Ikimokyklinio ugdymo pokyčiai ir reformos Lietuvoje: nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų

„Viskas prasideda nuo darželio“ - taip neretai sakoma pusiau juokais, tačiau būtent čia vaikai pirmą kartą įsilieja į savo mažąją bendruomenę, lavina socialinius įgūdžius, ugdo smalsumą ir atranda žinių pasaulį. Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą. Straipsnyje apžvelgiamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos tendencijos nuo ikimokyklinio ugdymo reformos pradžios 1988 m. iki šių dienų.

Švietimo sistemos strateginis planavimas ir tikslai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi valstybės strateginio planavimo sistema. Anksčiau buvusias atskirų sričių dešimties metų strategijas keičia dešimtmečiui skirtas Nacionalinis pažangos planas (NPP). NPP - tai 10 metų trukmės planavimo dokumentas, apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriose numatoma pasiekti proveržį. Jame nustatomi strateginiai tikslai, uždaviniai, skirti pasiekti pažangą, ir rodikliai, rodantys vykdomų veiklų poveikį. Kartu nurodomi horizontalieji principai, nustatomi atsakingieji už veiklų įgyvendinimą ir tie, kurie dalyvauja jas įgyvendinant. NPP rengimą koordinuoja Vyriausybė, derindama su įvairiais socialiniais ir ekonominiais partneriais, o planą tvirtina ir jo įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.

2021 m. spalio 9 d. 2021-2030 Nacionaliniame pažangos plane švietimui skirtas 3-iasis NPP strateginis tikslas „didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Grindžiant proveržio kryptis nurodyta, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimų rezultatai, matuojami PISA 2015 tyrimu, yra žemesni nei EBPO vidurkis. O pažanga, palyginus 2018 ir 2015 metų PISA rezultatus, nėra didelė. COVID-19 pandemija atskleidė spartesnės skaitmenizacijos poreikį, nes Lietuva, kaip ir daugelis šalių, iš dalies ir griežto karantino metu - visiškai perėjo prie nuotolinio mokymo. Nuotolinis ugdymasis atskleidė aibę iššūkių: mokytojų skaitmeninių gebėjimų trūkumą, poreikį plėtoti kokybišką skaitmeninį turinį, užtikrinti prieigą prie skaitmeninių priemonių ir mokiniams, ir mokytojams. Problemų apraše taip pat akcentuojamas įtraukumo, lygių galimybių trūkumas. Be to, plane švietimui svarbių dalių ar elementų galima rasti ir kituose strateginiuose tiksluose, pavyzdžiui, pirmasis strateginis tikslas kalba apie perėjimą prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir šalies tarptautinio konkurencingumo didinimo.

Ikimokyklinio ugdymo teisinis pagrindas ir sistemos plėtra

Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą:

Įtraukiojo ugdymo reformos iššūkiai

Švietimo įstatymo pakeitimais numatyta, kad visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais. Tačiau Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas 2023 m. vasario 8 d. kritikavo ministeriją dėl įtraukiojo ugdymo reformos įgyvendinimo, pabrėždamas mokykloms stingančią pagalbą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasak parlamentarų, du trečdaliai mokyklų neturi liftų ar keltuvų, kurie būtini turintiems fizinę negalią. Be to, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai dar nėra pasirengę dirbti su vaikais, turinčiais įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), trūksta ne tik aplinkos pritaikymo, bet ir mokymo(-si) priemonių, mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų. Neaišku, kokių SUP poreikių vaikai galės ateiti į ugdymo įstaigas, kokios pagalbos susilauks ugdymo įstaigos. Nedera pamiršti, kad įtraukusis ugdymas neturi būti suprantamas kaip tik SUP vaikų integracija - mokysis ir socialinę, ekonominę, kultūrinę atskirtį patiriantys vaikai ir kiti vaikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ir dabar apie 90 proc. vaikų, turinčių SUP, mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, ir kad iš viso 2023-2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. eurų investicijos įtraukiojo ugdymo prieinamumui ir kokybei didinti. Tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas atkreipia dėmesį į politinių partijų Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) įgyvendinimą, kuriame rašoma: „Iki 2023 metų pabaigos bent penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.“ Pasak jo, iki šiol nėra pateikta išsami informacija apie pasirengimą bandomajam projektui. Parlamentarai reikalauja, kad būtų pateiktas Įtraukiojo ugdymo planas, numatant konkrečias priemones, išteklius jų įgyvendinimui, taip pat terminus, galimas rizikas ir jų valdymą. Šis planas privalo būti aptartas su švietimo bendruomene ir tėvų organizacijomis bei politinėmis partijomis, pasirašiusiomis Politinių partijų susitarimą dėl švietimo.

Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: argumentai „už“ ir „prieš“

Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokyklines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.

Argumentai prieš reformą

• Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą.
• Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą.
• Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“. Pasak jos, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti.
• Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.

