Vegetariški darželiai Lietuvoje: augalinės mitybos pasirinkimai ir iššūkiai ugdymo įstaigose

Pasaulyje vegetarizmas labai plačiai paplitęs. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, net 30-40 proc. gyventojų yra vegetarai. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad Lietuvoje vegetarišką mitybą (su jos atmainomis veganizmu, žaliavalgyste ir kt.) propaguoja apie 5-10 proc. žmonių. Ilgą laiką viešojoje erdvėje sklandė nuomonė, kad vaikams būtinas gyvūninės kilmės maistas. Esą tai nepakeičiamas baltymų, geležies, B grupės vitaminų ir kt. šaltinis. Tačiau atsirandant daugiau vegetariškai besimaitinančių šeimų, auga ir poreikis specializuotoms ugdymo įstaigoms.

Pirmasis vegetariškas darželis Lietuvoje duris atvėrė 2016 metais, žymėdamas naują etapą vaikų maitinimo ugdymo įstaigose istorijoje. Šiuolaikiniai vegetariški darželiai siekia užtikrinti šviežią, subalansuotą, vietoje gaminamą maistą, kuris skirtas tiek vegetariškoms šeimoms, tiek visavalgiams, kuriems rūpi sveika vaikų mityba.

Vegetariško maitinimo filosofija darželiuose

Daugelis sveikos mitybos specialistų sutinka, kad mūsų maisto pagrindas turi būti kuo daugiau vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų. Vegetariški darželiai tai ir duoda savo vaikams. Pavyzdžiui, darželyje „Šviesos slėnis“ vegetariškas maistas vaikams pateikiamas 4 kartus per dieną:

• ryte - sezoniniai vaisiai, džiovinti vaisiai, saulėgrąžų, moliūgų sėklos, truputį riešutų ir nesaldinta žolelių arbata;
• pusryčiams - įvairių grūdų košės, dažnai pagardintos aliejais, džiovintais vaisiais, sėklomis ir pan.;
• pietums - sriuba, pagrindinis karštas patiekalas ir salotos;
• pavakariai - darželyje kepta duoda su sviestu, varškės užtepėle ar sėklų pabarstukais ir sezoninės daržovės.

Tarp valgių vaikai geria tik vandenį. Renkantis patiekalų ingredientus, privatūs darželiai pirmenybę teikia ūkininkų produktams, taip pat ekologiškiems produktams. Pavyzdžiui, „Šviesos slėnis“ daugumą Lietuvoje augančių daržovių įsigyja iš ūkininkų, o miltus - iš Šlyninkos bendruomenės vandens malūno.

Mums rūpi ne tik sveika mityba, bet ir teigiamų vaikų valgymo įpročių ugdymas: valgyti ramiai ir neskubant, dalintis maistu su kitais, vandenį gerti ne valgio metu. Kaskart prieš valgį vaikai dėkoja už maistą, kurį turi ant stalo, ir, kaip sužinome iš tėvelių, tai daryti moko ir kitus. Vegetariškas darželis „Šviesos slėnis“ išsiskiria ir tuo, kad vegetariški patiekalai gaminami darželio virtuvėje, o ne teikiami maisto gaminimo įmonių.

Kitas pavyzdys - „Dvarakos“ darželis, kuris taip pat siūlo augalinę mitybą. Meniu sudarytas iš skanių ir natūralių patiekalų, praturtintų būtinais vitaminais ir mineralais, kurie padeda augti sveikiems ir energingiems. Šis darželis - tai gamtos oazė, kurioje vaikai atranda naujas galimybes ir džiaugiasi kiekviena akimirka. Aplinka skatina smalsumą, kūrybiškumą ir draugiškumą, padedant vaikams tapti laimingais ir pasitikinčiais savimi. Darželis ne tik užtikrina saugią aplinką, bet ir suteikia vaikams galimybę atrasti ir plėtoti savo talentus.

Iššūkiai ir teisinė bazė

Nors Lietuvoje tiek valstybiniai darželiai, tiek ir mokyklos orientuotos į vaikus visavalgius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su jai pavaldžiomis įstaigomis yra parengusi rekomendacijas, kuriomis vadovaudamiesi darželių dietologai gali sudaryti valgiaraščius vaikams vegetarams, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) - patvirtinti tokius valgiaraščius. Tačiau reali situacija dažnai būna sudėtingesnė.

