Akušerinis smurtas: moters orumo pažeidimai gimdymo metu ir pagalbos galimybės

Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta diskusijos apie akušerinį smurtą - reiškinį, apie kurį daugelis moterų anksčiau nedrįsdavo kalbėti. Nors kalbėti apie gimdymo patirtis atrodo natūralu, daugelis gimdžiusių moterų Lietuvoje vis dar bijo atvirai dalintis neigiamais išgyvenimais iš ligoninių ar gimdymo skyrių. Šis tylėjimas ne tik palaiko problemos egzistavimą, bet ir trukdo gerinti sveikatos priežiūros sistemą bei medicinos personalo požiūrį į gimdančičią moterį. Visame pasaulyje šis reiškinys pripažįstamas kaip žmogaus teisių ir moterų orumo pažeidimas.

Kas yra akušerinis smurtas?

Terminas akušerinis smurtas (angl. obstetric violence) apibūdina fizinį, emocinį ar psichologinį smurtą, kurį moterys gali patirti nėštumo, gimdymo ar pogimdyminiu laikotarpiu. Akušerinis smurtas - sąlyginai naujas terminas Lietuvoje ir dažniausiai naudojamas gimdyvių teisių gynėjų. Kiek tenka stebėti, medicininiame diskurse jis dar nėra plačiai naudojamas ir neretai sukelia gan gynybines reakcijas, lygiai taip pat jis nėra niekaip įtvirtintas metodikose bei įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Teisiškai tokia smurto forma dar nepripažįstama Lietuvoje. Vis dėlto akušerinį smurtą galima apibrėžti kaip fizinį, seksualinį ar žodinį piktnaudžiavimą, patyčias, ignoravimą, prievartą, pažeminimą ar net puolimą, kurį gimdyvė patiria iš medicininio personalo - gydytojų, akušerių ir/ar slaugytojų - per gimdymą.

Kitaip tariant, akušerinis smurtas įvyksta, kai gimdyvė patiria netinkamą elgesį ir žmogaus teisių pažeidimus, įvairiais būdais yra verčiama sutikti su procedūromis arba jos atliekamos be informavimo bei gimdyvės sutikimo, ignoruojant jos poreikius. Gimdymo metu moteris patiria tiek fizinį, tiek psichologinį nuogumą, todėl yra ypač pažeidžiama.

Akušerinio smurto formos

Šis reiškinys gali pasireikšti įvairiais būdais, nuo subtilių iki atvirai grubaus elgesio. Akušerinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Žodinis smurtas: įžeidžiantys komentarai, šaukimas, žeminimas, bauginimas, kandžios replikos, emocinis šaltumas, moters poreikių negirdėjimas, kaltinimai, raginimai „susiimti“, nes „kokia jūs mama“.
• Psichologinis smurtas: manipuliavimas informacija, grasinimai, spaudimas, nepagarbus elgesys, ignoravimas paciento poreikių. Viena iš tokių formų yra manipuliavimas informacija, kai šeimos, neturinčios medicininio išsilavinimo, yra beginklės.
• Fizinis smurtas: šiurkštus elgesys, prievartinis procedūrų atlikimas be sutikimo, smarkus gimdos masažas, agresyvus virkštelės tempimas. Pats „stipriausias“ terminas apima atvejus, kai be moters sutikimo yra fiziškai įsiterpiama į jos lyties organus. Tai - gimdos tikrinimas, ar nėra plyšimų, ir rektalinės apžiūros, agresyvus virkštelės tempimas bandant išlupti placentą, kuri dar nėra atsidalijusi.
• Nepriežiūra: ignoravimas paciento poreikių, atsisakymas suteikti tinkamą priežiūrą, nesuteikiama informacija arba ji laikoma „per daug reikli“.
• Diskriminacija: blogesnis elgesys dėl paciento rasės, etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos ar kitų veiksnių.

Diskusijos apie gimdymo pažeidimus apima ir nusikalstančiojo motyvaciją bei ketinimus. Nors akušerės B. E. Herreros nuomone, gimdymo pažeidimai, smurtas ir prievarta turėtų būti apibrėžiami aukos patyrimais. Nusikalstančiojo ketinimai nėra reikšmingi. Svarbu suvokti, jog gimdymas - ne tik fiziologinis procesas, bet ir emocinis patyrimas. Tuo metu moteris dėl paties gimdymo intensyvumo ir hormonų, kurie išsiskiria jos smegenyse, yra itin jautri. Ir to jautrumo reikia tam, kad mama su vaikučiu užmegztų jautrų, emocinį santykį.

