Algimantas Jasiulionis, dabar žinomas kaip Gero Ūpo Dėdė, jau kelis dešimtmečius yra gerbiamas ir su šypsena sutinkamas simbolis. Anksčiau šiuolaikinio Pupų Dėdės vardu prisistatydavęs vyras jau kurį laiką turi kitą pseudonimą. 51 metų kaunietis Algimantas Jasiulionis, labiau žinomas kaip Pupų Dėdė, apsistojo Panevėžyje, Kėdainiuose, o vasaras tradiciškai leidžia pajūryje, ypač Šventojoje. Jo fotografijomis bei užrašais apklijuotas autobusiukas jau savaitę stovi prie vieno prekybos centro. Iš namų ant ratų Algimantas keliauja po Lietuvą ir pasaulį, garsindamas Lietuvos vardą.
Anksčiau Algimantas Jasiulionis buvo žinomas kitu vardu - Pupų Dėdės, mat lietuviai įžvelgė daug panašumo tarp jo ir legendinio, tarpukariu aktyvaus Petro Biržio, originaliojo Pupų Dėdės. Savo sceninį vardą A. Jasiulionis pakeitė iš pagarbos pirmininkui. „Pagalvojau, kad jis originalas - dubliuojasi. Reikia iš pagarbos jam pasikeisti savo pseudonimą“, - laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ pasakojo jis. Algimantas dalinasi, kad naujasis pseudonimas skamba panašiai kaip senasis, o papildomas žodis „Ūpas“ labai dera prie menininko asmenybės. „Groju armonika, tai ir prie jos derės, ir pareiti nuo Pupų prie Ūpo žmonėms bus psichologiškai lengviau“, - pridūrė Gero Ūpo Dėdė.

Pats Algimantas didelę dalį savo gyvenimo praleidžia kemperyje. „Pasirinkau netradicinį gyvenimo stilių ir namuke ant ratų gyvenu jau ketvirtus metus. Tas butas yra nejudantis, o šis - ant ratų, jis yra konkurentas anam. Jei blogas kaimynas, pervažiuoji prie gero“, - šypsosi Gero Ūpo Dėdė. Jo draugijoje - du šuneliai ir dvi papūgos. Anksčiau jo šeimoje buvo keturi šuniukai, tačiau mama ir tėvelis iškeliavo. Dabar liko Princas ir Rutė. Vienas jų, Princas, yra numylėtosios ir jau į amžinus laukus iškeliavusios Pudės sūnus - jo mama keliavo aplink pasaulį. Rutė - viena iš legendinių keliauninkių. „Ji jau artėja prie 16 metų - pagal šunų amžių tikrai nemažai!“ - džiaugėsi Gero Ūpo Dėdė. Algimantas sako, kad vieno iš likusių keturkojų sveikata nėra pati geriausia, tad vyras visus turėtus pinigus skyrė šuniukui gydyti. „Rudei diagnozavo negerą ligą, blužnyje vėžys. Sakė, kad operacija, gydymas gali kainuoti labai didelę sumą, aš, kiek turėjau, tiek atidaviau ir nesigailiu matydamas ją sveiką“, - pasakojo Algimantas. Keliautojas patikina, kad ir šeimoje artimi santykiai keičiasi - vaikai pakelia sparnus ir palieka tėvų lizdą, o štai pudeliai būna kartu iki mirties ir tik ji gali išskirti.
| Vardas | Rūšis | Statusas/Giminystė | Ypatingos kelionės |
|---|---|---|---|
| Pudė | Šuo (pudelis) | Iškeliavusi, Princo mama | Keliavo aplink pasaulį |
| Princas | Šuo (pudelis) | Gyvena su A. Jasiulioniu, Pudės sūnus | Dalis kelionių po pasaulį, keliauja po Lietuvą |
| Rutė (Rudė) | Šuo (pudelis) | Gyvena su A. Jasiulioniu, artėja prie 16 metų | Viena iš legendinių keliauninkių (aplink pasaulį), keliauja po Lietuvą |
| (Neįvardintos) | Papūgos (dvi) | Gyvena su A. Jasiulioniu | Dalyvauja pasirodymuose |
Namelį ant ratų įsigijęs Algimantas Jasiulionis rengėsi keliauti po pasaulį su Trispalve ir garsinti Lietuvos vardą. Be rėmėjų, be navigacijos, dvidešimt ketverių metų senumo automobiliu jis nuriedėjo daugiau kaip šimtą tūkstančių kilometrų. „Sugalvojau uždarbiavimo stilių: groti armonika ir rodyti programą su gyvūnėliais. Per tuos metus užsidirbau pinigų ir apkeliavau 50 pasaulio valstybių“, - pasakojo A. Jasiulionis. Kelionės vyrui atnešė ne tik smagių akimirkų, bet ir pavojų, kurių daugiausia jis patyrė Turkijos ir Irano pasienyje. Privažiavus Irano pasienį, turkų pasieniečiai kauniečiui nurodė kelią, kuriuo važiuodamas jis vėliau galėtų nusipirkti vizą. Paklausęs pasieniečių ir patraukęs nurodyta kryptimi vyras vėliau suprato buvęs apgautas.

