Krikštynos - tai svarbus ir džiaugsmingas įvykis kiekvienos šeimos gyvenime. Tai proga, kai artimiausi žmonės susiburia švęsti ir pasveikinti mažylį, žengiantį pirmuosius dvasinius žingsnius. Šventės planavimas gali būti sudėtingas, tačiau žinant svarbiausius aspektus, galima sukurti nepamirštamą šventę.
Krikštynos dažniausiai kviečiami artimiausi žmonės - seneliai, broliai, sesės su šeimomis. Todėl šventę organizuojantys tėveliai dažnai žino, ko tikėtis, ir tai padeda išvengti klaidų. Svarbu suprasti, kad krikštynos - tai šventė, kurioje gali būti arba labai mažai, arba visai nebūti alkoholio. Taip pat, jei krikštijamas mažas vaikutis, šventė gali nevykti iki vidurnakčio. Visa tai priklauso nuo kiekvienos šeimos įpročių bei požiūrio į vaikų auginimą.
Tradiciškai, tėvai rūpinasi šventės vieta, maistu, dažnai ir rūbais krikšto vaikučiui, siekdami suderinti visos šeimos aprangą. Šiuolaikinėse krikštynose krikšto tėvams galima palikti pasirūpinti krikšto žvakute, taip išpildant senąjį burtą, kai buvo tikima, jog turtingi krikšto tėvai lems gerą vaiko gyvenimą. Šventės vedimu bei scenarijumi dažniausiai rūpinasi krikšto tėvai, ypač jei krikštijamas mažas vaikas, kadangi mamai gali pritrūkti laiko sukti galvą dėl šventės programos. Kalbant apie vaišes svečiams, jomis dažniausiai pasirūpina vaiko tėvai, nes jie geriausiai pažįsta svečius ir žino, kas patinka jų vaikui. Tačiau gražus gestas iš krikštatėvių pusės - tradicijos, susijusios su maistu. Viena iš tokių senųjų tradicijų - krikšto mamos vaišės, kurios paprastai būdavo baltas sūris, duona ir medus. Šias vaišes pašventina po krikšto ceremonijos, o svečiai jomis vaišinami dar prieš pagrindinę šventę. Svarbus akcentas - krikštynų tortas, kuriuo įprastai rūpinasi krikšto mama, tačiau vis dažniau juo pasirūpina tėveliai. Kad būtų paprasčiau, tėvai gali išsakyti lūkesčius, kokio torto tikisi, o krikšto tėvai toliau perimti šiuos reikalus.
Senovėje krikštynos buvo svarbi ir dvasinga šventė. Mamos, dar nespėjusios atsigauti po gimdymo, dažnai nevažiuodavo į bažnyčią, o mažylį veždavo krikšto tėvai, vadinami kūmais ar podžiais. Krikšto tėvų pareiga buvo ne tik globoti vaiką, bet ir dalyvauti jo gyvenimo šventėse, dovanoti dovanas. Krikšto marškinėliai, simbolizuojantys tyrumą, buvo svarbiausia krikštamotės dovana. Taip pat buvo tikima, kad vaikelio ranką priglaudus prie duonkepės krosnies, jis neužaugs tolstantis nuo namų, o pasodintas medelis simbolizavo jo augimą ir ateitį.
Krikštynose nėra griežto aprangos kodo - svečiai dažniausiai laisvai gali rinktis, kaip nori atrodyti, nebent kvietime yra nurodoma, kokios spalvos ar aprangos detalės turėtų vyrauti. Dažniausiai apranga derinama tėvelių ir vaikučio, o spalviniai deriniai gali būti ir tarp krikšto tėvų. Krikštijamo vaiko apranga priklauso nuo lyties: berniukams dažniausiai pasirenkami lininiai rūbeliai ar kostiumėliai, o mergaitės rengiamos įvairiau - nuo subtilių lininių suknučių iki princesiškų suknelių, dekoruotų tiuliu bei nėriniais. Dažniausiai krikštynų aprangoje vyrauja šviesios spalvos, nes tamsios asocijuojasi su liūdnais įvykiais. Vasaros metu vyrams gražiai atrodo lininiai rūbai, o mama ir krikšto mama gali dėvėti panašaus stiliaus sukneles.
