Angina vaikams: simptomai, priežastys ir gydymas
Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga, kurią dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos, tokios kaip streptokoko bakterijos. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų, ypač dažnai pasitaikanti vaikams ir paaugliams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Angina paprastai pasireiškia staiga ir stipriu gerklės skausmu, kuris ypač stiprėja rijimo metu, kartu gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, kaklo limfmazgių patinimas ir kiti nemalonūs simptomai. Vasaros pramogas vaikams dažnai sugadina angina. Gerklę surakinantis skausmas ir pakilusi temperatūra paguldo į lovą, dar liūdniau, jeigu angina pūlinė. Įtarę vaikui šią ligą, būtinai nueikite pas gydytoją, nes gali prireikti antibiotikų, kuriuos skiria tik specialistas.
Tonzilitas - bakterinės ar virusinės kilmės tonzilių uždegimas. Kartais tonzilitas vadinamas angina. Anginos terminas nevartotinas, nes gali būti painiojamas su krūtinės angina. Tonzilitas - viena iš ryklės skausmo priežasčių. Gomurio tonzilės gali būti matomos abiejose ryklės pusėse, už liežuvio ir virš jo. Tonziles galite pamatyti plačiai išsižioję priešais veidrodį. Tonzilės yra limfinio audinio sankaupa. Jos svarbios kovojant su infekcija. Tonzilitas yra dažnas susirgimas, ypač vaikams.
Tonzilės veikia tarsi savotiški filtrai, sulaikantys ir pašalinantys mikroorganismus, patekusius pro nosį ir burną. Taip organizmas apsaugomas nuo infekcijos. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą, sukelia jų uždegimą - tonzilitą. Tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kuriais paprastai užsikrečiama nuo kitų žmonių, pavyzdžiui šiems čiaudint. Vienas iš bakterinio tonzilito sukėlėjų gali būti Streptococcus pyogenes. Jei Streptococcus pyogenes sukeltas tonzilitas negydomas, daliai žmonių gali išsivystyti tam tikros komplikacijos. Viena jų - reumatas, galintis nulemti širdies vožtuvų pažeidimą. Bakterijos ir virusai linkę tarpti ten, kur yra glaudus žmonių kontaktas, pavyzdžiui mokyklose ar vaikų darželiuose.
Anginos rūšys
Angina arba tonzilitas gali būti suskirstyta į dvi rūšis, kurios skiriasi savo sukėlėjais, simptomais ir gydymo būdais.
Bakterinė angina
Pastaroji dar vadinama pūlinga angina. Dažniausiai sukeliama Streptococcus pyogenes (A grupės streptokoko) bakterijos. Ši rūšis pasižymi stipriais simptomais, tokiais kaip intensyvus gerklės skausmas, aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), patinę ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių. Pūliuojanti angina dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų. Pūlinės anginos gydymas taip pat gali būti ir simptominis, naudojant specialius preparatus gerklei, tokius kaip purškalai, pastilės ir kt. Pūlinga angina - tai bakterinis tonzilių (gomurio liaukų) uždegimas, dažniausiai sukeltas streptokokų bakterijų. Skirtingai nuo virusinės anginos, kuri dažniausiai praeina savaime, pūlingai formai reikalingas gydymas antibiotikais. Užsikrėsti galima ore sklindančiais lašeliais - kosint, čiaudint ar kalbant su sergančiuoju. Infekcijos šaltiniu gali būti ir užkrėsti daiktai - puodeliai, šaukštai ar žaislai. Ligos pradžia dažniausiai ūmi - simptomai pasireiškia staiga, dažnai po kontakto su sergančiuoju. Skirtingai nei virusinės kilmės gerklės skausmas, pūlinga angina reikalauja ypatingo dėmesio ir gydymo. Diagnozę nustato gydytojas pediatras arba šeimos gydytojas, apžiūrėjęs gerklę ir įvertinęs simptomus. Esant abejonių, gali būti atliekamas greitas streptokokų testas arba pasėlis iš ryklės. Tai vienas dažniausių klausimų tėvams, nes gydymas šių ligų labai skiriasi. Gydymas visada turi būti paskirtas gydytojo. Svarbiausia - antibiotikų terapija, nes tik ji efektyviai naikina bakterijas. Paprastai skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz., amoksicilinas). Venkite kontakto su kitais vaikais bent 48 val. Kas yra pūlinga angina? Ji nėra tiesiog „paprasta“ liga - tai rimtas bakterinis uždegimas, kurį reikia gydyti atsakingai. Stebėkite vaiką, reaguokite į simptomus ir visada pasitarkite su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo.
