Žindymas ir vaistai: ką svarbu žinoti?
Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Ar teko girdėti „močiučių patarimą“, kad mamai sergant būtina pieną nutraukti ir duoti kūdikiui tik virintą?
Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo.
Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės.
Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Vaisto koncentracija. Dažnas žindymas. Krūtų anatomija. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai. Kūdikio šalinimo sistemos branda. Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas.
Tinkamų ir netinkamų vaistų pasirinkimas
Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“ arba „poveikis neištirtas“. Jeigu esate žindanti mama ir sunegalavote, prisiminkite auksinę taisyklę - nėščiai ir žindančiai moteriai negalima užsiimti savigyda. Nevartokite savo nuožiūra net vaistažolių, nes jose yra daug cheminių medžiagų, kurios gali veikti ir teigiamai, ir neigiamai.
Jeigu karščiuojate ar kenčiate skausmą, kol pasirodysite gydytojui galite išgerti vaistų nuo temperatūros ar skausmo. Paracetamolis ir ibuprofenas žindomam kūdikiui nepakenks, nes į motinos pieną patenka tik labai maža šių vaistų dalis. Kai kurie vaistai nuo alergijos, pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai, yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui.
Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Gydytojui būtinai pasakykite, kad esate maitinanti, tada jis parinks tokius antibiotikus, kurie tinkami žindančiai mamai, mažiau toksiški, pavyzdžiui, tokie, kuriais gydomi ir susirgę vaikai. Gydymui antibiotikais tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą.
Pastebėta, kad dauguma nereceptinių vaistų žindomiems kūdikiams reikšmingo pavojaus nesukelia. Dauguma vaistų, kuriais gydoma nuo reumatoidinio artrito ir kitų sąnarių ligų, išsėtinės sklerozės, vilkligės, žindomiems kūdikiams nepakenkė. Be to, jų gali ir nereikėti arba užtenka mažesnių dozių, nes daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių moterų dėl normalių hormoninių pokyčių nėštumo metu būna laikina remisija. Daugeliui motinų diabetikių žindymo laikotarpiu irgi pakanka trečdaliu mažesnės ar net tik pusės iki nėštumo naudotos insulino dozės. Taip būna todėl, jog dėl pieno gamybos gerokai padidėja organizmo energijos sąnaudos. Atitinkamai sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje ir insulino poreikis. Susirgus depresija, kankinant nemigai ar esant kitiems nervų sistemos sutrikimams, skiriama centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų. Anksčiau tokių vaistų vartojimas buvo sunkiai suderinamas su žindymu, tačiau atsiradus naujos kartos vaistams, žindančios mamos gali vartoti šiuos vaistus.
Vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, šalavijų, čiobrelių, mėtų, peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams, nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos gali slopinti pieno gamybą.
Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną.
Kada žindymas yra draudžiamas?
Kai radioaktyvūs cheminiai junginiai yra naudojami motinos tyrimams, būtina laikinai nutrukti žindymą, kadangi tos medžiagos gali patekti į pieną ir kelti pavojų kūdikio sveikatai. Įvairios radioaktyvios medžiagos organizme užsibūna nuo 12 valandų iki savaitės. Todėl dar prieš skiriant tokį tyrimą, perspėkite gydytoją, kad norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol pieną nutraukinėkite ir išpilkite. Taip darykite, kad pieno gamyba krūtyse nesustotų.
Vaistų vartojimo laikas ir kūdikio saugumas
Kad mažiau nukentėtų vaikutis, svarbu žinoti, jog tarpai tarp porų (laktocitų) krūtyse mažėja sulig kiekviena diena po gimdymo. Nusistovėjus laktacijai ir sumažėjus tarpams tarp porų krūtyse, vaisto patekimo į pieną tikimybė vis mažėja. Stenkitės vaistus vartoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jų koncentracijos motinos piene. Paprastai tai būna tarp 1-3 valandų po vaisto suvartojimo. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo, ir kitą kartą kūdikį žindyti, praėjus bent 3 valandoms.
JAV pediatrų akademijos ir kitų institucijų tyrinėjimai atskleidė, jog žindymo metu skiriamiems vaistams turėtų būti taikomos taisyklės. Įprastai žindomas kūdikis kartu su motinos pienu gauna nuo 1 iki 10 proc. Jei kūdikiui gali patekti didesnė už saugią vaisto dozė, siūloma keletą dienų nežindyti (gydymo laikotarpiu), tačiau nusitraukti pieną iš krūtų, kad būtų palaikoma laktacija.