Vilniuje veikiančio vegetariško darželio „Šviesos slėnis“ direktorė Jūratė Varneckienė pasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė derinant valgiaraštį. „Vegetariškas maistas pas mus teikiamas nuo pat pirmų darželio dienų. Tačiau J.Varneckienė nesutinka, kad jos vadovaujamo darželio valgiaraštis nebuvo subalansuotas. „VSC pasiėmė aprašą ir pasakė, kad mūsų valgiaraštis neatitinka punkto, jog karštas patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsos, žuvies, ankštinių bei pieno produktų). Bet niekur nebuvo parašyta ir iki šiol nėra parašyta, kad valgiaraštyje privalo būti mėsa ir žuvis, - skundžiasi darželio direktorė.“

Vilniaus visuomenės centras (VSC) darželiui „Šviesos slėnis“ nesuderino valgiaraščio tris kartus, teigdamas, kad jame nėra mėsos, paukštienos. Pasak J. Varneckienės, niekas nepateikė skaičiavimų ar pagrindimų, kad toks patiekalas neatitinka maistinių verčių, ar kad trūksta geležies ar kitų medžiagų. Po trijų nederinimų, darželis pradėjo eiti teisiniu keliu, per administracinį teismą bandydamas išsiaiškinti galimybes turėti vegetariškai maitintis ugdymo įstaigose. Moteris neslepia mananti, kad valgiaraščio nederinimas slypi principiniuose įsitikinimuose: jei bent vieną dieną per savaitę yra įtraukta mėsa ir žuvis, viskas tinka, jei ne - nebetvirtinama.

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Gliaudytė pripažino, kad tokių prašymų būta, tačiau jie netenkinti. „Šiuo metu nėra parengtų metodikų, rekomendacijų, standartų ar aprašų, skirtų vegetariško vaikų maitinimo organizavimui, todėl neaišku, kaip įvertinti, ar vegetariškame vaikų maitinimo valgiaraštyje užtikrinamas pilnaverčių baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų B12, A, D, geležies, cinko ir kitų svarbių ir būtinų besivystančiam vaiko organizmui medžiagų poreikis.“ Ji pridėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, remdamiesi moksline informacija ir galiojančiais teisės aktais, išsako nuomonę, kad vegetariškas maitinimas nepatenkina vaikų fiziologinių poreikių. Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė patikino, kad jos žiniomis, Kaune nei ekologiškų, nei vegetariškų darželių nėra, o kauniečiai neturi poreikio tokiems darželiams.

Ekspertų ir specialistų nuomonės

Prof. Rimanto Stuko, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto vadovo, teigimu, kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, ką jam valgyti, o dėl vaikų mitybos sprendžia jų tėvai. Tačiau jis pabrėžia: „Šiuo metu nėra ilgalaikių mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų, kad vegetariškas maitinimas yra palankesnis sveikatai nei nevegetariškas. Kitose šalyse oficialios sveikatos institucijos tikrai nėra pateikusios rekomendacijos, kad vaikams reikėtų rinktis vegetarišką maistą, - teigia profesorius. - Abejoju, ar, derinant valgiaraštį, maiste buvo pakankama mineralinių medžiagų, geležies, vitaminų koncentracija.“

Tuo tarpu J. Varneckienė nesutinka, kad mėsa yra būtina sveikai mitybai. „Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi, kad mėsos vartojimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Pavyzdžiui, mėsa gali sukelti vėžinius susirgimus. Be to, geležies ir baltymų šaltiniai yra ne vien tik mėsa. Dažnai pamirštame augalinės kilmės geležies, baltymų šaltinius. Sezamai, linų sėmenys, kanapės, avižos, grūdai kartais turi netgi daugiau baltymų ar geležies nei mėsa.“

Kaune veikiančio vaikų darželio „Medutis“ direktorė Evelina Liorentienė taip pat pabrėžia alternatyvas: „Mūsų valgiaraštis nėra visiškai be gyvūninės kilmės produktų, nes vartojame pieno produktus, tačiau nenaudojame mėsos, žuvies, kiaušinių. Baltymus ir kitas medžiagas keičiame augalinės kilmės produktais. Gaminimui naudojame visas kitas produktų grupes: ankštinius, grūdus, sėklas, riešutus, pieno produktus, daigintus grūdus ar sėklas, vaisius ir daržoves. Žmogui, valgančiam mėsą, atrodo, kad nėra kuo jos pakeisti, tačiau, kai jos nevalgai, pamatai ir kitas produktų grupes, kurių anksčiau nepastebėdavai arba joms nebuvo poreikio.“

Pasak R. Stuko, kur kas sudėtingiau, kai visa žmogaus mityba tik vegetariška, juolab, kad vegetarizmas reiškia ne tik mėsos, bet ir kitų gyvulinės kilmės maisto produktų atsisakymą. Taigi, jeigu nusprendėte vaiką maitinti vegetariškai, svarbiausia užtikrinti, kad jo mityba būtų visavertė ir subalansuota.

