Skiepijimas nuo gripo vaikams: svarba, eiga ir apsauga

Gripas - ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų daugumoje valstybių. Gripu visame pasaulyje gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus.

Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas ne tik sukelia ūmią ligą, bet ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Susirgus gripu, didžiausią grėsmę kelia komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas (miokarditas), galvos smegenų ir jų dangalų uždegimas (encefalitas, meningitas), sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Rizikingesnėse grupėse gripas sukelia ypač sunkių komplikacijų ir netgi gali baigtis mirtimi.

Gripui būdingas stiprus karščiavimas (38°C ir aukštesnė temperatūra), šaltkrėtis, raumenų skausmas, kaulų „laužymas“, gerklės ir galvos skausmas, sausas kosulys, sloga, didelis nuovargis ir silpnumas. Vaikams dažniau nei suaugusiems gali pasireikšti ir apsinuodijimą primenantys simptomai: pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Nors kai kam gripas atrodo tik kaip laikinas nepatogumas, medicinos statistika kalba priešingai - ši liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir ilgalaikį poveikį gyvenimo kokybei. Kasmet Lietuvoje gripu suserga apie 5-10 proc. gyventojų, o net 15-30 proc. atvejų liga komplikuojasi. Tyrimai ir stebėjimo praktika įrodo, kad gripas pavojingiausias mažyliams iki 2 metų amžiaus.

Kodėl vaikams svarbu skiepytis nuo gripo?

Pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo komplikacijų, yra skiepai. Medikai rekomenduoja skiepyti vaikus nuo gripo, nes skiepai padeda išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų. Vaikus skiepyti itin tikslinga, nes mokyklose ir darželiuose rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra gana didelė. Be to, skiepijimasis nuo gripo - tai ne tik rūpinimasis savo sveikata, bet ir atsakingas pasirinkimas visuomenės gerovei.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja skiepytis visiems asmenims nuo 6 mėnesių amžiaus, išskyrus tuos, kuriems yra kontraindikacijos. Nors gripas pavojingas visiems, kai kurios žmonių grupės susiduria su didesne rizika susirgti sunkia forma ar net patirti gyvybei pavojingų komplikacijų, tarp jų - vaikai nuo 6 mėnesių iki 5 metų.

Kolektyvinis imunitetas - kai didesnė visuomenės dalis būna paskiepyta, formuojasi kolektyvinis imunitetas. Skiepydamiesi ne tik apsaugote save, bet ir prisidedate prie visuomenės sveikatos gerinimo, formuojant kolektyvinį imunitetą, taip apsaugodami ir tuos, kurie negali būti skiepijami.

Kaip veikia gripo vakcina?

Gripo vakcina - tai efektyvi ir saugi priemonė, padedanti apsaugoti organizmą nuo gripo viruso sukeliamų ligų ir komplikacijų. Vakcinos sudėtyje nėra gyvo viruso, todėl ji negali sukelti gripo, tačiau skatina imuninę sistemą atpažinti virusą ir pradėti gaminti apsauginius antikūnus. Vos tik vakcina suleidžiama, imuninė sistema pradeda „mokymosi procesą“. Suleista gripo vakcina pateikia organizmui viruso fragmentų, kurie nėra pajėgūs sukelti ligos, tačiau pakankami, kad imuninės ląstelės atpažintų „priešą“ ir pradėtų gaminti antikūnus. Apsaugai susiformuoti paprastai reikia 10-14 dienų, o pilnas imunitetas susidaro per maždaug dvi savaites po skiepo.

Be to, vakcinos poveikis yra dvipusis - net jei žmogus užsikrečia, liga paprastai būna lengvesnė, trumpesnė ir mažiau tikėtina, kad pereis į komplikacijas. Apibendrinant, vakcina veikia ne vien kaip apsauga nuo susirgimo - ji padeda organizmui tinkamai reaguoti į virusą ir sumažina jo keliamą naštą sveikatai.

Kada skiepyti vaikus nuo gripo?

Skiepytis tikslinga kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Įprastai gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnuo) ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo). Optimalus metas skiepytis nuo gripo - rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio bei vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripas paprastai tęsiasi iki balandžio mėnesio.

Skiepai nuo gripo veikia apie vienerius metus. Kadangi virusas nuolat kinta, o imunitetas ilgainiui silpnėja, rekomenduojama skiepytis kasmet, prieš prasidedant gripo sezonui. Gripo virusui būdinga dažna kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių įvairovę. Todėl PSO nuolat stebi gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusius viruso tipus bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį.

Vaikų skiepijimo nuo gripo schema

Vaikus nuo gripo galima skiepyti nuo 6 mėnesių amžiaus. Kūdikių iki 6 mėnesių skiepyti negalima, nes jų imuninė sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, kad saugiai reaguotų į vakciną. Todėl ypač svarbu, kad būtų paskiepyta kūdikį supanti aplinka - tėvai, seneliai, vyresni broliai ar seserys. Taip pat itin rekomenduojama skiepytis nėščiosioms, nes jų organizmas geba perduoti antikūnus kūdikiui ir taip suteikti dalinę apsaugą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Pasiskiepyti nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, ypač asmenims, esantiems rizikos grupėse: vaikams nuo 6 mėn. iki 5 metų.

