„Alfa karta yra išskirtinė“, - sako šeimų edukatorė, pedagogė Vaida Ivaniukaitė.
Tai pirmoji visiškai skaitmeninė karta, gimusi po 2010 m. ir turinti intuityvų suvokimą apie tai, kaip veikia išmanieji įrenginiai. Ši karta, dar vadinama „skaitmeninių technologijų gimtąja“, nuo pat gimimo yra apsupta išmaniųjų technologijų, liečiamų ekranų ir nuolatinio prisijungimo prie interneto. Tai pirmoji karta, gimusi 21 a. ir priimanti tiek skaitmeninį, tiek fizinį pasaulį kaip realų.
„Alfa karta apima visus gimusius 2010 ar vėlesniais metais, taigi šiems vaikams dabar yra apie 12 metų“, - aiškina specialistė. Pagrindinis šios kartos ypatumas yra tai, kad skaitmeninis pasaulis yra jų natūrali gyvenimo aplinka. JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame paaiškėjo, kad net 90 proc. vaikų, kuriems 2 metai, jau moka naudotis išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis.
Būtent dėl galimybės gauti bet kokią informaciją šios kartos vaikai nejaučia jokių ribų: nei bendraujant, nei suvokiant pasaulį. Kaip pastebi šeimų edukatorė Vaida Ivaniukaitė, alfa kartos vaikams savaime suprantama, kad susisiekti ir bendrauti su bet kuriuo žmogumi galima bet kada, priešingai nei vyresniesiems, kurie prisimena laikus, kai susisiekti su draugais buvo galima tik laidiniu telefonu ir tik tada, kai draugai būdavo namuose.
Ši karta vertina individualų požiūrį į save ir teikia pirmumą savo asmeniniams poreikiams. Jie nemato prasmės mokytis naujų dalykų mintinai, nes per kelias sekundes gali susirasti visą reikiamą informaciją internete. Alfa karta yra vaizdo karta - jiems patinka kurti video turinį ir jį stebėti.
Tačiau nepaisant galimybės laisvai pasiekti bet kokią informaciją, alfa kartos vaikai yra gana uždari, jautrūs, nekantrūs ir trumpai išlaiko dėmesį. Jie nesugeba koncentruoti dėmesio ilgesnį laiką dėl nuolatinio gyvenimo skaitmeniniame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad labiausiai Alfa vaikams patinka tie vaizdo įrašai, kurių trukmė yra ne ilgesnė nei 5-6 sekundės, nes sutelkti dėmesį ilgesniam laikui jiems yra per sunku.
„Jie negali pakęsti vadovavimo, todėl jiems priimtiniausias yra tik bendradarbiavimas, jie nori patys viską išbandyti ir patirti“, - sako šeimų edukatorė Vaida Ivaniukaitė.
Kaip pastebi Vaida Ivaniukaitė, alfa kartos vaikams savaime suprantama, kad susisiekti ir bendrauti su bet kuriuo žmogumi galima bet kada. Tačiau specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad jie yra itin nekantrūs, tikisi rezultatą gauti „čia ir dabar“. Nuolat užduoda klausimus mokytojams ir tėvams - „kodėl man šito reikia?“, o atsakymai į šiuos klausimus turi būti pagrįsti ir argumentuoti.
Dar vienas alfa vaikų tėvų iššūkis - laikas prie ekranų ir iš to išplaukiančios problemos: sėslumas, vienišumas ir socialinių įgūdžių trūkumas. Pastebima, kad alfa vaikai nebeturi tokių gerų gyvenimo įgūdžių, kaip prieš tai buvusios kartos. Pasak šeimų edukatorės Vaidos Ivaniukaitės, dauguma alfa kartos atstovų nemokėtų išgyventi gamtoje, dėl to netgi atsiranda ir vis labiau populiarėja vaikų baimė gamtai.
Tyrimai visoje Europoje rodo, kad ilgi laiko tarpai prie ekranų mažina gebėjimą susikaupti ir didina išsiblaškymą. Jungtinės Karalystės parlamento ataskaitoje teigiama, kad 8-11 metų vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas per dieną, prasčiau įsimena naują informaciją, lėčiau mąsto ir sunkiau išlaiko dėmesį.