Vegetariškų darželių pavyzdžiai Lietuvoje

Lietuvoje veikia keletas privačių darželių, kurie siūlo vegetarišką mitybą ir alternatyvią ugdymo filosofiją.

„Šviesos slėnis“ Vilniuje

„Šviesos slėnis“ - privatus darželis, įsikūręs nuostabioje Vilniaus vietoje, prie Verkių regioninio parko. Čia mūsų vaikai su pasauliu susipažįsta taip, kaip kadaise susipažindavo mūsų seneliai: per gamtą, mylinčius ir rūpestingus žmones, kurie atneša ką tik pagaminto valgio lėkštę, paglosto plaukus, moko padėkoti, pastebėti, pasidžiaugti. Čia gyvenimas eina savo tėkme - nei per greitai, nei per lėtai, vaikai mokosi natūraliai ir su džiaugsmu, su jiems įgimtu smalsumu, daug būna lauke, žaidžia, susipyksta, susidraugauja ir vėl nebeišsiskiria. Darželyje „Šviesos slėnis“ taip pat vyksta priešmokyklinis ugdymas, siejamas su Valdorfo pedagogika.

Valgiaraštis yra išskirtinai vegetariškas ir patvirtintas oficialių institucijų. Darželis neperša savo tiesų ir vaikams neaiškina, kad mėsą valgyti yra blogai. Direktorė J. Varneckienė pabrėžia, kad visų darželio auklėtinių tėvai žino apie vegetarišką mitybą, bet jiems tai neatrodo problema: „Vieni mus pasirenka būtent dėl mitybos, kiti - dėl mitybos ir ugdymo.“

„Dvarakos“ darželis Vilniuje

„Dvarakos“ darželis - tai gamtos oazė, kurioje vaikai atranda naujas galimybes ir džiaugiasi kiekviena akimirka. Mūsų aplinka skatina smalsumą, kūrybiškumą ir draugiškumą, padedant vaikams tapti laimingais ir pasitikintiems savimi. Augalinė mityba yra pagrindinis šio darželio akcentas, o ugdomoji veikla apima įvairias kūrybines ir edukacines veiklas, kurios skatina vaikų išraišką ir lavinimą. Tėvų atsiliepimai apie „Dvarakos“ darželį yra labai teigiami. Pavyzdžiui, tėvai teigia: „Mūsų dukrai čia labai patiko, o ir mes jautėmės ramūs, palikdami vaiką gerose rankose, kur visuomet žmogiškai ir atjaučiančiai buvo reaguojama į vaiko mažus kapriziukus ar norus.“ Kiti pabrėžia „nuostabias, rūpestingas, mylinčias auklėtojas, labai jaukią, gražią, tvarkingą ir vidaus, ir išorės aplinką - darželis - prie pat miško.“ Ieškodami darželio su veganišku meniu, tėvai rado „lūkesčius viršijantį svajonių darželį!“

Darželis taip pat kviečia prisidėti prie savo gerovės skirdami 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM), siekiant kurti dar jaukesnę ir šiltesnę kasdienybę vaikams. Kiekvienas skirtas euras prisideda prie vaikų augimo, smalsumo ir laimės.

Darželis „Medutis“ Kaune

Kaune veikiančio vaikų darželio „Medutis“ direktorė Evelina Liorentienė pasakoja, kad jų darželyje du kartus per savaitę yra įrašytas mėsos arba žuvies patiekalas, tačiau tėvelių prašymu ir dėl paties darželio filosofijos tie patiekalai negaminami, pakeičiami kitais. „Darželyje yra du vaikai, kurie iš prigimties patys pasirinko nevalgyti mėsos, nors tėvai nėra vegetarai, todėl tėvų paskutinė viltis - mūsų darželis, kad vaikas bent kažką pavalgytų. Juk neversi vaiko valgyti mėsos vien todėl, kad ji, atseit, nepakeičiama, kai jis net žiaugčioja nuo jos“, - pastebi E. Liorentienė.

