Ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus grupėje ir ugdymo kokybės reglamentavimas Lietuvoje

Tėvai, ieškantys tinkamiausio darželio savo vaikui, dažnai kelia labai praktišką, bet kartu ir jautrų klausimą - kiek vaikų paprastai būna grupėje? Atrodytų, kad skaičiai viską aiškiai pasako, tačiau už jų slypi kur kas daugiau: emocinis saugumas, skiriamo dėmesio laikas, mokytojo ir vaiko ryšys, galimybė augti savu tempu. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti vaikų skaičiaus reglamentavimą darželiuose Lietuvoje, atsižvelgiant į higienos normas, ugdymo kokybę ir priėmimo tvarką.

Teisinis reglamentavimas: Lietuvos higienos norma HN 75:2016

Lietuvoje yra nustatytas ne vaikų, tenkančių vienam darbuotojui / auklėtojui skaičius, bet darbuotojų ir auklėtojų skaičius, tenkantis vienai grupei. Tai reglamentuota sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 75:2016. Čia yra nurodyti grupės dydžiai pagal vaikų, esančių grupėje, amžių. Vaikų skaičius darželio grupėse yra griežtai reglamentuojamas Lietuvos higienos normų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato reikalavimus vaikų skaičiui grupėse, atsižvelgiant į jų amžių ir raidos ypatumus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktu, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.

Vaikų skirstymas į grupes ir ugdymo programos

Ikimokyklinio ugdymo programa yra skirta vaikams nuo gimimo iki jie pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo programą. Tai yra maždaug iki 5-6 metų. Grupės iki 3-ejų metų amžiaus vadinamos lopšeliu, vyresni vaikai lanko darželio grupes. Vaikai yra skirstomi į grupes pagal jų amžių ir skaičių.

Priešmokyklinio ugdymo programą vaikai privalo pradėti, kai jiems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu. Priešmokyklinio ugdymo programa apima vienerius metus. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandos, skirtos ugdomajai veiklai. Darželiuose vykstanti priešmokyklinio ugdymo programa įprastai trunka ilgiau nei 20 val. per savaitę. T. y., vaikai ugdomi ir prižiūrimi visą dieną.

Ikimokyklinis ugdymas ir priešmokyklinis ugdymas vyksta mokslo metų principu, t. y. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas - asmuo, kuris yra pagrindinis grupėje ir ugdo vaikus - turi būti įgijęs pedagogo kvalifikaciją.

Grupės dydžio ir aplinkos įtaka ugdymo kokybei

Vaikų skaičius grupėje yra svarbus veiksnys, lemiantis ugdymo kokybę ir vaiko socialinę raidą. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, stebėti jo nuotaikas, padėti išreikšti emocijas ir laiku pastebėti individualius poreikius. Tačiau ir didesnės grupės turi savo privalumų. Jose vaikai mokosi bendrauti platesniame rate, tartis, išlaukti eilės, išklausyti kitus, pažinti ir prisitaikyti prie įvairių charakterių. Tokia socialinė įvairovė padeda lavinti empatiją, savireguliaciją ir gebėjimą megzti draugystes - įgūdžius, kurie bus reikalingi visą gyvenimą.

Individualus dėmesys ir ugdymo kokybė

Nors dažnai manoma, kad kuo mažesnis darželio grupės dydis, tuo geriau, iš tiesų svarbiausia yra santykis tarp pedagogo ir vaikų bei ugdymo kokybė. Svarbu, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, reikšmingas ir galėtų augti pagal savo tempą, mokydamasis būti bendruomenės dalimi. Renkantis darželį, svarbu atsižvelgti ne tik į grupės dydį, bet ir į kitus veiksnius, tokius kaip ugdymo programa, pedagogų kvalifikacija, darželio aplinka ir vertybės.

Ugdymo turinys sudarytas remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, atskleidžiant svarbiausias pasiekimų sričių charakteristikas; orientuotas į vaikų kompetencijų visuminį ugdymą(si) (kompetencijų ugdymo gairės). Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti!

Grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti. Pavyzdžiui, „Skruzdėliukų“ ir „Lašeliukų“ ugdymo(si) veikla orientuota į pagrindinius vaiko poreikius: saugumą, savarankiškumą, aktyvumą, žaidimą, bendravimą, bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką.

Fiziniai aplinkos reikalavimai darželio grupėms

Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 yra nustatyti ne tik vaikų skaičiaus reglamentavimo, bet ir fizinės aplinkos reikalavimai, kurie yra būtini kokybiškam ir saugiam ugdymui. Šie reikalavimai apima patalpų įrengimą, miego ir maitinimo sąlygas, apšvietimą, vėdinimą ir saugumo priemones.