Akušerinio smurto apraiškos ir pavyzdžiai Lietuvoje

Lietuvoje akušerinio smurto tema iki šiol yra jautri. Dalis gydytojų ir akušerių gina savo praktiką, tvirtindami, kad dauguma intervencijų atliekamos siekiant apsaugoti motinos ir kūdikio sveikatą. Tuo tarpu daugelis moterų socialiniuose tinkluose, forumuose bei žiniasklaidoje dalijasi savo istorijomis apie prievartinius cezario pjūvius, be paaiškinimų atliktus pjūvius ar nepaisytą norą gimdyti natūraliai. Šių istorijų pasikartojimas rodo, jog problema nėra pavienė.

Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atliktoje 2019-2020 metais Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausoje apie akušerinį smurtą į klausimus atsakė 2,7 tūkst. moterų.

Apklausos rezultatai:

• 13 proc. atsakiusiųjų teigė, kad ligoninėje patyrė personalo patyčias.
• 7 proc. - gąsdinimus.
• 8 proc. buvo verčiamos sutikti su intervencijomis, kurios joms buvo nepriimtinos.
• 4 proc. patyrė prievartą.

Tai yra labai svarbus pavojaus signalas, rodantis, su kokiomis patirtimis gali susidurti moterys vienu pažeidžiamiausiu savo gyvenimo laikotarpiu, kokioje atmosferoje gimdo. Dažniausiai be gimdyvės sutikimo atliekamos procedūros - tarpvietės kirpimas (epiziotomija) ir Cezario pjūvis. Iš kiek daugiau nei tūkstančio moterų, dalyvavusių apklausoje, kurioms buvo kirpta tarpvietė, 44 proc. tvirtino, kad procedūra buvo atlikta neinformavus moters arba negavus jos sutikimo. Iš beveik penkių šimtų moterų, kurioms buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, dešimtadalis nebuvo informuotos, kad joms ši procedūra bus daroma, arba ji buvo atlikta be gimdyvės sutikimo. Abiem atvejais tai yra rimtos invazinės procedūros į moters kūną, kurios gali palikti tiek fizines, tiek psichologines pasekmes. Tai, kad nemaža dalis moterų patiria tokio tipo nepagarbą savo kūnui, deja, įrodo, jog vis dar kaip visuomenė turime labai žemą supratimą apie kito asmens orumą, pagarbą žmogaus kūnui ir teisę į informuotą pasirinkimą.

Asmeninės istorijos

Mamomis tapusios moterys iš skirtingų Lietuvos vietų pasakoja dėl medikų kaltės gimdydamos išgyvenusios patirčių, palikusių labai gilius randus. Joms ir šiandien ne tik sunku kalbėti apie tai, bet ir ryžtis dar vieno vaikelio atėjimui į pasaulį.

Panevėžietė Aušra (vardas pakeistas) pasakoja apie savo pirmojo gimdymo patirtį: „Pirmą kartą gimdyti atvažiavau apie 22-23 val. su skausmais. Gimdos kaklelis buvo atsivėręs 2 cm, todėl mane išvijo. Prasikankinusi visą naktį, nuvažiavau 10-11 val. - tuomet aprėkė, kur aš buvau, nes jau atsivėręs 7 cm. Paguldė į gimdyklą. Atėjo gimdos kaklelį apžiūrėt, sukišo pirštus taip, kad iš skausmo net pašokau.“ Kai panevėžietė paprašė „muilu ar kažkuo patepti“, nes tiesiog neiškęs skausmo, jai atsakė: „Man atsakė, kad pi*tis neskauda, o dabar mat skauda… Atsisuko į vyrą ir paprašė eit pasivaikščiot, jis, nesupratęs, išėjo, o man trenkė per kojas taip, kad greit išsiskėčiau.“ Aušros sutuoktinis iš medikų išgirdo, kad jo „b*b*s tikriausiai ne mažesnis, o ji čia rėkia“. „Akušerė vis vaikščiodavo į palatą, klausinėjo, kiek mano vyras uždirba, ką dirba, kur gyvena. Iš skausmo klykiau kaip gyvulys, iškankino mane iki pat noro stumti, bet viskas baigėsi ekstra Cezario pjūviu, po operacijos atėjusi akušerė paklausė, ko tikėjausi, jei nieko nedaviau. Tai girdėjo ir mano vyras“, - taip baigėsi pirmoji Aušros gimdymo patirtis.