Virusinė angina
Virusų sukelta angina yra dažniau pasitaikanti nei bakterinė. Ją gali sukelti įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, koronavirusus, rinovirusus ir kt. Virusinės anginos simptomai dažnai yra lengvesni ir pasireiškia panašiais į peršalimą simptomais, tokiais kaip sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas ir gerklės skausmas. Kadangi virusinė angina yra sukelta virusų, antibiotikai jos gydymui nenaudojami, gydymas apsiriboja simptomų palengvinimui skirtais vaistais, tokiais kaip purškalai, pastilės, skalikliai ir kt. Dažniausiai sukelia adenovirusai, rinovirusai ir kt. Simptomai dažnai būna švelnesni nei bakterinės anginos, tačiau vis tiek gali apimti gerklės skausmą, sloga, kosulį ir lengvą karščiavimą. Virusinės anginos gydymas yra orientuotas į simptomų palengvinimą, nes antibiotikai šiuo atveju nepadeda.
Anginos simptomai
Stiprus gerklės skausmas. Anginos gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia staiga. Skausmas ypač ryškus rijimo metu, o kartais jis gali būti toks intensyvus, kad pacientui sunku valgyti, gerti skysčius ar net kalbėti. Karščiavimas (virš 38°C) yra dažnas bakterinės anginos požymis. Virusinė angina taip pat gali sukelti karščiavimą, tačiau jis paprastai būna žemesnis. Kakle esantys limfmazgiai gali patinti ir tapti skausmingi, ypač jei infekcija yra bakterinė. Tai ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija. Bakterinė angina gali pasireikšti baltomis ar gelsvomis apnašomis ant tonzilių paviršiaus. Tai gali būti vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių bakterinę anginą nuo virusinės. Sergant angina, dažnai juntamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais - galvos skausmas ar raumenų skausmai. Tonzilitui būdinga paraudę, patinę tonzilės. Gali būti matomi balti apnašo lopeliai ant tonzilių. Ryklės skausmas ir karščiavimas gali būti palengvinti vartojant be recepto parduodamus ibuprofeną ar paracetamolį. Vaikams jaunesniems nei 12 metų, nederėtų skirti aspirino, nes gali išsivystyti potencialiai gyvybei pavojingas Rėjaus sindromas. Ryklės skausmą gali sumažinti ir dažnas ryklės praskalavimas šiltu sūriu vandeniu (prisemti šiek tiek vandens į burną ir pagargaliuoti). Derėtų gerti nemažai šiltų skysčių - arbatos, sultinio.
Kiti dažni anginos simptomai yra:
- Karščiavimas - temperatūra dažnai pakyla iki 38-39 °C, tačiau kartais gali būti ir žemesnė (iki 37,5 °C).
- Galvos skausmas, raumenų skausmai.
- Padidėję limfmazgiai kaklo srityje, kurie yra jautrūs, kai juos liečiate.
- Balti arba gelsvi pūliai ant tonzilių - šis simptomas dažniausiai rodo bakterinę anginą.
- Gerklės patinimas ir paraudimas.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie anginos simptomai, tokie kaip karščiavimas ar baltos apnašos ant tonzilių, gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikta tinkama diagnozė.