Patalpų įrengimas ir plotas

Kiekvienai darželio grupei, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ir vyresni vaikai, turi būti įrengtos atskiros priėmimo-nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos patalpos / erdvės. Įrengiant grupių patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui turi būti skiriama pakankamai ploto, atsižvelgiant į jo amžių ir specialiuosius poreikius.

Miego ir maitinimo sąlygos

Jei ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas vaikų poilsis, tuomet kiekvienam grupėje pietų miegą miegančiam vaikui turi būti skirta lova kietu pagrindu arba čiužinys, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų.

Jeigu numatyta, kad vaikų ugdymas truks ilgiau nei 4 valandas, darželyje turi būti organizuojamas ne tik poilsis, bet ir vaikų maitinimas tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvės. Vaikai gali būti maitinami grupėje arba 2 metų ir vyresniems vaikams gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Jei vaikai bus maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti.

Apšvietimas, vėdinimas ir saugumas

Darželio grupių žaidimų, miegamojo / poilsio patalpose / erdvėse, kūno kultūros, muzikos salėje (jei yra įrengta) turi būti natūralus apšvietimas. Visose patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, turi būti numatytas natūralus ir (ar) mechaninis vėdinimas.

Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C. Valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį.

Ugdymo veikla lauke

Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai, pavyzdžiui, aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. nustatytas normas.

Ankstyvojo ugdymo kokybės užtikrinimas ir plėtra

Kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus vaiko raidai. Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė, kas yra kokybiškas ankstyvasis ugdymas, o Europos Komisija pateikė rekomendacijas šalims, skatindama jomis vadovautis persvarstant savo šalies ankstyvojo ugdymo politiką. Pagal šias rekomendacijas, kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas turi būti sisteminis ir apimti:

• Ugdymo programų atvirumą vaikų, šeimų ir įstaigos bendruomenės poreikiams (ugdymo programos turi būti holistinės, lanksčios, skatinančios bendradarbiavimą, nuolat peržiūrimos ir tobulinamos).
• Ikimokyklinio ugdymo prieinamumą (paslaugos prieinamos visiems vaikams, įperkamos, pasižyminčios įvairove, plėtojančios įtraukųjį ugdymą, dalyvavimą).
• Valdymą ir finansavimą (aiškią visų lygmenų atsakomybę, teisės aktų ir jų įgyvendinimo procesų finansavimo dermę, bendradarbiavimą, visuotinai prieinamų paslaugų siekį).
• Stebėseną, įsivertinimą ir išorinį vertinimą (procesai suprantami, skaidrūs, reguliarūs, geriausiai atstovaujantys vaiko interesams, efektyviai naudojami politikai ir praktikai tobulinti).
• Personalo profesionalumą (aukštąjį išsilavinimą, kompetencijas, lyderystę, profesionalumą palaikančias bei paremiančias darbo sąlygas).

Lietuvos Švietimo Tarybos įžvalgos

Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) nariai atliko ketverių metų Lietuvos švietimo būklės apžvalgą, kurioje pateikė įžvalgas ir rekomendacijas dėl ugdymo kokybės gerinimo. Apžvalgos rengimą koordinavo Arminas Varanauskas ir prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, o darbą organizavo Aistė Laurinavičiūtė. Kiekvienos grupės tekste galima rasti akcentus: kas toje srityje padaryta, kokios problemos ir kaip jas siūloma spręsti. LŠT analizavo Valstybės kontrolės atliktus veiklos auditus ir rėmėsi LŠT posėdžių bei nutarimų medžiaga.

Priešmokyklinio ugdymo kokybė ir inovacijos

Siekiant užtikrinti priešmokyklinio ugdymo kokybę ir dermę tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, 2014 metais atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Sukurti ir praktiniam įgyvendinimui pateikti įvairūs ugdymo organizavimo modeliai bei gerosios patirtys, tokios kaip Metodinės rekomendacijos dėl ikimokyklinio ugdymo organizavimo formų įvairovės (2013) ir „Daugiakultūriai darželiai. Gerosios praktikos vadovas“ (2016). Metodinės rekomendacijos orientuotos į ugdymo organizavimo kokybės didinimą ir lankstesnį vaikų bei šeimų poreikių tenkinimą.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Ugdymo principai apima spontaniškumą (atsižvelgiama į vaikų siūlymus), kūrybą (skatinama savitai išreikšti save), diskusijas (problemos aptarimas, minčių išsakymas) ir galimybę vaikui spręsti su juo susijusius gyvenimo klausimus.

Nevalstybinių įstaigų rėmimas

Skatinant nevalstybinių ankstyvojo ugdymo įstaigų kūrimąsi bei teikiant paramą jų kūrėjams, parengtos Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams (2013). Siekiant užtikrinti kokybišką institucinį ugdymą socialinės rizikos aplinkoje augantiems vaikams, parengtas Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ankstyvojo ugdymo kokybės kaitos siekta suvienijant mokslininkų ir praktikų jėgas.

