Romėnų dievai ir vaisingumo kultas

Religija nuo seno užėmė svarbią vietą žmonių gyvenime, padėdama paaiškinti ir įprasminti egzistenciją, gimimą bei mirtį. Romėnų dievai buvo senovės Romos politeistinės religijos pagrindas - tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes.

Vaisingumo ir žemdirbystės dievybės

Romėnų mitologijoje gausu dievybių, susijusių su vaisingumu, žeme ir gamtos jėgomis. Žmonės tikėjo, kad dievai gali įtakoti jų gyvenimus, todėl meldėsi ir aukojo jiems, siekdami palankumo. Romėnų dievai globojo tam tikrą aiškiai apibrėžtą sritį: Saturnas globojo sėją, o Cerera - javų augimą ir derlingumą.

Cerera buvo Saturno ir Opės dukra, Jupiterio žmona ir sesuo, Proserpinos motina. Ji buvo žemės augimo jėgos, javų augimo, brandos ir požemio pasaulio deivė. Cerera taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Romėnai jos kultą perėmė iš graikų, kurių atitikmuo yra deivė Demetra. Pagrindinė šventė - Cerialijos (Cereros žaidynės) - buvo švenčiama nuo balandžio 12 d. iki balandžio 19 d.

Flora buvo vėjo dievo Favonijaus žmona ir viena iš svarbiausių romėnų derlingumo deivių. Jos garbei vykdavo šventė Floralija, kurios metu būdavo švenčiamas gamtos atsinaujinimo ciklas. Jos atitikmuo graikų mitologijoje - deivė Chloridė.

Santuokos ir motinystės globėjos

Junona buvo Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė. Ji buvo santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Kaip vaisingumo deivė, Junona buvo siejama su Faunu. Ji taip pat buvo žinoma kaip Junona Moneta, saugojusi Romos imperijos finansus.

Ops buvo sabinų deivė, turtuolių globėja, pertekliaus ir klestėjimo deivė. Ji įkūnijo vaisingumą ir gausų derlių, būdama neatsiejama romėnų žemdirbystės kulto dalis.

Laukų ir miškų dvasios

Faunas buvo viena seniausių romėnų dievybių, atitinkanti graikų Paną. Tai laukų, miškų, ganyklų ir gyvulių dievas. Faunas buvo laikomas klastinga dvasia, tačiau kartu ir bandų bei kaimo gyvenimo užtarėju. Faunui garbinti buvo skirta Luperkalijų šventė - vasario 15 d. vykdavusi skaistinimo ir vaisingumo šventė.

Pagrindinės vaisingumo ir gamtos dievybės

Romėnai buvo atviri kitų kultūrų įtakai, todėl jų panteonas nuolat plėtėsi, įtraukiant naujas dievybes. Šie dievai buvo reikalingi tam, kad paaiškintų gamtos reiškinius, žmonių likimus ir valstybės įvykius, išlikdami neatsiejama Romos kultūros ir kasdienio gyvenimo dalimi.

tags: #romenu #vyru #vaisingumo #jegu #dievas

• kaip lavinti ikimokyklinuko pažintinius gebėjimus
• Drėkinimo būdai kūdikiui
• Kaip plečiasi vaiko žodynas?
• Išmokite groti „Su gimimo diena“
• Indikacijos, metodika ir atsigavimas po Cezario pjūvio