Anginos priežastys
Virusai. Daugelis anginos atvejų yra sukelti virusų, tokių kaip rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai, koronavirusai ir kt. Virusinė angina yra dažnesnė nei bakterinė ir gali pasireikšti su kitais peršalimo simptomais, tokiais kaip kosulys ir sloga. Bakterijos. Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) yra pagrindinis bakterinės anginos sukėlėjas. Ši bakterija yra labai užkrečiama ir gali plisti oro lašeliniu būdu (kosint ar čiaudint), taip pat per kontaktą su užsikrėtusiais paviršiais ar daiktais. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais. Susilpnėjusi imuninė sistema. Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų, streso, netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo, yra labiau pažeidžiami infekcijų, įskaitant anginą. Peršalimas ir aplinkos veiksniai. Šaltas oras, peršalimas ir sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, padaryti ją labiau pažeidžiamą virusams ir bakterijoms. Kontaktas su sergančiais žmonėmis. Angina lengvai plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Būtent todėl vaikai ir paaugliai angina serga dažniau, nes jie daug laiko praleidžia uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose, kur infekcijos plinta lengviau. Taigi, norint išvengti anginos, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, stiprinti imunitetą ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Angina gali būti itin skausminga ir diskomfortą kelianti būklė, tačiau daugeliu atvejų ji praeina per kelias dienas, ypač jei ji yra virusinė ir gydoma tinkamai. Tačiau kreipkitės į gydytoją jei: Kyla aukšta kūno temperatūra (daugiau nei 38,5°C), kuri trunka ilgiau nei dvi dienas ir nesumažėja vartojant vaistus nuo temperatūros. Kankina intensyvus gerklės skausmas, dėl kurio sunku nuryti maistą, gerti skysčius, kalbėti ar net kvėpuoti. Pastebėjote, kad kaklo limfmazgiai patinę ir skausmingi. Pastebėjote baltas arba gelsvas apnašas ant tonzilių. Atsirado bėrimas ar sąnarių skausmai. Tai gali būti streptokokinės infekcijos ar komplikacijų požymiai. Gerklės skausmas trunka ilgai (ilgiau nei savaitę), ir nepraeina net vartojant vaistus nuo gerklės skausmo. Visais atvejais, kai anginos simptomai yra labai stiprūs, ilgalaikiai (trunka daugiau nei 2-3 dienas) arba kai atsiranda komplikacijų (pavyzdžiui, sunkus kvėpavimas, stiprus skausmas, balti pūliai ant tonzilių), būtina kreiptis į gydytoją. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais, todėl kuo anksčiau gydytojas nustatys infekcijos priežastį, tuo greičiau bus pradėtas gydymas ir išvengta galimų komplikacijų.
Gydymo būdai
Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo: ar tai yra bakterinė, ar virusinė infekcija. Tačiau svarbiausia yra laikyti gydytojo ar vaistininko nurodymų ir nebandyti savarankiškai vartoti antibiotikų ar kitų vaistų be specialisto konsultacijos.
Bakterinės anginos gydymas
Jei gydytojas nustato, kad anginą sukėlė bakterija, dažniausiai skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas ar amoksicilinas. Antibiotikai ne tik sumažina simptomus, bet ir padeda išvengti komplikacijų. Tačiau labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai pradeda silpnėti anksčiau, kad infekcija būtų pilnai pašalinta. Be antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną. Na ir žinoma, padėti gali nemalonius simptomus malšinantys vaistai, pavyzdžiui, purškalai ar pastilės nuo gerklės skausmo. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir ilsėtis.
Virusinės anginos gydymas
Kadangi virusinė angina negali būti gydoma antibiotikais, visas dėmesys skiriamas simptomų mažinimui. Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus nuo skausmo bei uždegimo, skalauti gerklę sūriu vandeniu arba naudoti specialius gerklės purškalus bei pastiles. Taip pat svarbu gerti šiltus skysčius ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Naudingos gali būti ir namų priemonės. Pavyzdžiui, medus, arbatos su citrina ar šiltas sultinys gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir sudrėkinti gerklę.
Gerklės skausmas, angina, kas tai yra..?
Kaip gydyti anginą namuose?
Jeigu angina yra lengvos formos ar sukelta virusų, ją galima gydyti ir namuose, naudojant natūralius metodus, kurie padės sumažinti simptomus ir palengvinti savijautą. Tačiau jei pasireiškia sunkesni simptomai, verčiau kreipkitės į gydytoją, nes savarankiškas gydymasis namuose gali būti neefektyvus.
Pakankamai ilsėkitės ir stiprinkite imunitetą
Visų pirma, svarbiausia leisti kūnui atsistatyti. Miegas ir poilsis padeda organizmui kovoti su infekcija. Tad rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis bent keletą dienų, kad organizmas galėtų lengviau kovoti su liga ir atgauti energiją.
Gerkite daug skysčių
Būtina gerti daug šiltų skysčių - tai padeda išlaikyti gerklę drėgną ir sumažina skausmą. Šilti skysčiai, tokie kaip žolelių arbatos (ramunėlių, šalavijų), šilti sultiniai ar net paprastas vanduo, padeda atsigauti ir prisideda prie greitesnio organizmo atsistatymo. Šiltų skysčių vartojimas taip pat mažina karščiavimą ir sumažina uždegimą.