Ankstyvojo ugdymo pedagogų profesionalumas

Ankstyvojo ugdymo pedagogų rengimo kokybę padeda užtikrinti Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašas, apibrėžiantis esminius reikalavimus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo studijų programoms bei jų kokybei. Dalis aukštųjų mokyklų ankstyvojo ugdymo dalykų dėstytojų nuolat tobulina profesinę kompetenciją dalyvaudami užsienio konferencijose ir stažuotėse, dalyvauja kviestinių užsienio dėstytojų ir mokslininkų paskaitose. Kai kuriose aukštosiose mokyklose, siekiant teorijos ir praktikos ryšio, įsteigti universitetiniai ar kolegijiniai vaikų darželiai.

Nepakankamai kokybiškai įgyvendinamas atnaujintas ankstyvojo ugdymo turinys. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos/grupės mažiausiai aprūpintos įranga ir interaktyviomis skaitmeninėmis platformomis, kurios būtų pritaikytos ir suteiktų naują kokybę programų modeliavimui, ugdomosios veiklos planavimui ir vaikų pasiekimų vertinimui.

Ikimokyklinio ugdymo kokybės siekti trukdo pedagogų darbo sąlygos, jos skiriasi nuo mokytojų darbo sąlygų. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojo kontaktinių valandų skaičius per savaitę - 33 valandos, nekontaktinių valandų skaičius per savaitę - tik 3 valandos. Tai nesukuria optimalių prielaidų kokybiškai pasirengti ugdymo veiklai, ieškoti ugdymo inovacijų, nes pedagogams tam stinga nekontaktinio laiko. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlygis už 33 kontaktines valandas yra dvigubai mažesnis nei pradinių klasių mokytojų.

Prieinamumo iššūkiai

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas Lietuvoje nepakankamas, ypač kai kuriuose regionuose, kaimuose. Ši problema nesulaukia reikiamo švietimo politikų ir savivaldybių dėmesio, nors Lietuvos nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad ikimokyklines įstaigas ilgiau lankiusių ketvirtokų pasiekimai aukštesni, įstaigos lankymas mažina skirtumus tarp miesto ir kaimo vaikų pasiekimų, pagerina finansiškai mažiau aprūpintose šeimose augančių vaikų pasiekimus, t. y. kuria didelę pridėtinę vertę.

Ugdymo organizavimo formų įvairovės kūrimo procesai nėra labai aktyvūs. Skirtingų ugdymo formų plėtotės neparemia finansavimas, jis yra gana unifikuotas.

Vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas: tvarka ir prioritetai

Bendrieji principai

Priėmimo tvarką į ugdymo įstaigą nustato valstybė (jei ugdymo įstaiga yra valstybinė), savivaldybė (jei ugdymo įstaiga priklauso savivaldybei). Nacionaliniu lygiu - Švietimo įstatyme - yra nustatyta viena sąlyga, kad pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Teritoriją įstaigai priskiria savivaldybė, valstybė ar privatūs ugdymo įstaigos savininkai. Kitus prioritetus nusistato savivaldybės ir valstybė, kurios gali remtis 2003 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis rekomendacijomis savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes.

Motinystės atostogos trunka nuo 1 iki 2 metų ir retai vaikai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas anksčiau nei nuo 1,5 metų. Priėmimo tvarką į privačią ugdymo įstaigą nustato įstaigos savininkas. Papildomu prioritetu gali būti faktas, kad konkrečią ugdymo įstaigą lanko brolis, sesė; vaikas yra įstaigos darbuotojo vaikas ir kt.

Ugdymo laiko organizavimo tvarką, atsižvelgiant į šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, švietimo poreikius, priima švietimo teikėjai, vykdantys ikimokyklinio ugdymo programas. Įprastai savivaldybės ir valstybės ikimokyklinio ugdymo įstaiga veikia visus mokslo metus. Nevalstybinė (privati) ugdymo įstaiga gali nuspręsti, kad atostogų bendrojo ugdymo mokiniams metu ugdymo įstaiga nedirbs. Grupių darbo laiką, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar savininkas. Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nusistato savo dienos režimą - ugdymas / poilsis - pagal pasirinktą darbo trukmę. Visose grupėse, jei ugdymas vyksta ilgiau nei 4 val. per dieną, yra organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis.

Vilniaus miesto savivaldybės tvarka

Vilniaus mieste vaikų priėmimas į darželius organizuojamas vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. Šis aprašas nustato eilės sudarymo principus ir prioritetus.

