Naujagimio ir kūdikio pasivaikščiojimai žiemą: svarbiausi patarimai ir rekomendacijos

Šaltuoju metų laiku, ypaš žiemą, tėvams dažnai kyla klausimų, kada ir kaip tinkamai leisti laiką lauke su kūdikiu. Nors daugelis tėvų linkę saugoti mažylius nuo žvarbaus oro ir šaltį, specialistai pabrėžia gryno oro svarbą vaiko vystymuisi ir imuniteto stiprinimui. Vaikai gimsta ir Aliaskoje, ir nėra jokių duomenų, kad jie ten augtų silpnesnės sveikatos.

Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą. Šaltuoju metų laikotarpiu vaistininkė rekomenduoja vaikų mitybą papildyti multivitaminais, kurių sudėtyje būtų vitamino C ir D, cinko, o omega-3 rūgštis ji siūlo vartoti atskirai, kad organizmas gautų didesnį jų kiekį.

Kada pirmą kartą su kūdikiu eiti į lauką žiemą?

Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke. Akušerė I. Girdvainienė primena, kad naujagimius prie gryno oro verta pratinti kitą dieną grįžus iš ligoninės.

Jei vaikutis gimė vasarą, jau trečią dieną jį galima išvežti į lauką. Žiemą į lauką taip greitai nepatariama lėkti. Ir pačiam sveikiausiam mažyliui išėjimas į lauką yra tikras įvykis, trikdo nauji garsai, ūžesiai, kvapai. Todėl daugelis gydytojų rekomenduoja žiemą ir su sveikais kūdikiais pirmąjį mėnesį pabūti namuose, tik porą kartų per dieną kūdikį šilčiau aprengti ir iki galo atverti langus.

Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Jei vaikutis silpnesnis, mažo svorio, turi neurologinių bėdų, namuose pabūkite, kol jam sukaks mėnuo. Ypač sunkiai stresą dėl temperatūrų kaitos įveikia neurologiškai silpnesni naujagimiai.

Prieš pirmą kartą su naujagimiu išeidami į lauką žiemą, atsakykite į šiuos klausimus. Jei visi atsakymai „taip“, galite eiti į lauką praėjus 10-20 dienų po gimimo:

• Lauke šalta, bet sausa, nėra vėjo.
• Kūdikis išnešiotas, gimęs laiku.
• Kūdikis sveria ne mažiau, kaip 4 kg.
• Kūdikis visiškai sveikas tiek fiziškai, tiek neurologiškai.

„Jutiminės“ temperatūros svarba

Nenustebkite, kad apklausėlėje nėra užuominos apie oro temperatūrą. Termometro parodymai nėra labai svarbūs, daug svarbesnė vadinamoji „jutiminė“ temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke apie 0 laipsnių, vėjuota ir drėgna, kūnas jaučiasi taip, tarsi būtų minus 10 laipsnių. Ir atvirkščiai - saulėtą, sausą, nevėjuotą žiemos dieną visai nesunkiai ištveriamas ir 15 laipsnių šaltis.

Labiau nei į temperatūrą dėmesį reikėtų atkreipti į vėją. Jis daug pavojingesnis už šaltį. Kartais ir esant pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Be to, mama, stumdama vežimėlį, juda ir net suplunka, o mažylis guli ir nejuda - jis tiesiog grumiasi su vėju ir šalčiu.

Vaikų gydytoja E. Landsbergytė-Bukauskienė aiškina, kad kūdikiai ir vaikai atvėsta maždaug 4 kartus greičiau nei suaugusieji. Taip yra dėl jų sąlyginai didelio kūno paviršiaus ploto ir mažesnio kiekio riebalų. Tam įtakos turi ir ne visiškai brandi termoreguliacinė sistema: mažuliukai dar nemoka drebėti iš šalčio, o tik drebant raumenys pasigamina šilumos.

Todėl prieš einant į lauką, reikėtų įvertinti jutiminę temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu lauko temperatūra siekia -15 laipsnių, bet jaučiamas stiprus vėjas ir didelė drėgmė, jutiminė temperatūra gali būti ir -25 laipsniai. Saugiausia vaikams eiti į lauką iki -10 laipsnių. Jeigu termometras rodo žemiau nei -10 laipsnių, jau reikia žiūrėti, kokia yra jutiminė temperatūra. Jei ši žemesnė nei -20 laipsnių, rekomenduojama pasilikti namuose.