Tradiciniai krikšto drabužiai vaikui - tai skraistė, kuria apgobiamas krikštijamas vaikutis. Rūbeliai, kuriais jis rengiamas, gali būti bet kokie.

Renkantis dovaną krikštynoms, svarbiausia, kad ji būtų apgalvota ir naudinga. Blogų dovanų nebūna, jei jos dovanojamos su meile ir apgalvojimu. Artimiausi žmonės, gerai pažįstantys vaikelį ir jo šeimą, geriausiai žino, ką ši šeima vertina. Priešingu atveju, visada galima pasiklausti tėvelių, senelių ar kitų artimųjų. Įvairūs žaisliukai taip pat yra tinkama krikštynų dovana, ypač jei kartu švenčiamas ir vaiko gimtadienis. Dažnai krikšto tėveliai ir seneliai dovanoja simbolines dovanėles, kurias bus galima pasilikti vaikui užaugus.
Jei norite dovaną rinkti pagal tradicijas, krikšto tėveliai dovanoja auksinį arba sidabrinį pakabuką, kuris ceremonijos metu pašventinamas ir lieka kaip relikvija. Taip pat populiarios krikštadėžės, gėrimo buteliai (pavyzdžiui, brendžio ar viskio), kurie atidaromi nurodyta proga (per vaiko vestuves). Simbolinės dovanėlės - kojinytės (kad vaikutis nesušaltų), pinigėlis (kad būtų turtingas), cukrus (kad gyvenimas būtų saldus). Vis populiaresnės tampa krikštynų palinkėjimų knygos.
Seneliai savo ruožtu gali dovanoti nedideles dovanėles atminimui - vaikiškos tematikos suvenyrus, simbolinius daiktus, pavyzdžiui, plaktuką seneliui su palinkėjimu išmokyti anūką meistrauti, ar virtuvinę mentelę močiutei su palinkėjimu kepti skanius blynus.
Piniginės dovanos tampa vis populiaresnės ne tik krikštynoms, bet ir daugelyje kitų švenčių. Tai paprasčiausias būdas išvengti ilgo dovanos rinkimo ir finansiškai prisidėti prie šeimos gerovės. Svarbu apgalvoti, kaip įteikti pinigus, kad kartu liktų ir prisiminimas - juos galima įpakuoti kartu su metrikų rėmeliu, sveikinimo atviruku. Nustatytos sumos, kiek vertėtų dėti į vokelį, nėra - visada atsižvelkite į savo finansines galimybes.

Vis labiau populiarėja ir dvigubos šventės - vienu metu švęsti ir krikštynas, ir, pavyzdžiui, vaiko gimtadienį ar tėvų vestuves. Jei nusprendėte pirkti dovaną, aptarkite tai su tėveliais - jie geriausiai žino, kas mažyliui patinka ir yra reikalinga. Jei pagrindinė šventė yra vestuvės, tada šventėje turėtų likti tik pačios pagrindinės kelios krikštynų tradicijos. Pasitaiko ir dvigubų krikštynų - tuo pačiu metu krikštijami du atskirų šeimų vaikai, tačiau reikės skirti dėmesį dviem mažiems vaikams, todėl gali nukentėti šventės kokybė.
Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) turi kreiptis į bažnyčią prieš dvi savaites ar net mėnesį laiko. Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams, kurių metu aptariama krikšto apeigos, motyvacija ir tėvų bei krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.
Nekrikštyti vaikai nuo 7 metų amžiaus ir vyresni, norėdami pasikrikštyti, turi būti tinkamai tam pasiruošę, išmokę maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Suaugęs žmogus, norintis pasiruošti krikštui, turėtų kreiptis asmeniškai į parapijos kunigą ir lankyti Katechumenato užsiėmimus.
Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą. Jis reikalingas pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvų ir krikštatėvių duomenys.
Krikštynų diena yra ypatinga proga, kai mažylis žengia svarbų žingsnį savo gyvenime. Tai metas, kai artimieji susiburia švęsti ir dalintis džiaugsmu. Gražūs ir prasmingi palinkėjimai suteikia šilumos ir įkvepia. Jie gali būti ilgi, su gilia prasme, nuoširdūs ir trumpi, linksmi ar šmaikštūs. Svarbiausia, kad palinkėjimas būtų sakomas iš visos širdies.
Pavyzdžiui, galima linkėti:
