Anglija tapo namais didžiuliam skaičiui tautiečių, o ten kur namai, ten dažniausiai atsiranda ir vaikai. Lietuvoje gajus įsitikinimas, kad Anglijoje labai viskas paprasta - prisidarai vaikų, nedirbi ir tiesiog grėbi pinigus, kuriuos tau saujomis dalina valstybė. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Vaikų auginimas Anglijoje yra atsakingas ir, pasak daugelio, brangus darbas. Per paskutinius dešimt metų vaiko auginimo išlaidos JK išaugo iki 63 procentų.
Bemaž kiekviena vaikus Anglijoje auginanti šeima puikiai žino, kad vaikų auginimas kainuoja nepigiai. Atlikus draudimo kompanijos tyrimą paaiškėjo, kad užauginti vaikui nuo gimimo iki 21 gimtadienio reikia 229 251 svaro. Vaikui dar nelankant pradinės mokyklos, tėvai jau išleidžia du trečdalius savo išlaidų. Pasak Ekonomikos ir verslo tyrimo centro, daugiausiai lėšų yra skiriama vaikų švietimui. Jeigu vaikas lanko valstybinę mokyklą ir universitetą, tėvams tenka už mokslus vidutiniškai išleisti 74 300 svarų.
Vis dėlto, Jungtinė Karalystė siūlo įvairias finansines paramos formas tėvams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis išmokų taikomos tiems, kurie susilaukė vaikų.

Yra ir kitų išmokų, kurios gali padėti šeimoms, auginančioms vaikus, pavyzdžiui, Universalus kreditas, Child Tax credits ir Working tax Credits. Jeigu mažas pajamas gauna abu šeimos nariai, tai tokia šeima irgi gautų dideles pašalpas už vaikus. Pavyzdžiui, šeimai, kurioje vyras uždirba 5 000 £ per metus, o moteris - 2 000 £, priklausytų ir 100 proc. būsto pašalpa, ir pašalpa už vaikus: auginant vieną vaiką - 6 834 £, auginant du vaikus - 9 011 £.
| Pašalpa | Vienišos mamos pajamos iki 6 000 £/metus | Šeima su partneriu (vyras > 25 000 £/metus) |
|---|---|---|
| Child Tax Credits and Working Tax Credits (1 vaikas) | ~£6 535 per metus | £500 per metus |
| Child Tax Credits and Working Tax Credits (2 vaikai) | ~£8 770 per metus | £500 per metus |
| Būsto pašalpa | Pirmenybė ir didesnė tikimybė | Priklausomai nuo pajamų, mažiau palanku |
Tokie „praktiškai šeimų, teoriškai - ne“ dariniai gana dažni tarp Anglijoje gyvenančių jaunesnės kartos žmonių. Ne išimtis ir lietuvių poros. Šiandien būti vieniša mama, ypač tokioje šalyje kaip JK, yra ne tik priimtina moraline prasme, bet kai kam ir finansiškai patraukli galimybė. „Kokie įstatymai Anglijoje nėščioms nepilnametėms? Važiuosime pas tėvelį į Londoną. Susituokti Lietuvoje nespėjome, nes mano draugui skubiai teko išvažiuoti. Kaip geriau - likti vieniša mama ar vis tik registruoti kaip nesantuokinės šeimos vaiką?“ - štai tokios informacijos teiravosi viename diskusijų forume būsimoji mama. Ir netrukus sulaukė naudingo patarimo: „Problemų neturėtų kilti dėl to, kad nepilnametė, bet dėl santuokos, tai manau, kad geriau būtų likti tau vienišai mamytei, nes gautum daugiau pašalpos, ir visokių lengvatų, negu kai būtumėt susituokę“.
Būtent dėl tų lengvatų ir pašalpų ne viena, tegu ir gerai sutarianti, pora rimtai svarsto, ar verta savo santykius įteisinti juridiškai. Psichologė Edita Radzevičiūtė neskubėtų teisti porų, kurios, tegu ir dėl finansinių priežasčių, renkasi neįteisinti savo santykių. „Finansai yra svarbus asmens saugaus ir oraus gyvenimo garantas. Finansai garantuoja esminių fiziologinių bei saugumo poreikių patenkinimą. Žmogus vargiai galvos ir rūpinsis socialiniais ar savirealizacijos poreikiais, kol jis yra neramus dėl gyvenimo sąlygų ar duonos kąsnio. Žmogiška ieškoti patogiausio ir priimtiniausio būdo išgyventi.“
Vienišos mamos iš tikrųjų gauna labai dideles pašalpas. Tai priklauso ne tiek nuo to, kad jos vienišos, o nuo to, kad jų pajamos yra minimalios. Vyrai dažniausiai uždirba daugiau nei 25 000 svarų per metus. Taigi, kad ir kiek uždirbtų jų žmona ar partnerė, šeima tegautų tik 500 £ per metus pašalpos, kuri vadinasi Child Tax credits and Working tax Credits. O jei moteris pašalpas tvarkytųsi kaip vieniša mama ir jos pajamos būtų ne didesnės kaip 6 000 £ per metus, tai ji gautų iš valstybės apie 6 535 svarų, jei augina vieną vaiką. Jei du, tada pašalpos suma siektų 8 770 £. Taigi skirtumas didelis. Ir, žinoma, pagundų meluoti, kad esi vieniša, yra daug. Tuo labiau, kad paraiškos metu ta informacija, ar esi vieniša, ar gyveni su partneriu, nėra tikrinama. Dėl konsulinio būsto, vėlgi, nėra taip, kad juos dalina vienišoms mamoms į kairę ir į dešinę, bet žinoma, vienišoms yra pirmenybė.