„Pasirodė, kad ten buvo kareivinės, o kai ne ten nuvažiavau, Irano kareiviai norėjo paleisti į mane raketą. Būtų mane nužudę, bet išgelbėjo šuniukai. Paskutinę akimirką kareiviai pamatė prie lango šokinėjančius šuniukus ir atšaukė įsakymą. Tada apsupo kariai, ištraukė iš mašinos ir paguldė ant žolės“, - pasakojo Gero Ūpo Dėdė. Panašus nutikimas patirtas ir Prancūzijoje, Marselyje. Malda keliautoją išgelbėjo ir daugiau kartų. Vienas pačių stebuklingiausių nutikimų įvyko Afrikoje, A. Jasiulioniui nameliu ant ratų važiuojant per dykumą, kur sugedo jo kemperis. Jis tiesiog meldėsi prie kartu vežiojamo Šiluvos Mergelės Marijos paveikslo. „Manė susirinkti vertingus daiktus, - juk į tokią kelionę nevažiuojama nei be filmavimo kameros, nei be fotoaparato.“ Netrukus kelyje pasirodė link jo atvažiuojantys automobiliai, o sustoję tautiečiai stebėjosi tokiu netikėtu sutapimu. Pupų Dėdės automobilį, be abejo, suremontavo, padėjo vėl jam leistis į kelią. Dabar šių stebuklingai dykumoje sutiktų lietuvių nuotrauka puošia Pupų Dėdės automobilį.

Tik karštai pradėjęs maldauti Marijos globos, keliautojas nenugarmėjo į bedugnę, kai kalnuose per plikšalą jo vairuojamas automobilis vos nenusirito į bedugnę. „Tą akimirką pradėjau melstis: Dieve, jeigu negaila manęs, pasigailėk nors mano šuniukų“, - prisimena jis. Bet įvyko tikras stebuklas: paskutinę akimirką automobilis stabtelėjo ir pasviro atgal. „Pasakysiu, kas praminė mane keistuoliu: ogi ateistai! Tie, kurie neįsivaizduoja, kad Dievo Motinos paveikslas ir malda gali saugoti nuo visų pavojų, gelbėti iš bėdų, laimingai vesti visais keliais ir pagaliau parvesti namo“, - sako A. Jasiulionis.
Groju keturiais instrumentais ir demonstruoju gatvės šou - „Žmogus-orkestras“, o kad būtų įdomiau, rodau ir kitą programą, kuri vadinasi „Žmogus-zoologijos sodas“. Užsidedu papūgą ant peties, o jūrų kiaulytę ant galvos. Žiūrovai man primeta monetų, taip aš užsidirbu. Šių pajamų užtenka, kad vyras galėtų prasimaitinti ir šerti savo augintinius. „Išgyventi užtenka, nes negeriu, nerūkau, gyvenu pagal dienotvarkę, turiu išlaidų ir pajamų dienoraštį“, - pasakojo A. Jasiulionis. Lietuvoje sudėtingiau pragyventi nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kai keliauju, kiek įmanydamas visur koncertuoju ir tai kompensuoja mano išlaidas. A. Jasiulionis teigė, kad jo pasirodymus skirtingose šalyse žmonės vertina skirtingai. Pavyzdžiui, krikščioniškose valstybėse jis priimamas santūriai, tačiau žiūrovai negaili pinigų. Musulmoniškuose kraštuose vyras išgirsta daugiau pagyrimų ir liaupsių, tačiau ten žmonės yra šykštesni.

Ant Ūpo Dėdės, kaip jis vadina, istorinio automobilio, yra ir kelios nuotraukos, kur jis šoka su parašiutu, ar skrenda stovėdamas ant dvisparnio lėktuvo su vėliava. „Gal ir ne kuklu, bet prisistatysiu, čia yra Lietuvos Guinnesso rekordas, niekas to nedarė, aš pirmas“, - sako artistas apie šuolį iš 4 kilometrų laikant Lietuvos vėliavą. Jis patikino, kad šuolis vyko Pociūnų aerodrome, o anksčiau niekas vėliavos nelaikė. Jis dalijasi ir įspūdžiais, kaip skrido stovėdamas ant lėktuvo, - taip pat su vėliava. „Pirmas su Lietuvos trispalve stovėjau ant lėktuvo. Stovėt ir kiti stovėjo, bet su trispalve - ne“, - pasakoja Ūpo Dėdė. Kada aš pradėjau stovėti ir pradėjau skristi, dėl pasipriešinimo po 5 minučių liko tik pagaliukas, o vėliavos audinys tik drrrrrrrr ir nuėjo.