„Ilgai žiūrint į ekraną smegenims tenka atlaikyti beveik tikrus fejerverkus - greitai besikeičiančios spalvos, garsai, pranešimai ir žaidimai veikia kaip nuolatinis stimuliacijos lietus. Smegenys pripranta prie šio tempo, o kai reikia susikaupti lėtesnėms veikloms - pamokoms, skaitymui ar tiesiog pokalbiui su žmogumi - jos pradeda nuobodžiauti. Tai kaip po greitkelio važiuoti traktoriaus greičiu - teoriškai galima, bet praktiškai sunku“, - aiškina specialistė.
Kita vertus, remiantis pasaulinio interneto indekso GWI tyrimo duomenimis, šis įpratimas prie spartaus interneto ritmo alfa kartos vaikams leidžia puikiai orientuotis skaitmeninėje erdvėje ir informacijos triukšme. „Jie intuityviai atpažįsta, kas jiems aktualu čia ir dabar - ar tai būtų naujausia vaizdo žaidimų strategija, ar draugų susirašinėjimas. Taip jie praleidžia pro akis informacinį triukšmą, kuris vargina suaugusiuosius, kurie bando suspėti su visomis naujienomis. Šis gebėjimas atsijoti perteklinę informaciją yra savotiška savisauga, kuri padeda jiems neperdegti nuolatiniame žinių sraute“, - atkreipia dėmesį specialistai.

Sveikatos specialistai ir vaikų raidos ekspertai sutaria dėl rekomenduojamo ekrano laiko. Anot R. Gaudinskaitės, vaikai gali susigrąžinti prarastą gebėjimą susikaupti. „Tai neveikia kaip persikrovimo mygtukas - greičiau kaip raumuo, kurį reikia treniruoti.“ Apibendrinant specialistės minėjo, kad ilgalaikis buvimas prie ekranų dažnai pripratina smegenis nuolat ieškoti dopamino pliūpsnių - greiti vaizdai, garsai, pasiekimai žaidimuose ar „patiktukai“ veikia kaip mažos, bet dažnos smegenų premijos. Tačiau svarbiausia, specialisčių nuomone, tai, kad visas skaitmeninis triukšmas bendrąja prasme turi šalutinį poveikį - mūsų visų sunkumus megzti gyvą ryšį.
„Stereotipas apie prie ekranų prilipusius vaikus iš tikro yra paviršutiniškas ir neleidžia mums laiku pažinti didžiulę įtaką verslams visame pasaulyje jau darančių vaikų ir pasiruošti nuo 2025 m. ateinančiai beta kartai, kuri, kaip spėjama, bus dar įtakingesnė ir turės dar daugiau perkamosios galios“, - sako prekių ženklų „Kakė Makė“ ir „Nelly Jelly“ vystymo komandos vadovė Simona Krasauskienė.
Įrodymų, kad alfa karta iš pasyvių rinkos stebėtojų tampa įtakinga vartotojų grupe atsiranda vis daugiau. Neseniai atliktame tyrime, kuriame dalyvavo šeimos iš JAV, paaiškėjo, kad net 62 proc. įsigyjant automobilį įtakos turėjo vaikų nuomonė. Tačiau tai, pasak S. Krasauskienės - tik ledkalnio viršūnė. „Alfa karta nuo pat gimimo turi didžiulę įtaką juos supančiai aplinkai ir labai aktyviai įsitraukia į šeimoje priimamus sprendimus. Ne veltui ši karta kartais pavadinama šeimos CEO. Atsiranda ir skaičių, kurie leidžia spėti, kad alfa karta tam tikra prasme tampa ir rinkos CEO. Skaičiuojama, kad vaikai iki 12 metų turi įtakos tam, kur išleidžiami nuo 130 iki 670 mlrd. dolerių. Į vaikus orientuoti reklamos biudžetai jau dabar yra didžiuliai ir, pavyzdžiui, JAV siekia 15-17 mlrd. dolerių. Šie skaičiai išduoda, kad vis daugiau verslų atkreipia dėmesį į vaikus, net jeigu jų veikla tiesiogiai nesusijusi su vaikais, pavyzdžiui, finansų sektorius, automobilių pramonė ir t. t.“, - sako S. Krasauskienė.