Skalaukite gerklę
Skalavimas yra paprasta ir veiksminga priemonė, norint palengvinti gerklės skausmą ir sumažinti uždegimą. Skalavimams galima naudoti druskos ar sodos tirpalą. Į stiklinę šilto vandens įdėkite arbatinį šaukštelį druskos ar sodos. Toks tirpalas padės sumažinti patinimą ir gali palengvinti gerklės skausmą. Taip pat galite skalauti ramunėlių ar šalavijų arbatos nuovirais. Šios žolelės turi raminamąjį ir antiseptinį poveikį, padedančios kovoti su uždegimu ir mažinant gerklės skausmą.
Naudokite kompresus
Kompresai, ypač šilti, gali padėti nuraminti uždegimą ir sumažinti gerklės skausmą. Šiltas rankšluostis, uždėtas ant gerklės, gerai atpalaiduoja raumenis ir sumažina diskomfortą.
Nepamirškite medaus ir citrinos
Medus yra natūralus antiseptikas, kuris ramina gerklę ir mažina uždegimą. Tad sumaišius medų su šilta arbata, jis gali palengvinti nemalonius simptomus. Citrina taip pat turi antiseptinių savybių ir padeda kovoti su infekcijomis, o be to, stiprina imunitetą.
Kokie nereceptiniai vaistai gali padėti sergant angina?
Kai angina yra lengvesnės formos, jums gali padėti ir kai kurie vaistai, kuriuos galite įsigyti be recepto. Tačiau reikia atsiminti, kad jie veikia tik simptomus, o ne pačią infekciją, o jei angina yra bakterinė - vartokite tik gydytojo paskirtus vaistus.
Nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo
Vienas iš dažniausiai naudojamų vaistų savijautos palengvinimui yra paracetamolis arba ibuprofenas. Šie vaistai padeda sumažinti karščiavimą ir malšinti skausmą.
Pastilės ir purškalai gerklės skausmui malšinti
Galite įsigyti įvairių pastilių ir purškalų, kurie padeda sumažinti gerklės skausmą ir malšina uždegimą. Dažniausiai jie turi antiseptinių ir dezinfekuojančių medžiagų.
Skalikliai ir inhaliacijos
Inhaliacijos su šiltais garais padeda išlaikyti kvėpavimo takus drėgnus, todėl gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą gerklėje. Tam galite naudoti eterinius aliejus, tokius kaip eukaliptas, levanda, pipirmėtė ar kitus, kurie turi antiseptinį poveikį. Be to, naudingi gali būti ir skalikliai gerklei, pavyzdžiui, TANTUM VERDE burnos gleivinės tirpalas.
Prevencija - kaip apsisaugoti nuo anginos?
Nors visiškai pašalinti rizikos susirgti angina neįmanoma, tačiau yra keletas veiksmingų būdų, kaip sumažinti susirgimo tikimybę. Angina yra užkrečiama, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir kitus nuo infekcijos plitimo. O kaip galite tai padaryti?
Rankų higiena
Pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią daugelio infekcijų plitimui, yra kruopštus rankų plovimas. Virusai ir bakterijos dažnai plinta per rankas, todėl po kontakto su žmonėmis ar paviršiais svarbu plauti rankas su muilu ir vandeniu - tai paprasta, tačiau labai efektyvi prevencijos priemonė.
Venkite kontaktuoti su sergančiais
Angina dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiaisiais. Jei kas nors jūsų aplinkoje serga angina, stenkitės vengti artimo kontakto, nesidalinti asmeniniais daiktais (pavyzdžiui, stalo įrankiais, rankšluosčiais) ir kuo dažniau dezinfekuoti paviršius, su kuriais kontaktuojate.
Sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas
Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir taip sumažinti užsikrėtimo riziką. Į dietą rekomenduojama įtraukti daugiau vaisių, daržovių, sveikųjų riebalų ir baltymų. O reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda palaikyti imunitetą.
Tinkama apranga šaltuoju metų laiku
Angina dažnai susergama šaltuoju metų laiku, todėl svarbu apsirengti šiltai, o ypač svarbu uždengti kaklą ir krūtinę, kad išvengti peršalimo. Taip pat svarbu tinkamai apsisaugoti nuo šaltų vėjų ir drėgmės, kurios gali susilpninti organizmo atsparumą infekcijoms. Tad savo spintoje naudinga turėti neperpučiamą ir neperšlampamą striukę.
Pakankamai miegokite ir venkite streso
Didelis stresas ir nuolatinis miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl būtina pasirūpinti savo poilsiu ir rasti būdų, kaip kovoti su kasdieniu stresu. Reguliarus, kokybiškas miegas padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