Prioritetai teikiami:

• Vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai.
• Vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą.
• Vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams).
• Vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams).
• Du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kauno rajono savivaldybės tvarka

Vaikų priėmimas Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, vykdomas pagal Mero 2025-01-06 potvarkį Nr. MP-17. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Esant laisvų vietų Švietimo įstaigose, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje. Priimamų vaikų sąrašai sudaromi remiantis Savivaldybės duomenų bazėje esančiais kriterijais ir algoritmais suvestų duomenų pagrindu iki gegužės 1 d., kuriuos suveda Švietimo įstaigų, Savivaldybės duomenų bazės tvarkytojai. Priimamų vaikų sąrašai patvirtinami iki kiekvienų metų birželio 1 d.

Prašymų registravimas ir informavimas

Ugdymo įstaigų vadovai iki kiekvienų metų vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui turi pateikti naujiems mokslo metams planuojamų priimti vaikų skaičių pagal amžių ir ugdomąsias kalbas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai atsakingi už centralizuotai į švietimo įstaigas priimamų vaikų duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą.

Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus kovo 11-31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo rugsėjo mėnesio, reikia užsiregistruoti prašymą sistemoje iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d. Prašymai, esantys Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, galioja iki tol, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas tėvų (globėjų).

Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą įstaigoje pranešama pasirinktu būdu: elektroniniu laišku, trumpąja žinute (SMS). Nuo einamųjų metų kovo 1 d. sistemoje tikrinant prašymą pateikiama informacija, kad nėra tinkamos grupės pagal vaiko amžių. Nuo einamųjų metų kovo 1 iki kovo 10 dienos tėvai turi galimybę pasitikrinti, ar pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės.

Sutarties pasirašymas ir vietos išlaikymas

Pasirašius ugdymo sutartį, vaikas pradeda lankyti darželį nuo mokslo metų pradžios, t. y. rugsėjo 1 d. Prieš pasirašydamas elektroninę sutartį įstaigos vadovas Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje turi pažymėti faktinę vaiko lankymo pradžios datą, bet ne anksčiau nei nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. Jei dėl tam tikrų priežasčių (išvykęs, serga ir pan.) negalima per 10 kalendorinių dienų pasirašyti el. sutarties, reikia kreiptis į darželio administraciją.

Nepasirašius sutarties, nepranešus apie neatvykimą nurodant pateisinančias priežastis ir nepateikus reikiamų dokumentų (per nustatytą 10 kalendorinių dienų terminą), vaikas netenka vietos Švietimo įstaigoje. Vaiko vieta priimamų ir laukiančių vaikų sąrašuose neišsaugoma. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat naikinami.

Gyvenamosios vietos pakeitimas ir perkėlimas

Deklaravus gyvenamąją vietą Vilniuje, sistemoje duomenys atnaujinami automatiškai. Taip pat pergeneruojama ir vaiko vieta eilėje. Pakeitus gyvenamąją vietą, vaikas gali būti perkeliamas iš vieno darželio į kitą. Vaikai į atsilaisvinusias vietas jau sudarytose grupėse priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilės.

Brolio (sesers) prioritetas

Brolio (sesės) prioritetas galioja iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. Jei vienas vaikas lanko darželį Vilniaus mieste, bet kitam eilėje laukiančiam vaikui nerodo brolio (sesės) prioriteto, tokiu atveju vienas iš tėvų (globėjų) Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriui turi pateikti laisvos formos prašymą ir pridėti vaiko gimimo liudijimo kopiją.

Jeigu įstaiga teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, tęsia priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje įstaigoje pateikus prašymą tiesiogiai įstaigos vadovui nustatyta tvarka, o ne per Vilniaus miesto darželių informacinę sistemą.

Tėvai, kurių vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, gali Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti pateikti laisvos formos prašymą dėl brolių (seserų) sujungimo į vieną norimą ugdymo įstaigą.

Rinkliavos draudimas ir skiepijimų būklė

Užtikrinama, kad lėšų vaikų ugdymo, kanceliarinėms ir higienos priemonėms įsigyti ugdymo įstaigoms skiriama pakankamai, todėl rinkliavos iš tėvų (globėjų) griežtai draudžiamos. Jeigu žinomi konkretūs atvejai dėl rinkliavų, prašoma apie tai informuoti el. paštu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę, vadovaujantis higienos normomis. Tokie patys reikalavimai taikomi ir vaikams, kurie jau lanko ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir kasmet pateikia „Vaiko sveikatos pažymėjimą“, kuris galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos. Rekomenduojama laikytis vaikų skiepijimo kalendoriuje numatytų terminų, siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojingų ligų.

tags: #ankstyvojo #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #skaicius #grupeje

• Išsamus lopšio keitimo vadovas
• Sužinokite, kaip keičiasi moters kūnas po gimdymo
• Ką daryti, jei vaikui smirda iš burnos?
• gido, kaip išsirinkti patalynę kūdikiui, rasite čia
• Sužinokite viską apie virtus kiaušinius čia