Lietuvoje tyrimų, kurie matuotų vaikų galią, kol kas nėra. Vaikų įtaka finansiniams tėvų sprendimams plačiau nesidomi nei mokslininkai, nei verslas. „Skaitydama užsienyje atliktus didelius tyrimus, kurie ne visada įtraukia Lietuvą, nusprendžiau atlikti labai nedidelės imties eksperimentą ir paklausiau įvairių žmonių, ar vaikų nuomonė svarbi darant bendresnius šeimos pasirinkimus. Savo patirtimi pasidalijo daugybė žmonių. Tam tikras procentas labai abejojo, ar šiuo metu vaikų nuomonė galėtų turėti įtakos perkant namus ar automobilį, tačiau buvo pavyzdys, kai būtent vaikas nusprendė, kad šeima turi pirkti ne bet kokį elektromobilį, o „Tesla“. Didelė dalis tėvų pastebėjo, kad vaikų pasirinkimai ir net rekomendacijos, turi įtakos tam, koks maistas perkamas, kokie receptai išbandomi, į kokius restoranus einama, kur keliaujama ir kokie kultūriniai maršrutai aplankomi užsienyje. Nemaža dalis pripažino, kad perka vaikų pageidaujamus drabužius su jų mėgstamais personažais ir prekių ženklais, ir net mobiliuosius telefonus. Įdomi buvo ir vienos mamos įžvalga, kad neseniai ji vaikui nupirko jo norimus sportbačius už kainą, už kurią sau niekada nėra pirkusi sportinių batelių. Absoliuti dauguma tėvų galėjo lengvai išvardyti daugybę prekių ženklų, kurie yra svarbūs ir pageidaujami vaikų, o tai, ko gero, svarbiausias signalas verslui. Šia prasme Lietuvos alfa karta turi įtakos tiek pat, kiek ir Vakarų šalyse“, - pasakoja S. Krasauskienė.
Kaip pastebime ne viename tyrime užsienyje, alfa kartos atstovai pradeda uždirbti ir savo pinigų. Vertinama, kad pasaulyje 30 proc. 6-9 m. vaikų turi savo pinigų. Tarp jų pajamų šaltinių - ir turinio kūrimas virtualioje erdvėje, ir tvari ekonomika, kai vaikai patys perparduoda savo daiktus.
„Vakaruose nieko nebestebina paaugliai, uždirbantys milijonus iš kompiuterinių žaidimų, socialinės medijos ar kitų skaitmeninių platformų. Jaunų nuomonės formuotojų bei kitokio turinio kūrėjų vis dažniau pastebime ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, mano pačios 11 metų sūnus Rojus turi savo tinklalaidę apie knygas, tad galiu iš arti stebėti, kaip jam sekasi įsitvirtinti šioje srityje. Jo tinklalaidė susilaukia dėmesio ir gerų vertinimų, klausytojų ratas auga, o svarbiausia - leidėjai jau pradeda siųsti jam knygas apžvalgoms. Tai tik turinio kūrimo bei monetizacijos pradžia, bet jau gavome pasiūlymų perkelti tinklalaidę iš „Spotify“ į kitus medijos kanalus. Sprendžiant iš šio pavyzdžio, galima sakyti, kad tikrai jaučiamas įdomaus ir vertingo turinio poreikis, o alfa-generacijai labai svarbu, kas tą turinį kuria. Tai karta, kuri labiau pasitiki rekomendacijomis negu reklama“, - pasakoja S. Krasauskienė.
Alfa karta turi ne tik perkamąją galią, bet ir aiškų vertybinį kompasą, pabrėžia S. Krasauskienė ir priduria, kad tai antras svarbus dalykas, kurį verslams reikėtų įsidėmėti. „Ką įsigyti ši karta renkasi ne aklai. Labai svarbi vertybinė dedamoji. Prekių ženklai turi atitikti alfa kartos vertybes, tokias kaip ekologija, lygybė, įvairovė, emocinė sveikata, technologijos ir nuolatinis mokymasis. Apskritai, kadangi ši karta yra turtingiausia karta žmonijos istorijoje, kaina jai turi ne tokį didelį poveikį. Kitaip tariant, šiuolaikiniai vaikai gali sau leisti rinktis vertybes, o ne kainą. Be to, jie yra tvarumo šalininkai, tad mieliau pirks padėvėtą savo mylimo prekių ženklo daiktą, nei naują, bet jiems nežinomą. Nereikia pamiršti ir to, kad alfa karta - pragmatikai ir stabilumo mylėtojai, todėl jie tikrai nesišvaistys pinigais“, - pasakoja S. Krasauskienė ir priduria, kad vertybinį filtrą alfa karta taiko ne tik verslams, bet ir savo mėgstamoms įžymybėms, turiniui, pramogoms ir t. t. Vertybinius pasirinkimus neabejotinai darys ir nuo 2025 m. atsirasianti beta karta.