Čia pat Ūpo Dėdė padovanojo savo naujausią kompaktinę plokštelę. Joje - ne dainos, o saugaus eismo patarimai kelyje. Tai svarbiausias jo darbas per pastaruosius kelerius metus. „Kada lėktuvo piloto saugaus pilotavimo praktika perkonvertuojama vairuotojui ir lakūno saugaus pilotavimo metodika pritaikoma saugiam vairavimui. Aš va būtent šitą dalyką ir sukūriau“, - sako Ūpo Dėdė. Jis įsitikinęs, kad vairavimo mokyklose „absoliučiai neužsimenama“, kas yra periferinis matymas, todėl žmonės nemoka išvengti avarinių situacijų. „Kai vairuoji mašiną ir užsižiopsai, periferinis matymas išgelbsti - duoda žmogaus sąmonė impulsą ir išveda jį iš avarinės situacijos psichologinis mechanizmas“, - aiškina menininkas. Dar, anot jo, sudėti ir kiti aktualūs patarimai vairuojantiesiems - jokio alkoholio. „Tai pats prasmingiausias dalykas, kurį padariau, nes žmonių gyvybių išgelbės“, - viliasi Ūpo Dėdė.
Prieš septynerius metus jis buvo susiruošęs kelti kandidatūrą į Lietuvos prezidentus. Kaip pats sako, simboliškai - kad paragintų kitus kalbėti apie aktualias problemas. „Norėjau išsakyti nesisteminius dalykus, kurių kiti kandidatai nesako. Pavyzdžiui, nei vienas nesusirūpino, kiek Lietuvoje benamių ir kad reikia kažką daryti, kad jų nebūtų. Norėjau savotiškai juos sugėdinti ir pasiūliau projektą benamiams įrengti kempingus su darbuotojais, kurie kontroliuotų jų gyvenimo būdą, o jie ten galėtų gyventi“, - pasakojo Gero Ūpo Dėdė.
Dabar A. Jasiulionio planas - kol kas pagyventi Lietuvoje ir čia įgyvendinti dvi savo svajones. Gero Ūpo Dėdė vasaras tradiciškai leidžia pajūryje, Šventojoje. „Aš daugelį metų Šventojoje, bendras kraitis - jau apie 30 metų. Malonu, kad prieina įvairaus amžiaus žmonės ir sako: „Tau belinksminant, dvi kartos užaugo.“ - pasakoja vyras. Aplink pasaulį keliones jis jau baigė. „Jau galima sakyti, taškas padėtas, nes dabar keliauju tik po Lietuvą“, - sako artistas ir parodo ant savo furgono išklijuotas kelionių akimirkas ir laikraščių straipsnių apie jį kopijas. Vienoje antraštėje jis įvardijamas įdomiausiu gatvės artistu Niujorke.
2008 m. vyras su augintiniais šuneliais išsiruošė aplink pasaulį - dabar Palangos miesto savivaldybė tokį žygdarbį įvertins. „Savivaldybė priėmė sprendimą prie Palangos šunų muziejaus pastatyti Gero Ūpo Dėdės šuniukų, keliavusių aplink pasaulį, paminklą“, - sakė A. Jasiulionis. Rūpesčių ir čia bus labai daug: ieškos vietos, užsakys maketus, rūpinsis gauti lėšų, sukurti paminklą. Kelias knygas jau parašęs menininkas dabar nori aprašyti savo keliones, mat su savo furgonu keliavo aplink pasaulį. Nuotraukų iš kelionių po pasaulį jis turi daug, o papasakoti taip pat yra apie ką. „Teks prie knygos rašymo praleisti visą žiemą, paskui prasidės leidybos rūpesčiai“, - sako keliautojas. „Turiu svajonių - dar reikėtų knygą išleisti iš savo kelionių, gal dar kokią kompaktinę plokštelę savo kūrybos dainų. Va dabar pradėjau kurti apie savo keliones dainą“, - dalijasi ateities planais Ūpo Dėdė.

Paklaustas, ar jam aktuali lietuviška filosofija „pastatyt namą, pasodinti medį, užauginti sūnų“, artistas patikino, kad kiekvienas turi savo pašaukimą. „Beveik kiekvienas, gyvendamas šioje žemėje, pajunta Dievo duotą misiją, kurią jis turi atlikti. Kaip sakoma, kunigas tą daro su malda, artojas su žagre, raštininkas su plunksna, o aš buvau pajutęs savo misiją, kad reikia pabūti keliautoju ir garsinti Lietuvą“, - pabendravus su Ūpo Dėde tenka pripažinti, kad didesnio patrioto nebuvome sutikę. „O dainomis apie Šventąją noriu suteikti poilsiautojams tokio paprasto nuoširdaus džiaugsmo, kad truputį pasėtų geros nuotaikos ir pateisintų mano naują vardą - gero ūpo, arba geros nuotaikos, dėdės“, - dalijasi mintimis atlikėjas. Su sūnumi sakė bendraujantis dažnai, o su žmona, su kuria jau kurį laiką nebegyvena, palaiko gerus santykius. A. Jasiulionis tvirtino, kad visi šeimos nariai jo klajokliškam gyvenimo būdui pritaria. „O širdies damą ar turite?“ - klausiame. „Turiu draugę, kadangi jau mano darosi amžius garbingas, tai, kaip sakoma, daugiau platoniškai bendraujame“, - sako Ūpo Dėdė.
tags: #algimantas #jasiulionis #pupu #dede #gimimo #metai