Gydytojai sutaria, kad ėjimo į lauką svarba vaiko vystymuisi yra nenuginčijama: vaiko imunitetas turi galimybę susipažinti su įvairiausiais mikroorganizmais, o mažylio organizmui tai puiki proga pabūti kad ir netiesioginiuose saulės spinduliuose ir taip pasigaminti gyvybiškai reikalingo vitamino D. Remiantis specialistų rekomendacijomis, optimaliomis sąlygomis lauke galima būti esant tokioms temperatūroms:

Kaip tinkamai paruošti kūdikį pasivaikščiojimui?

Pirma, tenka ilgokai laužyti galvą, kokia apranga - vaikams tinkamiausia: tiek kūdikis, tiek ir jau ūgtelėjęs vaikas greitai gali sušalti arba perkaisti. Antra, šaltas oras kenkia jautriai odai.

Tinkamas rengimasis sluoksniais

Kūdikį reikia rengti keliais sluoksniais. Sumaniai sluoksniuokite drabužius. Medikės teigimu, praktika rodo, jog šaltuoju metų laiku tėvai persistengia ruošdami vaiką pasivaikščiojimui lauke - aprengia jį itin šiltai, klysta pasirinkdami tinkamos medžiagos drabužius. Itin svarbu rinktis natūralių medžiagų žieminę aprangą, kurią būtų patogu sluoksniuoti ir lengva nuimti, ypač vaikui sušilus.

Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Pirmas sluoksnis gali būti merino vilnos ar paprastos medvilnės siaustinukas, o ant viršaus užmauti šliaužtinukai. Apatiniam sluoksniui pasak gydytojo geriausia rinktis specialią aprangą, kuri greitai sugeria ir išgarina sukauptą drėgmę: „Medvilniniai drabužiai nėra tokie tinkami, ne s vaikai suprakaituoja, o medvilnė ilgai lieka drėgna, tada gresia peršalimas.“ Jei itin šalta ar mama mano, jog vaikas jautresnis - trečias sluoksnis gali būti ir papildomas megztinis. Tad geriau ne vienas storas megztinis, o 2 ar 3 plonesni pavilkinukai.

Ant šių sluoksnių reikia aprengti žiemos drabužį - ant šiuolaikinių kombinezonų vaikams dažniausiai rašoma optimali temperatūra iki kurios jie yra tinkami. Patogūs kombinezonai, kuriuose rankoms yra dvi įmovos, o kojoms - vienas lizdelis. Ten kojelės gali lengvai judėti, nenušalti. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Praktiška viršutinė apranga naujagimiui - vokelis-kombinezonas.

Pirštinių užtenka tų, kurios prikabintos prie siaustinuko ir paties kombinezono, kaip ir kojų apsaugų. Žiemą vaikams tinkamiausios kumštinės pirštinės, nes pirštai ne taip greitai sušąla nei pirštuotose. Jei vaikutis jau vaikšto, apranga dar labiau „sudėtingėja“. Mažylis, aišku, norės žaisti su sniegu, todėl gerai pagalvokite apie pirštines. Paprastos megztos pirštinės greitai peršlampa, rankytės priverstos būti drėgmėje. Kad taip neatsitiktų, pirkite neperšlampančias impregnuotas pirštines.

Tikrų, kietų batų vaikams, kol jie nevaikšto auti nerekomenduojama. Labai svarbu ir geri batukai. Gydytojai pataria - batukams netaupykite. „Viršutinius drabužius verta rengtis tinkamo dydžio ar net didesnius, tik ne per mažus. Tas pats su žieminiais batais - geriau didesni, nei spaudžiantys, nes taip sutrinka kraujotaka, galūnės greičiau sušąla“, - primena gydytojas. Nuožvarbų gali atsirasti ant pėdų dėl ilgalaikio šalčio ir drėgmės poveikio.

Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Šilta kepuraitė kūdikiui būtina, nes mažylis neturi plaukų, kurie suaugusiajam tarnauja kaip apsauginis „kailis“. Žiemą pagalvokite apie vežimėlio dugną, nes žmogutis juk tik guli. Kai kurie gamintojai jau iškart siūlo specialius čiužinukus, kitais atvejais verta įtiesti avikailį ar vilnonę antklodę. Aprengtą kombinezonu mažylį galima prikloti, bet tik ne šimtu sluoksnių, nes tuomet sunku bus įvertinti ar ne per karšta.

Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito galima patikrinti paliečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta.

Odos apsauga nuo šalčio ir vėjo

Kūdikių ir mažų vaikų oda - net 5 kartus jautresnė nei suaugusiųjų. Ją stipriai veikia staigūs temperatūrų pokyčiai, kai iš šiltos patalpos staiga išeinama į lauką. Žvarbiu oru vaikams, kaip ir suaugusiems, gali pasireikšti alergija šalčiui. Pagrindiniai jos simptomai - odos paraudimai, tinimai, niežtėjimas, bėrimai, pūslelės. Šalčio alergijos pagrindinės priežastys - įvairios, pavyzdžiui, vaikas retai būna lauke, todėl išėjus į žvarbią aplinką prasideda alerginė organizmo reakcija. Šalčio alergija gali lydėti ir infekciją.

Šaltuoju metų laiku, prieš kelionę į lauką su vaiku, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Vertėtų pradėti nuo riebaus kremo, sudarančio apsauginę plėvelę ir neleidžiančio šalčiui pažeisti atvirų kūno vietų, tepimo ant skruostų, nosies, lūpų ir rankų. Tai padarykite likus pusvalandžiui iki išėjimo. Kremo sudėtyje gali būti bičių vaško, lanolino, sviestmedžio, skvaleno, svarbiausia - kad vanduo šiame sąraše būtų kuo arčiau pabaigos.

Vaikų gydytojas R. Selvestravičius taip pat rekomenduoja vaikus patepti apsauginiais kremais nuo šalčio. „Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę.“ Visos atviros vaiko odos vietos ir rankytės turi būti pateptos apsauginiais tepalais.

Žiemai dar visiškai nepasitraukus, tėvų nerimas dėl mažųjų sveikatos taip pat išlieka. Todėl žiemą ruošdamiesi pasivaikščiojimui lauke, pagalvokite ne tik apie tai, ar pasirūpinote šiltais drabužėliais, tačiau ir tinkamomis odos priežiūros priemonėmis. Maži vaikai jautriai reaguoja į temperatūrų pokyčius, o tai itin būdinga šaltajam metų sezonui, kadangi išėjus iš šiltos patalpos vaiką pasitinka šalto oro banga ir atvirkščiai. Tokios aplinkos sąlygos sukelia nemenką stresą kūdikio odai, ji ima sausėti, šerpetoti, gali atsirasti alerginiai bėrimai.

Žiemos bėda - išbertas vaiko veidelis aplink lūpas, vadinamąją čiulptuko zoną. Taip yra dėl to, kad vaikutis lauke čiulpia čiulptuką, seilėjasi, seilės sušąla, dirgina odą. Vaikų lūpos greitai sutrūkinėja, pradeda kraujuoti. Tad kaskart prisiminus, ne tik keliaujant į lauką, mažylio lūpas reikėtų tepti specialiu balzamu.

Prausdami kūdikį palaikykite vidutinę vandens temperatūrą. Dažniausia klaida, kurią daro tėvai žiemos metu - karštos vonelės kūdikiui. Karštesnis nei įprasta vanduo žiemos metu ne padeda vaikui sušilti, o pirmiausia sausina jo odą. Todėl A. Urbutienė pataria pasirūpinti tinkama vonios kambario temperatūra maudynių metu ir vaiką maudyti ne karštose, o šiltose vonelėse.

Naudokite švelnius, specialiai kūdikiams pritaikytus prausiklius. Itin svarbu parinkti tinkamas priemones maudynėms. Geriausiai tinka prausikliai, kurių sudėtyje nėra odą dar labiau džiovinančio muilo. Vietoje jo rekomenduojama rinktis dušo aliejų arba drėkinamąją dušo želę.

Laikas po vonios procedūrų - tinkamiausias pamaitinti kūdikio odą. Medikė pataria po maudynių švelniai nusausinti vaiko odą ir masažuojamais judesiais ją įtrinti specialiai kūdikių odai pritaikytu losjonu. Tai padės apsaugoti odą nuo paraudimų bei išsausėjimų, kurie žiemos metu gali atsirasti netgi ir drabužiais pridengtose kūno vietose, kadangi šaltame ore oda gamina mažiau drėgmės ir tampa sausesnė.

Optimalaus patalpų drėgmės lygio palaikymas. Norint išsaugoti sveiką kūdikių ir vaikų odą reikėtų stebėti drėgmės lygį patalpose, kur mažieji gyventojai praleidžia daugiausia laiko. Jei patalpų oras - pernelyg sausas, vėlgi vaiko oda sausėja, šerpetoja, parausta.

Pasivaikščiojimo trukmė ir maršrutas

Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. Žiemą pirmomis dienomis reikėtų numatyti labai trumpus pasivaikščiojimus, nuo 15 minučių iki valandos trukmės. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Pripratus prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.

Vėliau, kai vaikutis pripras prie lauko, galima vaikštinėti ilgiau. Mažylius gerai veikia ne tik grynas oras, bet ir raminantys, siūbuojantys vežimėlio judesiai. Vyresni kūdikiai smalsiai stebi aplinką, patiria daug įspūdžių (vien ko verta pirmoji pažintis su sniegu!).

Akušerė tikina, kad buvimu gryname ore galima laikyti ir tuomet, jei vaikelis išstumtas vežimėlyje miega terasoje ar balkone, tik svarbu, kad tai vyktų ne virš gatvės pakabintame balkone, o nuošalesnėje vietoje, kur oras švaresnis. Tačiau miegas balkone niekada neprilygs malonumui, kurį kūdikis patiria vežamas vežimėlyje, matydamas mamos veidą, jausdamas siūbavimą, stebėdamas aplinką.

Kitas gydytojų nerimas - prekybos centrai. Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną žieminių pasivaikščiojimų pavojų - kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti, galų gale - suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Tačiau prekybos centrus galima pavadinti virusų rojumi, be to, šiltai aprengtas kūdikis iš minusinės temperatūros staiga patenka į šiltą patalpą, jo organizmas patiria temperatūrų šoką.

Kita pastaba - pasivaikščiojimo maršrutas. Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Tad pasivaikščiojimams ieškokite nuošalesnių vietelių.

Nors ir labai patogu, žiemą mažų kūdikių nenešiokite lauke vaiknešėliuose. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai sušalti. Jei norite lauke pabūti trumpai, vaiknešėlis labai patogu, bet tada jį sekitės po paltu, kad vaikutis būtų pridengtas.

Pasivažinėjimas mašinoje ne tas pats. Automobilinė kėdutė yra tinkama kelionei, kai reikia važiuoti, bet tikrai ne ta vieta, kur vaikui verta būti ilgiau nei būtina. Buvimas automobilyje tikrai neatstoja lauko ir nėra jokios kalbos apie gryną orą.

Lauke sergant ir specialios situacijos

Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Lauke pabuvę vaikai geriau išsikosėja, geriau valgo ir miega, o tai padeda sveikti.

Vitaminas D palaiko normalią kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, reguliuodamas jų pasisavinimą žarnyne ir išskyrimą per inkstus, o taip pat skatina kaulinio audinio metabolizmą ir kaulo mineralizaciją. Naujausi tyrimai įrodė, kad vitaminas D atlieka ir kitas svarbias fiziologines funkcijas: daro teigiamą įtaką autoimuniniams procesams, turi poveikį imuninei sistemai, mažina uždegimą. Jei diena saulėta, siūloma atidengti vežimėlio stogelį ir vaikui pasimėgauti natūraliai gaunamu vitaminu D, nes būnant uždarytam lyg jurtoje ir tas laukas praranda prasmę.

Gydytojas R. Selvestravičius atviras - kaukių vaikams, jei šeima lauke yra viena, dėti neverta. Kai tokie šalčiai, tie virusai lauke natūraliai neišgyvena. Be to, kaukės itin greitai prisikvėpuoja ir sudrėgsta, o drėgmė traukia šaltį, vaiko veidas gali greičiau nušalti. Tad jei viena šeima eina į vietą, kur nėra žmonių, vaikams kaukių siūloma nedėti.

Nemalonūs kvapai iš kūdikio ausyčių ar kitų vietų

Kartais tėvai pastebi, kad iš dukrytės ar sūnaus ausytės, kakliuko ar kojyčių sklinda nemalonus kvapas. Tai gali būti dėl kelių priežasčių. Buna gi ir nuo pienuko, seilyciu ar kai atpila, užsilieka tada ir skleidžia nemalonų kvapelį... gali ir ant kakliuko taip būti. Ypač viršutinė ausytės dalis gali parausti, jei kūdikis dažniausiai guli ant tos pusės, kai valgo, ir suprakaituoja.