Patyrusi negyjančių emocinių žaizdų pirmo gimdymo metu, moteris bijojo vėl pastoti. Ėmė lauktis po pusantrų metų. „Verkdama nuėjau pas ginekologę, sakydama, kad jei nebus planinio Cezario, tikrai nenešiosiu vaiko, nenoriu patirti to paties.“ Sulaukusi 38 nėštumo savaitės ji gavo siuntimą apžiūrai dėl planinio Cezario pjūvio, tačiau dar po savaitės prasidėjo gimdymas. „Apžiūrėta nebuvau, įsidėjau į gimdyklą 600 Eur, nes aną kartą reikalavo kyšio, o rankoje turėjau siuntimą apžiūrai dėl planinio Cezario pjūvio, bet vos atvykus iš manęs tik pasityčiojo, ko aš čia prisigalvojau. Visos juk gimdo ir pagimdo“, - sako Aušra. Moteris papasakojo medikėms, kodėl taip bijo gimdyti, o jos esą tik pradėjo juoktis. „Atvažiavau 6 val. ryto, paguldė į gimdyklą ir žiūrėjo vaiko tonusus. Sakė, kad sąrėmių nemato, siųs į patologinį. Aš paaiškinau, kad man sąrėmiai kas 5-7 minutes jau nuo nakties. Jos man rėkia, kad nieko man nėra, kad aš neadekvati, psichinė“, - antrą gimdymą kaip košmarą prisimena Aušra.

Jai pradėjus stumti, medikės ėmė sakyti, kad Aušra netinkamai tai daro. Ji pabandė dar kartą, tuomet išgirdo: „Nemoki - nestumk“. Medikės išėjo iš palatos. Aušra pasakoja rėkusi, maldavusi neišeiti. Jos grįžo po 15 minučių. „Sako: stumk arba imsiu reples. Verkiu, rėkiu, maldauju, kad neišeitų, o jos vėl išėjo, nes nemoku stumt. Atėjusios vėl apie reples šneka, nors aiškinu, kad pirmo nepagimdžiau, tai kaip man dabar pagimdyti“, - tęsia Aušra. Galiausiai jai pavyko išstumti vaikelį. Teko kirpti ir siūti, o praėjus kiek laiko, iš savo ginekologės ji išgirdo: „Tave susiuvo kaip grindų skudurą, pirmą kartą matau taip siūtą kirpimą.“

Vilniaus gimdymo namuose gimdžiusi Loreta (vardas pakeistas) pasakoja: „Sulaukiau užgauliojimų iš seselės. Aš iš tų retų atvejų, kai nesigamino pienelis. Atėjo tos seselės pamaina. Kai paprašiau pagalbos, ėmė kolioti mane, kokia aš mama, kad nemoku dirbt ir rūpintis vaiku, kad šiais laikais moterys geba tik karjeras ir vaikus daryti, bet jų auginti - ne.“ Jos teigimu, ji buvo nutildyta ir nuvaryta maitinti natūraliuoju būdu. „Jos žodžiai: „Reikia truputį ir šikną pajudinti“. Kol vyras nepasakė, kad skambins valdžiai, tol ji nenustojo [manęs] žeminti. Tiesą sakant, aš nežinau, kaip būčiau elgusis, jei nebūtų šalia vyro“, - prisipažįsta moteris.

Akušerinio smurto priežastys

Problema dažnai kyla iš gilesnių struktūrinių trūkumų - per didelio medikų krūvio, neadekvataus finansavimo, emocinės įtampos bei vis dar vyraujančio hierarchinio požiūrio, kai gydytojo žodis laikomas galutiniu ir neabejotinu. Viena iš pagrindinių priežasčių - baimė būti nesuprastai ar apkaltintai. Lietuvoje visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad gimdymas - „svarbiausia, kad vaikas sveikas“, todėl moters emocinis ar fizinis diskomfortas lieka nuošalyje.