„Beta iš alfa kartos paveldės rūpestį aplinkosauga, emocine sveikata, lygybe, gerą technologijų išmanymą. Tačiau įsibėgėjantis dirbtinis intelektas leis jiems gauti dar daugiau informacijos dar greičiau ir iš esmės keis jų mokymosi ir sprendimų priėmimo procesą, užtikrindamas individualizuotą, geresnės kokybės išsilavinimą bei pramogas“, - sako pašnekovė.
Alfa kartai augant ir įgaunant vis daugiau savarankiškumo bei atsiradus beta kartai, reikalavimai verslui - augs. „Skaidrumas ir tvarumas jau nebegalės likti tik lozungais. Šioms kartoms tikrai nebepakaks žinutės apie „tvarią pakuotę“. Jie reikalaus tvarumo ir gerųjų praktikų laikymosi visose prekių ar paslaugų vystymo etapuose ir nuožmiai boikotuotų nesąžiningus prekių ženklus. Be to, reikės daug didesnės personalizacijos kalbant ne tik apie prekes bei paslaugas, bet ir apie mokslą bei pramogas“, - sako S. Krasauskienė.
Šie pokyčiai reiškia, kad keisis ir tai, kaip ir kokios istorijos pasakojamos viešojoje erdvėje. „Pavyzdžiui, su „Kakės Makės“ prekių ženklu nuolat sekame alfa kartos poreikius ir judame link to, ko reikės beta kartai. Nuolat apie tai mąstydami ir analizuodami, jau turime duomenis, leidžiančius mūsų naujausią kūrinį - „Kakės Makės“ serialo adaptaciją, kurią darome su britų studija „3Megos“, pritaikyti prie alfa ir beta kartos pasaulėžiūros ir ją atliepti“, - patirtimi pasidalija pašnekovė.
S. Krasauskienė apibendrina, kad jau dabar laimi prekių ženklai, kurie atsižvelgia į alfa kartos vertybes ir peržiūri savo veiklos procesus pagal naujus reikalavimus: „Alfa karta neabejotinai įtakinga ir turtinga. Beta karta, greičiausiai, šia prasme bus tokia pat. Žinoma, prie ateities galima prisitaikyti, bet galima prisidėti ją kuriant, todėl rekomenduoju kiekvienam verslui jau dabar pradėti galvoti, kaip atliepti alfa kartos vertybes bei poreikius ne tik reklaminiuose šūkiuose, bet ir kuriant visą veiklos filosofiją.“
Tėvams, auginantiems alfa kartos vaikus, svarbu atsiminti kelis dalykus:
„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės“, - naująją kartą apibendrina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė. Kad išaugtų dar viena išsilavinusi karta, turės keistis ne tik šiuolaikinių vaikų poreikių neatitinkantys mokymo metodai, bet mokytojų bei tėvų požiūris į vaikų lavinimą. Šiuolaikinius alfa kartos mokymo medotus išbandę mokytojai dalijasi patarimais, kaip sukurti šiems vaikams patrauklią ir įtraukiančią mokymosi aplinką tiek mokykloje, tiek namuose.
Alfa kartos vaikai - nenustygstantys vietoje, priklausomi nuo skaitmeninių technologijų, reikalaujantys kur kas daugiau pagarbos sau nei kitos kartos, bet kartu ir linkę eksperimentuoti, gebantys vienu metu daryti keletą darbų ir kaupti didelį kiekį informacijos. Tai visiškai technologiškai raštinga karta.
