Seksualinio smurto prieš vaikus problema yra gilesnė ir platesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai didžiulė trauma, turinti ilgalaikių pasekmių. 1 iš 5 vaikų* Europos šalyse yra patyrę kokios nors formos seksualinį smurtą. 2022 m. Lietuvoje 300 vaikų pripažinti nukentėjusiais nuo seksualinio smurto. Apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis. Todėl ši statistika yra tik ledkalnio viršūnė. Nepaisant to, aukų balsai dažnai lieka negirdimi dėl psichologinių ir sisteminių priežasčių, o nukentėję asmenys gali jausti gėdą, kaltę, prisiminimai ne visuomet aiškūs, ir baimė būti apkaltintam melu sustiprina tylėjimą.

Vaiko seksualinis išnaudojimas yra vaiko įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios ji ar jis visai nesuvokia, negali suteikti kompetentingo sutikimo, arba veikla, kuriai vaikas nėra pagal išsivystymą pasiruošęs, pažeidžia įstatymus arba visuomenės socialinius tabu. Seksualinis smurtas - yra bet kokia nepageidaujama seksualinio pobūdžio veikla, kuri yra vykdoma be žmogaus sutikimo. Kuomet kalbame apie seksualinį smurtą prieš vaikus ar paauglius, būtina pabrėžti, jog čia dalyvauja suaugęs žmogus turintis daugiau galios nei vaikas, kuris negali duoti lygiaverčio sutikimo.
Seksualinis smurtas prieš vaiką* - tyčinės nusikalstamos veikos, padaromos vaikui, taip pat apima:
*(LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas 3 str. 3 d.)
Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. (LR str. BK 1511 str. 1 d.)
Seksualinis smurtas prieš vaikus neapsiriboja vien fizine prievarta, jis gali pasireikšti įvairiomis, kartais iš pirmo žvilgsnio sunkiai atpažįstamomis formomis.

Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir kitų aplinkybių naudoja skirtingas taktikas, visgi galima išskirti šiuos pasikartojančius elgesio aspektus:
Vaikus seksualiai išnaudojantys asmenys, siekiant įgyti aukos ir visuomenės pasitikėjimą, neretai yra žavingi, charizmatiški, geri ir rūpestingi bendruomenės nariai - pasižymi tokiomis savybėmis, kurias priskirtume draugams ar artimiesiems. Kaip nėra „idealios aukos“, taip nėra ir „idealaus smurtautojo“ profilio. Siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo, nebūtina galvoti, jog visi žmonės nori juos skriausti, tačiau reikia turėti omenyje, kad smurtaujantys asmenys neretai neatitinka „blogiečio/ės“ paveikslo, tokio, kurį piešiame įsivaizduojant seksualiai vaikus išnaudojantį asmenį.

Nei vienas vaikas, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, gyvenimo sąlygų, raidos ar asmenybinių charakteristikų, nėra apsaugotas nuo seksualinės prievartos - auka gali tapti bet kas. Svarbu žinoti, jog seksualinė prievarta neretai prasideda labai ankstyvame amžiuje - dar tuomet, kai vaikas nepajėgia suprasti, kas vyksta, ar neturi tinkamų būdų parodyti bei pasakyti kitiems apie savo patirtis. Ne visada lengva atpažinti vaiko seksualinio išnaudojimo ženklus, dažnai jie nebūna visiškai akivaizdūs, todėl kiekvieną situaciją reiktų vertinti individualiai ir žiūrėti į požymių visumą.
Neretai yra sudėtinga aptikti seksualinį smurtą. Asmenys, kurie seksualiai išnaudoja vaikus, moka manipuliuoti ir stengiasi, kad vaikai apie savo patirtis niekam nepasakotų. Kartais išnaudotojai gali bandyti rodyti išskirtinį dėmesį, kartais raginti niekam nepasakoti ir laikyti tai jųdviejų paslaptimi, o kartais bandyti sugėdyti ar gąsdinti, kad nepilnametis/ė pateks į rimtą bėdą. Pajautus stiprius pokyčius vaiko elgesyje ar vaiko emocinėje būsenoje, svarbu pasikalbėti su vaiku.
Specialistai, dirbantys su seksualiai išnaudotais vaikais, skiria šiuos požymius pagal vaiko amžių:
Ženklai yra nespecifiniai, o specifiniai ženklai yra fiziniai:
Elgesio pokyčiai:
Fiziniai ženklai:
Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą. Mokyklinio amžiaus vaikai gali pasižymėti depresija, agresija, užsisklendimu, disociacijos jausmu, gėda savo kūno ar seksualinių požymių, savęs žlugdymu, savęs kaltinimu bei neapykanta sau, sunkumais sutapatinant save su savo lytimi, pradėti piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu.
*Parengta remiantis „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės parengta informacija
Vaikystėje ar paauglystėje patirta bet kokia seksualinės prievartos forma veikia saugumo jausmą bei santykį su savo kūnu. Galimas gėdos ar kaltės jausmas, kurį sukuria suaugusiojo manipuliacijos: tavim niekas nepatikės, čia bus mūsų paslaptis, jeigu kam nors pasakysi, bus blogai tavo artimiesiems. Lygiai taip pat, tai gali pasireikšti ir fiziškai - savęs žalojimu, valgymo sutrikimais, itin seksualizuotu elgesiu, artumas gali būti painiojamas su seksualiniais veiksmais, gali būti didesnė tolerancija netinkamam elgesiui, tačiau, iš kitos pusės, gali būti visiškas artumo, intymaus ryšio vengimas, nepasitikėjimas žmonėmis. Trauma ne visuomet yra suvokiama iš karto, kartais prireikia daug laiko bei darbo, kad būtų galima pradėti nagrinėti šias temas, kartais kūnas visiškai užblokuoja trauminę patirtį ir ji gali atsinaujinti nuo mažų dalykų: garsų, kvapų ar prisilietimų.
Gali pasidalinti su mumis anonimiškai: ISTORIJOS
Šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes ne tik bendravimui ir mokymuisi, bet ir tampa terpe, kurioje vyksta seksualinis smurtas prieš vaikus. Dar prieš dešimtmetį Jungtinės Tautos preliminariai apskaičiavo, kad pasaulyje yra virš 750 000 seksualinio turinio su vaikais ieškančių ar tokį turinį generuojančių asmenų. Internet Watch Foundation mano, kad šis skaičius išaugo ir sudaro bent milijoną tokių asmenų.
2021 metais pranešimai apie įtariamus vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus internete išaugo 35% ir sudaro 29.3 milijonus pranešimų. 62% jų sudarė atvejus Europos šalyse. 82% šių atvejų su vaikais, jaunesniais nei 13 metų amžiaus. Naujausiame paviešintų duomenų pakete - daugiau kaip 2 tūkst. vaizdo įrašų ir apie 180 tūkst. vaizdų, kurie šokiruoja visuomenę ir kelia didžiulį susirūpinimą dėl seksualinio vaikų išnaudojimo masto bei ryšių su pasaulio elitui.
| Rodyklis | Duomenys | Šaltinis/Pastabos |
|---|---|---|
| Vaikų, patyrusių seksualinį smurtą Europos šalyse | 1 iš 5 (20%) | |
| Lietuvoje nukentėjusių vaikų (2022 m.) | 300 | Pripažinti nukentėjusiais |
| Asmenų, ieškančių/generuojančių seksualinį turinį su vaikais pasaulyje | Virš 750 000 (JT, prieš dešimtmetį); bent 1 mln. (Internet Watch Foundation) | |
| Internete pranešimų apie vaikų seksualinį išnaudojimą (2021 m.) | 29.3 milijonų (+35% augimas) | 62% Europos šalyse |
| Išnaudojimo atvejų su vaikais iki 13 metų internete (2021 m.) | 82% |