Taip, taip kvapas paprastai buna is uzausio. Svarbu reguliari higiena. Ausytes valyti su virintame vandenyje pavilgytu ausų krapštuku, vos vos giliau nei įprastai valoma, o paskui tą patį su sausu padaryti. Jei už ausytės paraudę, ten susidaro raukšlės ir gali kauptis drėgmė. Tuomet rekomenduojama ne krapštyti, kad nepazeistumėte odos, o nuvalyti aliejuku ir tada patepti tepaliuku su cinku (nuo pasutimu). Kartais ten ir vandenukas lieka po maudynių. Valykite kasdien ir nesmirdes. Mums ir taip yra, tai valom, maudom ir viskas ok!

Jei vaikų darželio persirengimo kambaryje tvyro nemalonus kvapas, priežastis slypi mažųjų prakaituojančiose kojytėse. Vaikų kojos batuose prakaituoja nei kiek nemažiau nei suaugusiųjų. Tai paaiškinti labai paprasta - mažųjų kojytės turi tiek pat prakaito liaukų, tik daug mažesniame odos plote.

Ką gi daryti, kad nekamuotų šis nemalonumas? Prauskite savo mažųjų kojytes rytais ir vakarais, o paskui gerai jas nusausinkite, nepamirškite nusausinti tarpupirščių. Tada kojas patepkite kremu. Nuplautas kojas būtina apmauti švariomis kojinėmis. Taip pat pasirūpinkite, kad mažylis dėvėtų tik medvilnines kojinytes. Be to, kojines būtina dažnai keisti. Sintetinės kojinės yra puiki terpė bakterijų dauginimuisi. Kai tik galima, leiskite savo mažyliui lakstyti basomis kojomis.

Žiemai ir vasarai ieškokite avalynės, kuri kvėpuotų. Pakankamai dažnai keiskite batus, kad galėtų išdžiūti vidpadžiai ir apskritai avalynės vidus. Lakuoti ir dirbtinės odos batai drėgmę sugeria ypač greitai. Todėl pirmenybę reiktų teikti natūralių medžiagų avalynei. Ypač dažnai vėdinkite oro nepraleidžiančius batus. Drungno vandens vonelės su ąžuolo žievės ekstraktu - puiki prevencinė priemonė nuo pėdų prakaitavimo.

Ką daryti nušalus galūnes?

Jei grįžus namo vaikas skundžiasi nejaučiantis kojų ar rankų pirštų, įtariate, kad nušalo, svarbu tos vietos nekišti į karštą vandenį, nes galite nudeginti. Taip pat negalima vaikų trinti jokiais spiritiniais tirpalais, nes vaikai per odą absorbuoja alkoholį.

Sušalusias galūnes galite priglausti prie šiltos kūno vietos, stipriau patrinti delnais siekiant sudirginti nervų galūnes ir kraujotaką. Pirmas nušalimo požymis, kai tos kūno dalies spalva tampa gelsva, panaši į marmurą, nepraeina jos aptirpimas ar atsiranda nušalimo pūslės.

Papildoma pagalba imunitetui

Vitaminas C taip pat yra nepamainomas žiemos palydovas. Kadangi vitamino C mes gauname ir su maistu - vaisiais, daržovėmis - ne mažiau svarbu jo neviršyti: 1-3 metų amžiaus vaikams negalima daugiau nei 400 mg, 4-8 metų - 650 mg, o 9-13 metų - 1200 mg.

„Stebuklingi papildai neegzistuoja, tačiau išties gerų rezultatų ir juos įrodančių mokslinių tyrimų galima rasti apie betagliukaną ir juoduogio šeivamedžio preparatus. Pastarieji, priklausomai nuo formos, tinkami vartoti nuo vienerių metų, o betagliukanas - nuo trejų. Taip pat nuo virusų sukeliamų ligų apsisaugoti gali padėti į nosį purškiami preparatai su karboksimetilbetagliukanu ir jota-karageninu - šios priemonės atlieka nuo išorinio poveikio saugančio fizinio barjero funkciją ir drėkina gleivinę“, - vardija S. Korbutaitė.

tags: #ziema #laukas #smirda #kudikis

• Idealus sprendimas augančiam mažyliui
• ugniagesių mašinos vaikams
• Tradiciniai Velykų margučiai
• Dvynių nėštumas: ką svarbu žinoti?
• Teisiniai aspektai: motinystė ir tėvystė