Socialinės paramos reglamento taikymas ir vaiko pinigų mokėjimas, kai tėvai dirba užsienyje, yra itin aktualus klausimas dėl didelių emigracijos mastų. Specializuoti mokymai savivaldybių specialistams padeda spręsti šiuos klausimus.
Socialinės paramos koordinavimo reglamentas taikomas atvejais, kai vienas iš tėvų augina vaiką ir gyvena Lietuvoje, o kitas dirba užsienyje. Tokiu atveju vaiko pinigus moka ta šalis, kurioje tėvai dirba ir moka mokesčius.
Pavyzdžiui, jeigu tėtis dirba Jungtinėje Karalystėje (JK), o mama nedirbdama augina vaiką Lietuvoje, vaiko pinigai bus mokami JK dirbančiam tėčiui. Vaiko pinigų gavėjas tokiu atveju bus tėtis, bet išmoka skiriama vaikui.
Jeigu kyla nesutarimų šeimoje dėl to, kad vaiko nepasiekia jam skirta išmoka, rekomenduojama kreiptis į savivaldybę Lietuvoje, kurioje vaikas gyvena, ir pranešti, kad užsienio šalis tėčiui (mamai) moka šeimos išmoką, tačiau jis (ji) vaiko išlaikymui skiriamų pinigų neteikia. Tokiu atveju pildomos atitinkamos formos, informuojama šeimos išmoką mokanti šalis ir pinigai pervedami į Lietuvoje vaiką auginančio asmens ar paties vaiko sąskaitą.
Skyrybų ar konfliktinėse situacijose pasitaiko, kad vaiko išlaikymą teikiantis vienas iš tėvų sumažina išlaikymo sumą vaiko pinigų (šeimos išmokos) dydžiu. Tačiau svarbu žinoti, kad užsienyje šeimos išmoka, kaip ir Lietuvoje vaiko pinigai, mokama ne tėvams, o vaikams. Tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, todėl socialinės išmokos dalies minusavimas iš išlaikymo sumos yra neteisingas.
Jeigu abu tėvai oficialiai dirba užsienyje, nesvarbu, kas prižiūri Lietuvoje likusį vaiką, tėvams pareiga išlaikyti vaikus išlieka. Jie turi kreiptis į šalies, kurioje dirba ir moka mokesčius, kompetentingas institucijas, mokančias išmokas.
Dėl šios priežasties užklausų dėl vaiko pinigų Lietuvoje liekantiems vaikams, kurių tėvai dirba užsienyje, daugėja.

Jeigu mama Lietuvoje gyvena su vaiku ir dirba, o tėtis gyvena ir dirba kitoje ES šalyje, pirminė kompetencija mokėti išmoką vaikui tenka Lietuvai - šaliai, kurioje gyvena mama ir vaikas. Tačiau šalys, kuriose šeimos išmokos didesnės nei Lietuvos vaiko pinigai, vaikui išmoka ir diferencinį priedą.
Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam vaikui skiriama šeimos išmoka siekia apie 190 eurų. Tokiu atveju Lietuvoje mama gautų vaiko pinigus, o skirtumą - diferencinį priedą - mokėtų Vokietija.
Valstybė gerbia kiekvieną vaiką ir kiekvienam skiriami vaiko pinigai.
Jeigu į Lietuvą iš kitos ES šalies atvažiuoja dirbti žmogus, o jo nedirbanti žmona su vaiku lieka gyventi gimtojoje šalyje, pirminė kompetencija mokėti išmoką tenka Lietuvai. Pirminė kompetencija priklauso tai šaliai, kurioje gaunamos socialinio draudimo išmokos, jeigu nedirba vaikus auginti likusi mama.
Tačiau jeigu dirba tik mama, pirminė kompetencija tenka šaliai, kurioje ji su vaiku gyvena. Tada šalis, kurioje oficialiai dirba tėtis, moka diferencinį priedą, jeigu šalyje, kur su dirbančia mama gyvena vaikas, mokama išmoka vaikui yra mažesnė.
Tokia tvarka yra vienoda visose ES šalyse ir reglamentas siejamas su tėvų darbo vietomis.
Vieniši Anglijos lietuviai, auginantys vaikus, domisi pašalpomis ir lengvatomis, kurias siūlo Jungtinė Karalystė. Anglijoje vaiko tėvams ar globėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena su dviem ar su vienu iš tėvų, priklauso:

Išsiskyrę tėvai turi susitarti dėl finansinės paramos vaikui, arba kitaip, alimentų. Juos turi mokėti tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Tėvai gali tarpusavyje susitarti dėl alimentų dydžio ir mokėjimo periodiškumo.
Jei tėvai negali susitarti, pagelbėti gali tarnyba, sprendžianti su vaiko išlaikymu susijusius klausimus (angl. „Child Support Agency“ - CSA) arba magistratų teismai.
Tėvų valdžia apima visas teises, pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę, kuriuos pagal įstatymus tėvai turi vaiko ir jo turto atžvilgiu. Tai apima pareigą išlaikyti vaiką ir teises į vaiko turtą vaiko mirties atveju.
Jei tėvai negali rūpintis savo vaiku, teismas gali paskirti specialųjį globėją, kuris vykdys tėvų valdžią. Vienas iš tėvų, turintis tėvų valdžią, gali paskirti asmenį, kuris taps vaiko globėju vieno iš tėvų mirties atveju.
Skyrybos neturi įtakos tėvų valdžiai, nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra susituokę. Teismas gali apriboti tėvų valdžios naudojimą, jei tai yra būtina.
Jeigu vaikas su vienu iš tėvų gyvena JK, o kitas tėvas - kitoje valstybėje, galima kreiptis į vietinį magistratų teismą (angl. „magistrates court“) ir gauti specialų teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo prievolių (angl. „Reciprocal Enforcement of Maintenance Order“ - REMO).
Britanija yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus su beveik 100 valstybių dėl teismo sprendimų, susijusių su vaikų išlaikymu, vykdymo. Tai reiškia, kad jei buvęs partneris gyvena Lietuvoje, o vieniša mama ar tėvas su vaiku - Britanijoje, šios šalies išduotą teismo sprendimą dėl vaiko alimentų bei CSA tarnybos sprendimus privalo vykdyti Lietuvos institucijos. Ta pati sąlyga galioja ir atvirkštinėje situacijoje.

Svarbu žinoti, kad už melagingai pateiktus duomenis siekiant gauti pašalpas gresia baudžiamoji atsakomybė.