Londone įsikūrusios buhalterinės ir konsultacinės paslaugas teikiančios įmonės vadovė teigia, kad 80 proc. besitvarkančiųjų yra vienišos mamos. Pasak jos, būna ir paklausimų, kiek priklausytų pašalpos, jei būtų vieniša mama su tam tikromis pajamomis ir kiek priklausytų, jei būtų partneris. Taip pat egzistuoja mitas, kad nepilnametėms vienišoms mamoms yra daugiau lengvatų ir kad savivaldybė joms lengvai suteikia konsulinį būstą ir šiaip daug įvairių pašalpų. Pašalpos yra mokamos nuo 16 metų.
Tačiau yra ir griežtai nepritariančių tam, jog sprendimas tuoktis ar ne, yra grindžiamas pašalpų dydžiu. Su vyru Londone prieš šešetą metų civilinę santuoką užregistravusi dviejų vaikų mama Dovilė sakė, kad tuo metu jau laukėsi pirmosios dukros. „Draugai atkalbinėjo, sakė nesituokit, pašalpų daugiau gausit, bet man ir mano vyrui rūpėjo, kad mes visi turėtume tas pačias pavardes, kad viskas būtų aišku ir mums patiems, ir kitiems.“ Dovilė teigia neskaičiavusi, kiek ji daugiau galėtų gauti, jei skelbtųsi kaip vieniša mama, bet pagal kitų pasakojimus sprendžia, jog išeitų papildomai maždaug po 100 svarų per savaitę. Ji nesmerkia tų, kurie sugeba suktis ir tegu ir ne itin sąžiningai susigraibo kokias tik įmanoma pašalpas, bet prisipažįsta, kad jai taip neišeitų. „Gal kam ir išeina taip, kad gyvena kartu, o skelbiasi kaip vieniša mama. Aš tokių žaidimų žaisti nenoriu, bijau, o jei paskui iš tikrųjų liksi vieniša. Nepraturtėsi iš to papildomo šimto svarų per savaitę.“
Jei mokesčių inspekcija sužino, kad moteris, kuri skelbiasi esanti vieniša mama, bet realiai gyvena su vaiko tėvu ar kitu gyvenimo draugu, paprašo grąžinti pinigus už visą prašomą laikotarpį, taip pat įrašomas kriminalinis įrašas. Yra ir tokių atvejų, kad šeimos ar vienišos mamos, gaunančios pašalpas, nusprendžia vaikus išvežti visam laikui į Lietuvą, bet nenutraukia pašalpų. Vėlgi mokesčių inspekcija apie tai sužino ir reikalauja grąžinti pinigėlius. Tokių atvejų šiuo metu yra tikrai daug.

Beje, Britanijoje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra proporcingai daugiausia vienišų motinų, o jų gaunamos pašalpos yra didžiausios. Iš viso JK yra 1,9 milijono vienišų mamų (vieniši tėvai sudaro tik nedidelę dalį), kurių priežiūroje auga 3,1 milijonas vaikų. Tai reiškia, jog 24 proc. visų JK vaikų auga nepilnoje (vienos motinos ar rečiau vieno tėvo) šeimoje. Tik 56,3 proc. vienišų mamų turi darbą. Sociologo Geoffo Dencho atliktas tyrimas parodė, jog daugėja tokių šeimų, kur tradicija būti valstybės išlaikoma vieniša motina, jau perduodama iš kartos į kartą. Pastebima, kad kuriasi ištisos vienišų mamų dinastijos, nes dukros tų moterų, kurios buvo augintos be tėvo, irgi linkusios tapti vienišomis mamomis. Tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis vienišų mamų pačios pasirinko šį gyvenimo būdą, o ne buvo įstumtos į tokią padėtį dėl skyrybų, partnerio mirties ar panašiai.
