Gimus vaikui, tėvai ir globėjai Lietuvoje gali pretenduoti į įvairias finansines išmokas, kurios padeda kompensuoti netektas pajamas ar padengti su vaiko auginimu susijusias išlaidas.
Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama vienkartinė išmoka vaikui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. jos dydis siekia 539 Eur. Numatoma, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. šis dydis padidės, nes bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis bus 74 Eur, tad vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis bus 14 x 74 = 1036 eurai. Taip pat, nuo 2025 m. sausio 1 d. numatomas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur, tad vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis yra 814 Eur. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (814 Eur) vienkartinė išmoka vaikui.
Tikslinė pašalpa gimus vaikui siekia 100 Eur. Jei vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet reikia deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokų ir papildomų išmokų, tokių kaip - kas mėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui. Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas, būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda - tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus. Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas. Naujagimiui gimimo registravimo metu vaikui bus suteiktas asmens kodas ir oficialiai įregistruotas naujagimio vardas. Todėl šio žingsnio dokumentus pildykite ypač atsakingai.

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 129,50 euro dydžio išmoka vaikui, kitaip dar vadinama - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Nuo 2024 m. sausio 1 d. bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur.
Gausi šeima - šeima, auginanti, globojanti 3 ir daugiau vaikų. Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų.
Nepasiturinti šeima - šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės šeimos mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Papildoma išmoka vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomų išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka gausios ar nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Jeigu pilnametis vaikas iki 24 metų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, paprastai yra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.

Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės.
Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas.
Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.
SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.
Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, gausite 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai, išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Galite būti vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.
SVARBU: Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami SoDrai.
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šios išmokos dydis yra 315,07 eur.
Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.
SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
Pagrindiniai dokumentai, reikalingi išmokoms gauti, yra du: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. y. pasas arba asmens tapatybės kortelė) ir prašymas gauti išmoką. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.
Jei norite gauti konkretesnes instrukcijas, galite įsigyti paruoštą atmintinę su išsamia informacija. Joje rasite ne tik pagrindinę informaciją apie tai, kokios papildomos išmokos Jums priklauso, bet ir kokius dokumentus reikia pildyti gimus vaikui, kokia yra dokumentų pildymo eiga bei kūdikio užregistravimo niuansai. Iš viso - net 15 puslapių su pavyzdžiais, kuriuos galėsite atidžiai išsinagrinėti.
Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.
Darbo kodekso 128 str. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat, kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
Gimus vaikui priklauso ar tiesiog išlieka galimybė ir toliau perrašyti vaiko priežiūros atostogas tėčiui arba seneliams. Tik su perrašymu yra svarbu atsiminti, kad su nauja tvarka tokia galimybė išlieka tik PERLEIDŽIAMŲ mėnesių metu. Taip su sena tvarka galiojęs ir tėvų labai mėgiamas išmokų perrašymas su nauja tvarka iš esmės pasikeitė ir lengva ranka perrašyti ir gauti nesumažintas išmokas tapo nebeįmanoma.

