimu, aiškių elgesio ribų nustatymu ir nuosekliu nepageidaujamo elgesio stabdymu.
- Šeimos svarba. Santykiai su tėvais - vienas svarbiausių veiksnių. Reikėtų mažinti kontrolę, stiprinti ryšį ir ieškoti bendro laiko. Tėvams svarbu nebijoti kalbėtis apie jautrius dalykus - netektis, traumas, savižudybės mintis.
- Specialistų pagalba. „Vaikų linija“ ir „Jaunimo linija“ teikia emocinę paramą vaikams ir jaunimui. Svarbu žinoti, kad, esant savižudybės rizikai, nereikia iš anksto užsiregistruoti - galima vykti tiesiai į gydymo įstaigos priimamąjį.
Tik veikiant apsauginiams veiksniams - šeimos palaikymui, geriems socialiniams įgūdžiams ir mokytojų parama - galime tikėtis, kad patyčių pasekmės nebus tokios skaudžios. Savižudybė nėra išeitis, o pagalba yra pasiekiama visada.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