Skiriant žindančiai moteriai vaistus, įvertinamas vaiko amžius ir motinos pieno kiekis, kurį gauna vaikas. Tarkime, 2 metų sulaukęs mažylis žinda rečiau, todėl ir vaisto dozė, kurią gautų per MP, bus mažesnė. Žindomo mažylio amžius svarbus ir dėl vidaus organų brandos. Kiekvienas vaistas turi būti vertinamas atskirai, nes stereotipinis požiūris į kai kuriuos vaistus gali būti klaidingas!
Žindančių mamų dėmesiui: jei galite rinktis - geriau vartoti geriamuosius preparatus, užuot vartojus leidžiamuosius.
Žindymo nauda ir svarba
Neabejojama, kad teisinga ir sveika mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą naujagimių adaptaciją bei gerą kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatos būklę. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas - vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad suaugusieji, tinkamai maitinti kūdikystėje, rečiau serga lėtinėmis ligomis (kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir kt.). Įrodyta, kad žindymas ir motinos pienas palankiai veikia tiek vaiko, tiek mamos sveikatą. Tik motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą.
Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Žindomi vaikai, palyginti su tais, kurie maitinami mišinukais, dažniau yra normalaus svorio, o vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę.
Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo.
Be viso to, žindymas ypatingas tuo, kad teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius, jis padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Žindymas suteikia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi net ir ateityje.
Papildomas maitinimas ir žindymo rekomendacijos
Kūdikiai auga labai greitai, dėl to jų maisto poreikis sparčiai kinta. Motinos pieno sudėtis keičiasi pagal augančio kūdikio poreikius ir juos visiškai patenkina maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) amžiaus. Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis jo vystymasis yra normalus, jo maitinti papildomu maistu iki 6 mėnesių nereikia pradėti. Kai kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikio nebepatenkina išimtinį žindymas, pradedama maitinti papildomai, tačiau pradėjus maitinti papildomai tirštu maistu, nereikėtų sumažinti ar nutraukti žindymo. Motinos pienas ir toliau kūdikiui turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu.
Papildomo maitinimo tikslas - ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, kadangi vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų gale motinos pieno kiekis turėtų tiekti nuo trečdalio iki pusės paros energijos poreikio.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių (18 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau, ir rekomenduoja žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.
PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika mažėja visame pasaulyje ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais. Pieno mišiniai dažniausiai yra pagaminti karvės pieno pagrindu bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Visgi jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti. Todėl dirbtinis kūdikių maitinimas turi būti išimtis.
Gana didelį nežindančių motinų skaičių daugiausia nulemia motinų nenoras žindyti, psichosocialinės priežastės, dar nepakankama ar nekvalifikuota pagalba ir pan.
Sveikatos priežiūros įstaigų vaidmuo skatinant žindymą
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui. PSO ir UNICEF, atsižvelgdami į šią problemą, 1991 metais paskelbė visuotinę naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, prie kurios 1993 metais prisijungė ir Lietuva. Šia iniciatyva siekiama saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą bei įtvirtinti, skatinti, remti ir saugoti kūdikių žindymą, sutelkiant dėmesį į Naujagimiams palankių ligoninių tinklo plėtrą.
Gimdymo namuose, akušerijos skyrius turinčiose ligoninėse ir motinystės centruose dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai turi diegti naujausius sveikatos priežiūros standartus, metodus, informuoti ir mokyti tėvus, kaip taisyklingai žindyti kūdikį, bei remti ir plėtoti šią praktiką.
Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti diegiami Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimai ir užtikrinama kūdikių ir mažų vaikų žindymo apsauga, rėmimas ir skatinimas, suteikiant atitinkamą objektyvią, mokslinę informaciją ir patarimus sveikatos priežiūros darbuotojams, atsižvelgiant į jų pareigas. Jose neturi būti reklamuojami motinos pieno pakaitalai, žindukai ir kiti dirbtiniam maitinimui skirti gaminiai ir aprašai, platinama gamintojų ar platintojų tiekiama medžiaga, išskyrus informacinę ar mokomąją medžiagą ir jos naudojimui reikalingą įrangą, kuri nemenkintų žindymo.
Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius.
Žindymas ir darbas
Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama - suteikiamos apmokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis. Tėčiams dar suteikiamos papildomos atostogos, kol kūdikiui sueis mėnuo.
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną.
Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai. Labai gerai būtų, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį, arba į darbo vietą mažylį galėtų kas nors atvežti pažindyti.
Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą. PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1-7 dienomis, metu paskelbė šūkį - „Žindymas ir darbas - tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.
Pieno nutraukimo grafiko sudarymas | Pieno nutraukimo žindymo laikotarpiu grafikai...
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ignė Baltušytė
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