Auginti vaikus - atsakingas ir sunkus darbas. Tai daryti vienam yra dvigubai sudėtingiau. Neveltui vienišiems tėvams Anglijoje įkurta nemažai pagalbos organizacijų, galinčių palengvinti naštą susidūrus su kasdienėmis problemomis auginant vaikus. Vienišam asmeniui, auginančiam vaiką, gali būti sudėtinga grįžti į darbą ir suderinti darbo valandas su vaiko priežiūra. Portalo „Forbes“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vieni iš svarbiausių kriterijų renkantis darbą vienišai mamai yra darbo grafiko lankstumas ir atlyginimas.

Londone gyvenanti trijų vaikų (15, 11 ir 2 metų amžiaus) mama Nijolė apie vaikų auginimą Anglijoje atsiliepė tik gerais žodžiais: „Čia vaikams iki 16 m. visa medicininė priežiūra yra nemokama, rūbai nėra brangūs, mokyklinės uniformos - ir tos pigesnės. Pradinukams mokyklose maitinimas yra nemokamas, tai, mano nuomone, tikrai yra gerai. Taip pat čia, Anglijoje, nereikia rinkti pinigų klasių remontams ar kitiems daiktams, viskuo aprūpina pati mokykla. Ugdymo įstaiga aptverta tvora, o jei vaikas nepasirodo pamokose, apie tai iškart yra pranešama tėvams.“
Bristolyje gyvenanti Raimunda teigė, kad sunku būtų nustatyti, kokią sumą per mėnesį išleidžia savo 2,5 metukų sūnui, nes kiekvieną kartą skirtingai. Paklausus apie darželius, moteris pasakojo, kad vietą jame jau turi: „Lietuviškų darželių Bristolyje nėra, o eilėje į anglišką stovėti nereikėjo, užsirašėme prieš 9 mėnesius, tad po ateinančios vasaros mano berniukas jau lankys darželį.“ Tačiau ji nėra patenkinta Anglijos medikų priežiūra: „Nesu patenkinta Anglijos medikų priežiūra, dėl to dažnai skrendame į Lietuvą tikrintis. Jei ekstra atvejis - važiuojame į ligoninę. Šeimos gydytojo net neturime, nes kiek nueisi, tiek vis kitas.“
Kitoje pusėje, Biržuose gyvenanti Rasa, kuri viena augina 3.5 metukų sūnų ir anksčiau gyveno Anglijoje 5 metus, džiaugiasi grįžusi į gimtinę: „Mano nuomone, Lietuvoje geresnė medicininė priežiūra, be to, labai gera žinoti, kad mano vaikas eina į lietuvišką darželį, vėliau ir į mokyklą. Čia jis daug greičiau adaptavosi nei Anglijoje. Pramogų irgi netrūksta vaikams, vyksta įvairūs renginiai tiek vasarą, tiek žiemą.“
Tuo tarpu Vilniuje kartu su vyru ir dviem vaikais gyvenanti bei dirbanti Jurgita pasakojo, kad vienam vaikui per mėnesį tenka išleisti 100 - 200 eurų (darželis, priemonės jam, būreliai), tačiau į šią sumą neįeina maistas ir rūbai. O paklausus apie darželių situaciją, moteris pasakojo, kad sostinėje tai tikrai opi problema: „Darželiuose vietą gauti yra be galo sunku, tai tarsi loterija. Su pirmuoju vaiku teko labai ilgai laukti vietos, nors užrašiau, kai jam tebuvo 6 mėnesiai. Būtų nepatekęs, bet kažkas atsisakė.“

Sveika, gal pabandyk nueiti ar pasiskambinti į Citizen Advice Bureau, gal jie tau ką patartų. Nutrūkus santuokai ar partnerystei, šeimai neretai prireikia advokato, kuris padėtų išspręsti iškilusius finansinius ar teisinius nesutarimus. Jei nepavyksta susitarti gražiuoju arba iškyla kitokių šeimos teisės klausimų, galima kreiptis į organizaciją „Sprendimas“ (Resolution). Tai advokatų, kurių specializacija - šeimos teisė, asociacija, galinti padėti išspręsti šeimos problemas.
Dar vienas dalykas, kuriuo verta pasidomėti prieš kreipiantis į advokatus - valstybės finansuojama teisinė pagalba šeimos teisės bylose. Dažniausiai visi, turintys mažas pajams ir gaunantys pašalpas, gali pretenduoti į valstybinę teisinę pagalbą. Atminkite, kad dėl pašalpų, pavyzdžiui, Housing Benefit, reikia originalų, pasų, nuomos sutarties ir t. t., todėl svarbu nebijoti viską siųsti paštu arba ieškoti konsultacijos tiesiogiai konsule.