Argumentai už reformą

• Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų.
• Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams.
• K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis. Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.

Ugdymo turinio kaita ir pedagogų vaidmuo

Nuolat kintantis pasaulis, globalizacijos iššūkiai, pokyčiai darbo rinkoje, ugdymo varomąja jėga tampantis problemų sprendimas, atradimai, mokymasis tyrinėjant ir aktyvus mokinių dalyvavimas procese kelia naujus iššūkius ugdymo turiniui. Todėl, atsižvelgus į visuomenės poreikius, mokinių pasiekimų rezultatus, pedagogikos mokslo naujoves ir iššūkius švietimui, būtina ugdymo turinio kaita. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) vykdo tyrimą, skirtą pasirengti diegti atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Ugdymo turinio atnaujinimas vyksta nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvoje atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenys atskleidžia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchijos ypatumus. Tyrimo tikslas buvo nustatyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchiją atsižvelgiant į tai, kaip trys ugdymo dalyvių grupės - pedagogai, vaikų tėvai ir specialistai - hierarchizuoja skirtingas ugdymo paskirtis. Šie prieštaravimai yra sisteminiai, nes jie būdingi ne tiek atskiriems asmenims ar įstaigoms, kiek pačiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemai. Dauguma apklaustųjų (pedagogai, tėvai, specialistai) buvo patenkinti minimaliu vaikų ugdymo užtikrinimu: svarbiausia buvo, kad vaikai būtų užimti ir saugūs, prižiūrimi kvalifikuotų pedagogų. Tačiau pastebėta ir didelė dalis tėvų, orientuotų į konkurencijos modelį, siekiančių, kad ugdymo įstaigos ruoštų vaikus mokyklai, mokytų rašyti, skaityti ir sėkmingai konkuruoti. Tokių tėvų nuomone, ugdymo įstaigų paskirtis - vaikų ruošimas mokyklai, o ne asmens orumo, savęs suvokimo ir savarankiškumo ugdymas.

Alternatyvias tradicinėms grupes sudarantys tėvai labiau išreiškė vaiko poreikius atitinkančios pedagogikos principus, atmesdami suaugusiųjų dominuojamos pedagogikos nuostatas. Tačiau net ir šios grupės nebuvo vieningos kitais vertybiniais aspektais. Ypač problemiška situacija yra dėl vaiko balso nebuvimo (vaiko perspektyvos ar vizijos) ikimokyklinėse įstaigose. Tėvai ir pedagogai neskyrė pakankamai dėmesio vaiko nuomonei priimant sprendimus dėl ugdymo tikslų ir organizavimo. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio sampratos kaita yra glaudžiai susijusi su platesnėmis švietimo politikos ir filosofijos tendencijomis, akcentuojant socializacijos ir ugdymo vaikystėje vaidmenį, formuojant vaiko asmenybę ir socialinius įgūdžius. Tyrinėjamos įvairios ugdymo(si) kryptys, tokios kaip meninis ugdymas, dorinis ugdymas, globalaus pilietiškumo ugdymas, gyvenimo įgūdžių ugdymas.

Pedagogų kompetencijos ir jų profesinis tobulėjimas taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis ugdymo kokybę. Tyrimai rodo, kad pedagogų kvalifikacinės kategorijos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kokybei yra reikšminga. Viena iš svarbių kaitos krypčių yra tėvų, kaip socialinių partnerių, įtraukimas į ikimokyklinės įstaigos veiklą. Tėvų dalyvavimas vaikų ugdomojoje veikloje bei jų vaidmenų raiška yra svarbus veiksnys formuojant vaiko ugdymo(si) aplinką.

Lapkričio 15 dieną Širvintų meno mokykla organizavo renginį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams „Priešmokyklinio ugdymo aktualijos ir inovacijos“, tai ilgosios programos (40 val.) „Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Iššūkiai ir geroji patirtis“ I modulis. Taip pat, gimnazijos pavaduotoja ugdymui Asta ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja Vida dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo Europos socialinio fondo remiamo projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ (projekto kodas 09.2.1-ESFAV-726-03-0001) mokymuose priešmokyklinio ugdymo mokytojams ir įstaigų vadovams. Jie dalyvavo mokymuose gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais. Šis projektas yra dalis platesnės švietimo sistemos reformos, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių. Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Viena iš naujausių tendencijų, atspindinčių kintančią visuomenės ir ugdymo aplinką, yra daugiakalbystė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Projektas „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“ (10-015-P-0001) siekia sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų (angl. peer-to-peer learning). Projekto trukmė yra nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2025 m. liepos 31 d.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pokyciai #ir #reformos

• ką daryti, jei vaikas įsikišo svetimkūnį į nosį?
• Ugdymo tikslai ir pedagogo kompetencijos
• Kaip padėti vaikams valdyti emocijas
• Kaip išsirinkti vaikišką patalynę
• Simptomai nėštumo metu