Antanas Smetona: pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo istorinis palikimas
Antanas Smetona (1874-1944) yra viena ryškiausių asmenybių Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijoje. Gimęs 1874 m. rugpjūčio 10 d. Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje, jis tapo ne tik Vasario 16-osios Akto signataru, bet ir pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. Jo gyvenimo kelias - nuo mažažemių valstiečių sūnaus iki teisininko, politiko ir tautos vado - glaudžiai susijęs su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu ir valstybingumo formavimu.
Politinė veikla ir valstybės kūrimas
Antanas Smetona aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje dar iki valstybės atkūrimo. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. jis dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje ir buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, kuriai pirmininkavo. 1918 m. vasario 16 d. jis pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
Savo politinę karjerą prezidento poste pradėjo 1919 m. balandžio 4 d. ir ėjo šias pareigas iki 1920 m. birželio 19 d. Vėliau, po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, jis vėl buvo pakviestas užimti valstybės vadovo pareigas ir ėjo prezidento pareigas nuo 1926 m. gruodžio 19 d. iki 1940 m. birželio 15 d.
A. Smetonos nuopelnai Lietuvos karybai
Prezidentas A. Smetona suprato ginkluotųjų pajėgų būtinybę, kadangi priešai kėsinosi pasiglemžti pirmuosius nepriklausomus žingsnius žengiančią Lietuvą. Jo vizitai į užsienio valstybes, kur savo diplomatiniais gabumais sugebėjo gauti paskolas karinei jėgai kurti ir stiprinti, lėmė realų materialinį karių aprūpinimą karui būtiniausiais įrankiais.
Eidamas ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, A. Smetona vertino gebėjimą vadovauti, todėl 1929 m. sutiko tapti Lietuvos karo mokyklos, ruošusios jaunuosius karininkus, šefu. Mokykla gavo Pirmojo Lietuvos Prezidento vardą, jos vėliavą papuošė A. Smetonos atvaizdas, o pats šalies vadovas išleisdamas kiekvieną karininkų laidą, iškilmingai įteikdavo naujiesiems karinių dalinių vadams garbės kardus.
„Mokslo dvikova“: Antanas Smetona: teisti ar suprasti?
Asmenybė ir likimas
1940 m. birželio 15 d., per paskutinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį, A. Smetona siūlė atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir ginklu priešintis SSRS kariuomenei. Daugumai posėdžio dalyvių tam nepritarus, jis su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją. 1941 m. kovą persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur aktyviai dalyvavo tautininkų renginiuose.
1944 m. sausio 9 d. Antanas Smetona žuvo Klivlende, JAV, per nenustatytomis aplinkybėmis kilusį gaisrą. 1975 m. jo palaikai iš Klivlando buvo perkelti į All Souls kapines Čardone, Ohajo valstijoje.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Gimimas | 1874 m. rugpjūčio 10 d. |
| Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymas | 1918 m. vasario 16 d. |
| Prezidentavimo pradžia (pirma kadencija) | 1919 m. balandžio 4 d. |
| Prezidentavimo pradžia (antra kadencija) | 1926 m. gruodžio 19 d. |
| Mirtis | 1944 m. sausio 9 d. |
Antano Smetonos atminimas įamžintas pašto ženkluose, monetose, medaliuose, tapybos ir skulptūros darbuose. Jo vardu pavadintos gatvės, mokyklos, steigiamos vardinės stipendijos studentams, besidomintiems teise, politika ir diplomatija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