Vaikams, kurie iki šiol nebuvo skiepyti nuo gripo, skiriamos dvi vakcinos dozės. Vaikams iki 9 metų, kurie anksčiau nuo gripo nebuvo skiepyti, skiriama antra šios vakcinos dozė praėjus 1 mėnesiui po pirmosios. Nebe pirmą kartą skiepijamiems ir vyresniems nei 9 m. vaikams užtenka vienos skiepo dozės.

Nuo gripo nemokama vakcina gali būti skiepijami ir 2-7 metų vaikai. Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, ši amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigas pradeda lankyti vėliau ir būtent tuo metu išauga kontaktų bei užsikrėtimų gripo virusu skaičius.

Rekomenduojama vaikų vakcinacijos schema

Gripo vakcinų tipai ir procedūra vaikams

Lietuvoje dažniausiai naudojamos keturvalentės gripo vakcinos, kurios apsaugo nuo keturių gripo padermių: dviejų A tipo (H1N1 ir H3N2) ir dviejų B tipo. Šios vakcinos yra laikomos aukso standartu gripo prevencijai. Jos yra negyvų (inaktyvuotų) virusų vakcinos, todėl negali sukelti gripo infekcijos.

Pavyzdžiui, VAXIGRIP ir INFLUVAC vakcinos yra skirtos suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus. Šios vakcinos yra negyvų (inaktyvuotų) virusų vakcinos, todėl gripo sukelti negali.

Taip pat egzistuoja purškiama į nosį „FluenxTetra“ keturvalentė (gyva, susilpninta) vakcina, skirta vaikams ir paaugliams nuo 24 mėnesių.

Vakcinacija nuo gripo yra greita ir paprasta procedūra, kuri paprastai trunka vos kelias minutes. Prieš skiepijimą medicinos specialistas atlieka trumpą konsultaciją, įvertina asmens sveikatos būklę, atsako į rūpimus klausimus ir patikrina, ar nėra kontraindikacijų. Vakcina suleidžiama į žasto raumenį, o po procedūros rekomenduojama maždaug 15 minučių pabūti gydymo įstaigoje. Šis laikas skirtas stebėti, ar nepasireiškia netikėta alerginė reakcija, nors tokios reakcijos yra itin retos.

Šalutiniai poveikiai ir kontraindikacijos

Skiepai nuo gripo įprastai nesukelia didelių nepageidaujamų reakcijų. Šalutiniai poveikiai pasiskiepijus nuo gripo šiomis vakcinomis pasireiškia retai. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: nedidelis temperatūros pakilimas, nuovargis, galvos skausmas, prasta bendra savijauta, raumenų ar sąnarių skausmas. Vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia. Visi šie simptomai praeina be gydymo per 1-3 dienas. Tokiais atvejais rekomenduojama pailsėti, gerti daugiau skysčių, o prireikus - vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Jei nepageidaujamas poveikis pasireiškė vaikui, galima duoti tų pačių vaistų, dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio. Skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos.

Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra labai retos. Tai gali būti tokios reakcijos: pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas, galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas), veido ir kaklo patinimas. Jeigu pasireiškia sunki alerginė reakcija, ji paprastai pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos, kol Jūs vis dar esate klinikoje ar gydytojo kabinete. Jeigu bent vienas požymis atsiranda Jums išėjus iš klinikos po to, kai Jums buvo sušvirkšta vakcina, nedelsiant būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

Šių vakcinų naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų, kiaušiniui ar vištienos baltymams, antibiotikams (pvz., neomicinui ar gentamicinui), formaldehidui. Vakcinaciją reikia atidėti vidutinės ar sunkios ligos su karščiavimu ar ūminės ligos atveju. Jei jaučiate tik lengvus peršalimo simptomus - pavyzdžiui, slogą, nestiprų kosulį ar gerklės perštėjimą - ir nekarščiuojate, skiepytis nuo gripo paprastai galima. Tačiau jeigu temperatūra pakilusi, jaučiamas bendras silpnumas ar kiti ūmūs simptomai, vakcinaciją rekomenduojama atidėti, kol savijauta pagerės. Prieš skiepijimą gydytojas ar slaugytojas įvertins Jūsų būklę ir spręs, ar vakcinacija saugi tuo metu.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas purškiamai į nosį „FluenxTetra“ vakcinai. Šios vakcinos negalima naudoti vaikams ir paaugliams, kuriems yra imunodeficito klinika dėl imunosupresinio gydymo (pavyzdžiui, ūminės ir lėtinės leukemijos, limfomos, simptominės ŽIV infekcijos, ląstelinio imuniteto deficito ir didelių dozių kortikosteroidų vartojimo), kadangi tai yra gyva, susilpninta vakcina.

tags: #vaiku #skiepijimas #nuo #gripo

• Išsamus vadovas šeimos atostogoms Alpėse
• Vaikystės fantazijų pasaulis
• Tėvų patirtys su Baby Merc 3 in 1
• Išsamus gidas: vaikiškų prekių paieška Telšiuose
• Plastikinių rogučių vaikams populiarumas