Dienos socialinė globa asmens namuose yra gyvybiškai svarbi paslauga, skirta užtikrinti senjorų ir suaugusių asmenų su negalia savarankiškumą, gyvenimo kokybę bei saugumą jų įprastoje namų aplinkoje. Šios paslaugos teikiamos tiems, kuriems dėl sveikatos ar kitų priežasčių savarankiškai pasirūpinti savimi ar atlikti kasdienius darbus būtų sunku arba neįmanoma. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų teikimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kurie užtikrina kokybišką ir prieinamą pagalbą. Pagrindiniai dokumentai, nustatantys šios viešosios paslaugos teikimo tvarką, yra šie:
Taip pat svarbūs ir kiti teisės aktai, sudarantys pagrindą socialinių įstaigų veiklai ir užtikrinantys socialinių paslaugų teikimą įvairioms gyventojų grupėms:

Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose teikiamos pagal įvertintą socialinių paslaugų poreikį. Paslaugų trukmė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą, gyvenimo ir buities sąlygas bei šeimos narių galimybes padėti.
Dienos socialinės globos paslaugos gali būti teikiamos ir trumpesniu laikotarpiu, nuo 2 iki 10 valandų, priklausomai nuo nustatyto dienos globos poreikio, vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu bei Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika.
Paslaugos teikimas organizuojamas pagal socialinio darbo organizatorių atliktą socialinių paslaugų poreikio vertinimą. Procesas prasideda nuo kreipimosi į vietos seniūnijos socialinių paslaugų specialistus.
Jei norite, kad paslaugas teiktų konkreti įstaiga, pavyzdžiui, VšĮ „Socialinių inovacijų ir mokslo centras”, apie tai informuokite socialinį darbuotoją.

Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už paslaugas. Šios paslaugos teikiamos vadovaujantis savivaldybių tarybų sprendimais, pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės tarybos 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. [...] arba Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. [...], bei Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. [...].
Savivaldybės maksimalus dienos socialinės globos asmens namuose išlaidų finansavimo dydis yra 0,27 BSI (bazinė socialinė išmoka) už valandą.

Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis. Socialines paslaugas, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinę dalį, nagrinėja įvairūs autoriai, pabrėždami jų svarbą spręsti asmens socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant nuolatinę priežiūrą bei saugią aplinką.
Socialinė globa teikiama tuomet, kai asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrosios paslaugos nepakanka arba jos yra neveiksmingos. Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
Lentelėje pateikiami pagrindiniai socialinių paslaugų tipai ir jų apibūdinimas:
| Paslaugos tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sociokultūrinės, transporto organizavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos. |
| Specialiosios socialinės paslaugos | Socialinė priežiūra ir socialinė globa. |
| Dienos socialinė globa | Kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. |
| Trumpalaikė socialinė globa | Pagalba, kai šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai negali prižiūrėti asmens. |
| Ilgalaikė socialinė globa | Kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui. Teikiama neterminuotai ir tik stacionariose socialinės globos įstaigose. |
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, ir socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys.
Jungtinių Tautų principuose pabrėžiama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimus, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę. Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996) akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybių politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę, Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys.