Sveikatos priežiūros priėmimas nepilnamečiams nuo 16 metų: tėvų vaidmuo ir teisės
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos, kurias įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė kartu su kitais parlamentarais, siekia užtikrinti, kad nepilnamečiai asmenys, sulaukę 16 metų, negalėtų savarankiškai priimti atsakingų sprendimų, susijusių su jų sveikatos priežiūra, be tėvų įtraukimo.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, jog „pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.“ Tai reiškia, kad asmeniui, sulaukusiam 16 metų, visos sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus būtinąją pagalbą, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats) teikiamos be tėvų sutikimo ir jų neinformavus.
Toks teisinis reguliavimas, kaip teigiama dokumento aiškinamajame rašte, pažeidžia konstitucinį tėvų valdžios principą. Tėvams, turintiems pareigą rūpintis vaikų sveikata, nepagrįstai perkeliama visa atsakomybė už ribotai veiksnaus asmens, nepilnamečio, sulaukusio 16 metų amžiaus, savarankiškai priimtus sprendimus sveikatos priežiūros srityje. Tai nesuderinama su Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis.
Susidaro paradoksali situacija: nepilnametis asmuo, sulaukęs 16 metų, be tėvų sutikimo negali užsisakyti tatuiruotės, įsiverti auskaro, įsigyti alkoholio, tabako gaminių ar energetinių gėrimų, kreiptis psichologo pagalbos ar į teismą, tačiau gali savarankiškai spręsti visus klausimus dėl savo sveikatos priežiūros.
Siūlomos įstatymo pataisos numato, kad ribotos socialinės ir intelektinės brandos asmenys patys vieni savarankiškai nepriimtų atsakingų sprendimų, susijusių su jų sveikatos priežiūra, o į tokių sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti vaiko tėvai. Tai užtikrintų, kad tėvai žinotų, kokias sveikatos priežiūros paslaugas gavo jų vaikas, kokie galimi tokių paslaugų šalutiniai poveikiai, komplikacijos ir kokių veiksmų imtis, kad būtų iki minimumo sumažinta komplikacijų atsiradimo rizika.
Projekto iniciatorės teigimu, siūlomas reguliavimas taip pat suvienodintų teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros srityje nepilnamečių nuo 16 iki 18 metų amžiaus atžvilgiu, numatant, jog tokiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik su jų tėvų žinia ir sutikimu.
Tais atvejais, kuomet 16 metų sulaukusio vaiko ir jo tėvų nuomonės išsiskiria, klausimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tokiam asmeniui turėtų spręsti kompetentingų gydytojų konsiliumas.
Vaikai yra ypač pažeidžiama grupė tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl svarbu imtis papildomų veiksmų siekiant tinkamai apsaugoti vaikų teisę į sveikatą. Vaikai, turintys individualių poreikių, turi teisę į tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kurios siūlomos kitiems vaikams. Dalyvavimo priimant sprendimus dėl gydymo (pvz., sutikimas gydytis) laipsnis priklauso nuo amžiaus.
Pavyzdžiui, 15 metų vaikas gali atsisakyti medicininės procedūros, nes bijo, tačiau gydytojai mano, kad procedūra yra labai svarbi vaiko gydymui. Tokiais atvejais tėvų įtraukimas ir bendras sprendimas yra itin svarbus.
Galiojančiu teisiniu reguliavimu valstybė leidžia nepilnamečiui vaikui nuo 16 metų pačiam be tėvų žinios ir sutikimo apsispręsti ir kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, tačiau visą riziką ir atsakomybę dėl galimos žalos vaiko sveikatai po tokių savarankiškų sprendimų priėmimo perkelia vaiko tėvams (įtėviams, globėjams), nors tėvai yra visiškai eliminuoti iš sprendimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų priėmimo.
Pagal šiuo metu galiojantį Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, - gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą. Nors šią įstatymo nuostatą galima būtų aiškinti taip, kad riboto veiksnumo asmenims, kokiais yra nepilnamečiai nuo 16 metų, imunoprofilaktika turėtų būti taikoma tik su jų tėvų sutikimu, tačiau praktikoje šiai dienai imunoprofilaktika tokiems asmenims taikoma be tėvų žinios ir be jų sutikimo. Valstybės pozicija, kuomet imunoprofilaktika taikoma nepilnamečiams asmenims, sulaukusiems 16 metų, be jų tėvų žinios ir sutikimo, yra grindžiama būtent šiuo metu galiojančiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