Vaikų seksualinis išnaudojimas internetinėje erdvėje apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir situacijas. Seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo internete formos apima:
Nepilnamečiai gali patirti spaudimą ar prievartą kurti seksualinio pobūdžio turinį (fotografuotis, filmuotis ir pan.), kartais dalintis šiuo turiniu su draugais ar bendraamžiais. Vis daugiau ir daugiau seksualinio turinio su vaikais medžiagos patenka į socialinius tinklus ir yra „sukurti“ pačių vaikų (t.y. selfiai, savo veiksmų filmavimas ar transliavimas tiesiogiai). Tokio pobūdžio turinys vadinamas paties asmens generuojamu seksualiniu turiniu.
Seksualinio smurto prieš vaikus internete atveju, gali būti, kad vaikas, jaunuolis/ė niekada gyvai nebuvo sutikę savo išnaudotojo. Kartais tokie santykiai prasideda internete, tačiau vėliau pereina į gyvą kontaktą ir seksualinį smurtą bei išnaudojimą gyvai. Kartais seksualiniai išnaudoti siekiama:
Vaikai ir jaunuoliai jaučiasi pakliuvę į spąstus ir iš baimės daro tai, ko reikalauja nusikaltėlis. Taip įsitraukiant į smurto ratą, kuomet nusikaltėlis reikalauja vis daugiau ir daugiau.
Ženklai gali būti labai įvairūs, varijuoti ir kisti. Keletas pavyzdžių:
Seksualinis smurtas, kuris vyksta internete arba dalinai internete, dalinai gyvai: verčia vaiką ar jaunuolį jaustis bejėgiu/ia arba tarsi nėra būdo iš situacijos pasitraukti, nes technologijos užima didelę dalį kasdienio gyvenimo, rutinos ir neretai jomis naudojamasi saugiose vietose tokiose kaip namai, miegamasis. Dėl to kyla gėdos, kaltės, baimės jausmas, kurį sustiprina smurtautojų manipuliacijos ir grasinimai.
Nuo šiol nukentėję vaikai galės gauti ne tik pirminę, bet ir tolesnę specialisto pagalbą. Prireikus, pagalba bus teikiama ir vaikų artimiesiems bei ugdymo įstaigoms, pranešė vaiko teisių gynėjai. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės teigimu, nuo seksualinio smurto nukentėję vaikai išgyvena didžiulę traumą, turinčią ilgalaikių pasekmių, todėl pagalba jiems turi būti suteikiama laiku. „Iki šiol seksualinį smurtą patyrusiems vaikams vaiko teisių gynėjai teikdavo pirminę pagalbą, tačiau tęstinės pagalbos tekdavo ieškoti savarankiškai. Deja, bet specialistų, kurie dirba su tokiomis sunkiomis ir sudėtingomis traumomis, nėra daug. Tad žmonės galėjo susidurti su sunkumais, siekiant gauti pagalbą ar gaudavo ją pavėluotai“, - pranešime cituojama R. Grigalienė. „Tad šis pokytis labai svarbus ir reikalingas, juo užtikrinama, kad seksualinį smurtą patyrę vaikai gautų kokybišką ir savalaikę pagalbą“, - pabrėžė viceministrė. Pagalba vaikui bus teikiama tol, kol jos reikės. Jei pagalbos teikimo metu vaikui sueis 18 metų, pagalba nebus nutraukta.

Norėdami vykdyti seksualinio smurto prieš vaikus prevenciją privalome su vaikais kalbėti apie jų ribas ir kūno integralumą, tai, kad paslaptys yra geros ir blogos.
**Parengta remiantis „Paramos vaikams centro“ steigėjos, psichologės, programos „Pozityvi tėvystė“ vadovės Ernos Petkutės parengta informacija
Artimiesiems pastebėjus seksualinio smurto požymius svarbu leisti vaikui papasakoti savo patirtį ir užtikrinti, kad jis nėra kaltas. Svarbu apie tai kalbėti ramiai, be kaltinimo ir didelių emocijų. Jaunuolis jau patiria didelę traumą, todėl stipri reakcija gali tik sustiprinti kaltės jausmą. Rekomenduojama imtis šių veiksmų:
Tikėkite vaikais, leiskite jiems kalbėti, netardykite, užtikrinkite, kad jie nėra kaltinami ir jog jūs jų vienų nepaliksite, paaiškinkite, kad kreipsitės į teisėsaugą. Jeigu esate specialistas, pedagogas ar dirbate su jaunais žmonėmis - turite pareigą apie tai pranešti institucijoms. Pagalbos kreiptis galima į policiją ar greitąją pagalbą, Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, teikiančią specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.