Uosiai: Retas Trejetas Radviliškio Rajone
Radviliškio rajone per kelis dešimtmečius gimė vienintelis trejetukas. Tai - Darijus, Lukas ir Domas Uosiai, neseniai atšventę savo šešerių metų gimtadienį.
Trejetukas - didžiulė retenybė ir Radviliškio rajone. Seniausi rajono ligoninės darbuotojai atsimena, jog trynukai čia yra gimę gal prieš 40 metų.
Aušros ir Dariaus mažyliai gimė Kauno ligoninėje, į kurią stebėjimui jauna mama atsigulė bemaž mėnesį prieš gimdymą. Trijulė pasaulį išvydo per tris minutes. Pirmiausia - 2460 gramų svėręs 48 centimetrų ūgio Darijus, po minutės - 45 centimetrų ūgio ir 2268 gramų svorio Domas ir galiausiai - 44 centimetrų ūgio Lukas, svėręs 2127 gramus.
Vardus vaikams rinko visi kartu ir gana lengvai. Anot Aušros, jos reakcija į šią žinią buvo gana savotiška - ji kelias minutes juokėsi. Darius naujieną sutikęs didvyriškai, teigdamas, kad ir pats ekrane pamatęs ne vieną vaisių. Tik jųdviejų tėvai kone mėnesį netikėjo naujiena - manė, kad jaunimas juokauja, kadangi, kiek atmena, nei vieno, nei kito giminėje nebuvo ne tik trynukų, bet ir dvynių.
„Būtų buvę gražu pavadinti juos medžių vardais, tačiau kaip atrodytų, jei vaiko vardas būtų Ąžuolas, o pavardė Uosis?“-juokavo trynukų mama. Anot jos, Luko vardą ji jau seniai buvo nusižiūrėjusi (ir mergaitė būtų buvusi Luka). Dariaus mama pasiūlė Darijaus vardą, beliko išrinkti Domą. “Mūsų mažyliai jau mamos pilve turėjo vardus“,-prisimena Aušra.
„Čia mano gimtadienio dviratis“ - veda į savo kambarį juodaplaukis Darijus. „Ir aš, ir aš tokį turiu, einam į balkoną“,-kone įsikibę į skverną, nerimsta lyg du vandens lašai panašūs Lukas ir Domas. Po minutės, jau pamiršę dviračius, broliukai siūlosi padainuoti arba padeklamuoti darželyje išmoktą eilėraštį. Susėdę ant lovos, švelniais balseliais užtraukia dainą, kurią visi trys dainavo “Dainų dainelės“ konkurse. Tik pabaigę, šešiamečiai jau tempia po šūsnį savo piešinių, sudėliotų į skirtingų spalvų (kad nesusimaišytų, kuris kurio) segtuvus.
„Ar jie visada tokie lyg gyvas sidabras? Ir kaip Jūs juos suvaldot?“,-klausiu ramiai trynukus stebinčios mamos Aušros. „Lukas ir Domas - taip, o Darijus yra ramesnis, labiau mėgstantis pabūti vienas. Jis - mūsų filosofas. Tokių klausimų kartais paklausia, kad nežinai, ką jam atsakyti“,-trijulę apibūdina trynukų mama.
Nufotografuoti juos netikėtai labai sunku: čia vienas piešiniu veidą prisidengia, čia kitas, o trečiasis, žiūrėk, jau visai nusisukęs.
Dėl judraus būdo nė vienam iš trijulės nepavyko išvengti traumų: Domui yra lūžęs raktikaulis, Lukui - pirštas, Darijus prasiskėlęs smakrą ir galvą. „Vaikų gydytoja mūsų jau pasigedo, pustrečių metų pas ją nesilankėm, o štai chirurgą ir vaikai, ir jis juos gerai pažįsta“,-juokiasi trynukų tėtis Darius. O mama priduria tik neseniai ėmusi drąsiau jaustis, vesdama vaikus per gatvę - iki šiol nuolat kankindavo baimė: o jeigu kuris ims ir išlėks?
„Mažiukai jie buvo labai geri. Triukšmaudavo tik būdami šlapi arba norėdami valgyti. Ir pamiegoti mėgdavo. Kartą septintą vakare užmigo, o atsikėlė tik rytą aštuntą. Miegodavo kietai - nors trimituok, neprikelsi“,-apie trijulę kalba mama.
Ji sako niekada neverkšlenusi ir nesiskundusi, kad jai sunku su trimis mažyliais. Ir netgi tuomet, kai per pirmąją echoskopiją sužinojo, jog gimdys trynukus, nepasimetė. Aušrą pas gydytoją atlydėjusiam Dariui tąkart gydytojas pasiūlė atsisėsti. Tik tada pranešė didžiąją naujieną: „Sveikinu, jūs laukiate trynukų“.
Vaikai augo nelepinami, ant rankų be reikalo nesūpuojami. „Užaugom namuose, retai kada išeidami į lauką, nes taip ir nenupirkome vežimėlio trynukams. Mokėti du tūkstančius litų už vežimėlį mums pasirodė per didelė prabanga, todėl vaikus migdydavau balkone, suguldžiusi į fotelius. Vaikai kiemą pažino tik pradėję vaikščioti. Dabar bepigu - į mašiną, ir lekiame kur nors. Ir visada bet kur - tik kartu, visu taboru“,-juokiasi Aušra.
Tėvai prisipažįsta yra sumaišę panašiuosius broliukus. Bet tik mažiukus. Dabar esą jie visi yra skirtingi, su savais charakterio bruožais, iš kurių ir gali atpažinti, kas yra kas. Bet ne dėl to, kad būtų geriau juos atskirti, vaikai rengiami skirtingais drabužiais. Anot Aušros, jai niekada nepatikdavo vienodai rengiami dvynukai, o čia gi visa trijulė („Kam juos dirbtinai vienodinti, juk kiekvienas yra individualybė“). Ir žaislus trynukai renkasi skirtingus - kuris kuriam patinka. Vaikai vienas kitam drabužių nepavydi net tada, kai vienam nuperkamas naujas rūbas, o kitiems - ne: „Pasakome, kad šiandien batukus nupirkome Lukui, o kitiems - kitą kartą, ir ramu“.
Apie šeimos papildymą trynukų tėvai kol kas negalvoja: nėra lengva vienu kartu auginti tris vienodo amžiaus atžalas. Juo labiau, kad pinigais šeimoje nelyja, o lengvatomis - irgi. Pati didžiausia valstybės parama yra nemokamas vaikų darželis. Ir 50 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, už kuriuos nė batukų nenupirksi.
tags: #uosiai #trynukai #aganauskiene
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