„Mes užaugome lakstydami kieme su draugais. Dabartiniams vaikams įdomiau laiką leisti naršant interneto platybėse. Jie net bendrauja siųsdami SMS žinutes ar per socialinius tinklus. Galėčiau juos pavadinti ekrano vaikais. Todėl ir informaciją pamokos metu jiems lengviau priimti jau ne iš mokytojo lūpų, o stebint ekraną - klasėje ar planšetiniame kompiuteryje“, - pastebi mokytoja R. Filončikienė.
Technologijos ir greitas tempas formuoja ir šios kartos rašymo bei kalbėjimo įgūdžius. Alfa kartos vaikams sekasi sunkiau rašyti taisyklingai, jų kalba skurdesnė, mažiau vaizdinga ir taisyklinga - į rankas jie dažniau paima telefoną ar planšetę, o ne knygą.
Alfa kartos pradinukus ugdanti „Drevinuko“ mokyklos-darželio mokytoja metodininkė Danutė Pankienė pabrėžia, kad šių vaikų mąstymas jau kitoks nei Z kartos vaikų. „Jie nori eksperimentuoti, išradinėti, mokytis ir suprasti dėstomą dalyką per patyrimą“, - sako ji.
Darželių tinklo „Taškius“ ugdymo vadovė Ligita Neverauskienė pabrėžia, kad, siekdami sudominti vaikus ir įtraukti juos į mokymosi procesą, tėvai ir mokytojai turės pasitelkti kūrybiškumą ir išradingumą. „Dažnai dabar kalbama apie inovatyvią mokyklą, inovatyvius ugdymosi metodus ir pan. O kas tai yra? Pirmiausiai tai yra mokytojo supratimas, kad šiuolaikiniams vaikams reikia kitokio mokymo. Pamokas paįvairinę priemonėmis, leidžiančiomis pavaizduoti ir praktiškai pamatyti teorinius dalykus, paskatinsime vaikus domėtis dėstomu dalyku ir už mokyklos ribų, ieškoti realių pavyzdžių savo aplinkoje,“ - sako L. Neverauskienė.
„Su alfa kartos atėjimu edukaciniai žaislai persikelia iš namų aplinkos į ugdymo įstaigas ir tampa papildoma mokymosi priemone. Pavyzdžiui, konstruojant su japoniškais konstruktoriais „LaQ“, lavinami abu smegenų pusrutuliai, ugdomas vaiko matematinis, loginis ir erdvinis mąstymas, kūrybiškumas.
Alfa karta nuo gimimo yra lydima išmaniųjų technologijų, tad natūralu, kad kai kurie tėvai nori jas riboti. Tačiau ar reikia stengtis alfa kartą atitraukti nuo technologijų? VGTU inžinerijos licėjaus pedagogė siūlo technologijų nebijoti, o su jomis susigyventi. Yra išleista daugybė įvairių programėlių, tarp jų - ir lietuvių kalba, kurios gali padėti vaikui išmokti kūno dalių ar drabužių pavadinimus, sąvokas „ant, už, prieš, šalia“ ir pan. Tėvams tik patariama protingai paskirstyti laiką, kiek vaikas praleidžia mokydamasis technologijų pagalba. Atsisėdę prie kompiuterio vaikai linkę prarasti laiko pojūtį.

Kiekviena karta auga ir formuojasi veikiama unikalių istorinių, socialinių ir technologinių aplinkybių. Šiandien daug kalbama apie Z ir Alfa kartas - jauniausius mūsų visuomenės narius, kurių pasaulėžiūra ir įpročiai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Suprasti šiuos skirtumus svarbu tiek tėvams, tiek pedagogams, norint sėkmingai bendrauti ir ugdyti šiuolaikinius vaikus bei paauglius.
Z karta (~1997/2000 - ~2010/2012): skaitmeniniai pionieriai
Alfa karta (gimę po ~2010/2012): augantys su išmaniaisiais įrenginiais
Nors kiekvienas vaikas unikalus, supratimas apie kartų ypatumus gali padėti tėvams ir pedagogams rasti tinkamesnius bendravimo ir ugdymo būdus:
Kartų pokyčiai yra neišvengiami, tačiau svarbu vienoms mokytis iš kitų ir taip prisitaikyti šiuolaikiniame pasaulyje.