Maitinimo pavyzdžiai: valstybiniai vs. vegetariški darželiai

Štai palyginimas, ką gali pasiūlyti vegetariški darželiai ir kokie patiekalai dominuoja valstybinių darželių valgiaraščiuose:

Visuomenės sveikatos centrai pabrėžia, kad du kartus per savaitę privaloma vaikams pasiūlyti mėsos, paukštienos ir žuvies patiekalų, antraip - jų mityba bus nesubalansuota.

Tėvų patirtys ir pasirinkimai

Anksčiau vaikai vegetarai dėl kitokios savo mitybos patirdavo tam tikrų nepatogumų. Darželiuose ir mokyklose neretai į tėvų pageidavimus maitinti vaiką vegetariškai nebūdavo atsižvelgiama ar būdavo siūlomas skurdus racionas. Dažnai vaikus vegetarus auginantys tėvai turėdavo rinktis privačius darželius arba mokyklas.

Kai kurie tėvai susiduria su iššūkiais, kai vaikas valstybinėje įstaigoje atsisako valgyti mėsą. „Mūsų dukrytė irgi nemėgsta mėsos. Ir iš vis su maistu problemos - valgo labai prastai. Kai tik pradėjom lankyti darželį, iš karto auklėtojas perspėjau, kokia situacija, labai prašiau, kad tik nekištų per jėgą maisto,“ - dalijasi viena mama. Kiti tėvai, kurių vaikai valgo tik mėsą ir dar šį tą darželyje, „apsiramina, nes savo atvalgo namie.“ Yra ir sudėtingesnių atvejų, pavyzdžiui, kai vaikas nevalgo pieniškų produktų darželyje. Tuomet „tikra tragedija vaikui būna pirmadieniais, nevalgantiems mėsos nors bulvių gali įdėti su daržovėmis, o ką įdėsi vaikui kai virtinukai su varške arba varškės apkepas, sriuba pieniška ir t.t. ...“

Dalis tėvų sau negali leisti leisti vaikų į privačius darželius. „Ne visada vegetarai turi pakankamai pinigų, kad galėtų leisti savo vaiką į privatų darželį. Todėl daugelis mano pažįstamų ir draugų, kurie negali sau to leisti, veda vaikus į valstybinius darželius, nors ir išgyvena dėl maisto, kurį ten vaikai gauna, tačiau neturi finansų vesti kitur,“ - dėstė darželio „Medutis“ direktorė Evelina Liorentienė.

Jei nusprendėte vaiką maitinti vegetariškai, svarbiausia užtikrinti, kad jo mityba būtų visavertė, subalansuota. Štai keletas patarimų tėvams:

• Išsamiai edukuokite vaikus, ką reiškia būti vegetaru. Jie turi pažinti maistą, kuriuo maitinasi, ir žinoti apie jo sveikatai teikiamą naudą.
• Paaiškinkite, kodėl jūsų šeima pasirinko vegetarizmą. Įsitikinkite, ar vaikai visiškai suvokia, kodėl nusprendėte eiti šiuo keliu.
• Leiskite vaikams patiems pasiruošti priešpiečius.
• Bendraukite ir bendradarbiaukite su vaiką ugdančiais pedagogais. Informuokite auklėtojas (-us) ir mokytojas (-us), kad vegetariška mityba - jūsų pasirinkimas ir kad tai nesusiję su tam tikro maisto netoleravimu.
• Skatinkite vaikus susirasti bendraminčių. Tikėtina, kad jūsų vaikas nebus vienintelis vegetaras darželyje ar mokykloje.
• Mitybos temas įtraukite į klasės projektus. Jei vaikams užduota parengti kokį nors projektą, jis gali būti vegetarizmo tema. Tai puiki proga grupės ar klasės draugus supažindinti su propaguojamu gyvenimo būdu. Tegul vaikas papasakoja, kuo veganizmas naudingas mūsų planetai.

tags: #vegetarams #draugiskas #darzelis

• Saugus grįžimas prie fizinės veiklos
• stilingos kuprinės vaikams
• fizinis mergaitės vystymasis 9 mėn.
• Dailininkų paveldas Kybartų krašte
• Kaip išrinkti dovaną darželio auklėtiniui?