Akušerinio smurto priežastys yra įvairios ir sudėtingos:

• Technokratinis požiūris: XVII amžiuje mokslas perrašė gimdymo apibrėžimą. Iš intymaus, natūralaus ir beveik sakralinio patyrimo jis virto procesu, turinčiu savo etapus, mechanizmus, matavimus, taisykles ir tvarkaraštį, o gimdyvė buvo prilyginta mašinai, kurios darnus veikimas turi būti užtikrinamas ir esant reikalui koreguojamas ekspertų komandos. Gimdymas traktuojamas kaip mechaninis procesas, o moteris - kaip mašina, kurios veikimą reikia kontroliuoti.
• Medikų atsakomybė: šiuolaikinėje visuomenėje atsakingais už gimdyvę ir ateinantį kūdikį yra laikomi gimdymą priimantys medikai. Medikai jaučiasi atsakingi už gimdyvės ir kūdikio sveikatą, todėl priima sprendimus už moterį.
• Neadekvatumas: yra manoma, kad gimdymo metu moterys yra neadekvačios, perdėm emocionalios ir neįgalios priimti racionalius sprendimus. Tai kam tuomet ką nors su jomis derinti?
• Prioritetai: „Gimdymo objektas - vaisius.“ Gimdyvė, jos emocijos ir kančios yra antrame plane.
• Įvaizdžiai: moterys, kurios gimdymo metu „negražiai“ elgiasi, kelia įtampą medikams. Tokias patogiau sudrausminti, „pastatyti į vietą“.
• Nuogumas: gimdymo metu tiek fiziškai, tiek psichologiškai moteris yra apsinuoginusi. Ji yra labiau nei bet kada pažeidžiama ir negali „už save pastovėti“.
• Galia: gimdanti moteris atsiduria svetimoje teritorijoje, ji nekalba medikų kalba, nesupranta jų žargono, neturi jų žinių. Galios vektorius atsuktas prieš ją.
• Nebaudžiamumas: teisinės bazės tokio pobūdžio pažeidimams nėra. Precedentų - taip pat. Medicininiuose dokumentuose ne viskas yra fiksuojama ir pažeidimus būtų sunku įrodyti. Ekspertizę dėl intervencijų pagrįstumo ar padarytų klaidų atlikti turi kiti medikai.
• Religiniai aspektai: ne vienas esame girdėję vyresnės kartos moterų pasvarstymus apie tai, kad gimdyti kančiose mums yra lemta - tai bausmė, kurią mes, moterys, Ievos dukros, turime besąlygiškai priimti.

Karantino įtaka akušeriniam smurtui

Tiek kalbintos gimdyvės, tiek psichologė pastebi, kad per karantiną akušerinio smurto atvejų padaugėjo. Karantinas tikrai įnešė labai daug nerimo ir nesaugumo moterims - juk reikalavimai ir taisyklės nuolatos keitėsi ir buvo sudėtinga suplanuoti bent minimalius dalykus. O gimdymas ir šiaip yra gana neprognozuojamas procesas. Pašnekovės teigimu, labai daug jautrumo įnešė tai, kad vyrai negalėjo dalyvauti gimdyme ir dėl to moteris emociškai daug labiau priklausė nuo personalo, todėl visi žodžiai ar komentarai daug skaudžiau veikė.

Veikė ir personalo dėvimos apsaugos priemonės, kurios nužmogina, trikdo santykį. Ir visos buvusios pastangos gimdymo erdves sukurti jaukiomis, ligoninės neprimenančiomis erdvėmis sugriuvo, moterys jautėsi kaip operacinėje su žmonėmis, kurių net veidų negali pamatyti. Vienas iš tokių pavyzdžių, pasak specialistės, kai moteris jaučia, kad dūsta nuo kaukės, bando prakvėpuoti sąrėmius ir nesąmoningai nusiiminėja kaukę, o personalas bando ją sulaikyti, grasinti, kad ji liktų su kauke. Tokiame jautriame patyrime, kaip gimdymas, moteris šitą procesą patiria kaip prievartą. Reikia nepamiršti ir paties personalo, kuris ypač pirmo karantino metu buvo labai išsigandęs. Buvo didžiulis nuovargis dėl bendro nerimo, dėl padidėjusio darbo krūvio, nežinios, kaip perorganizuoti darbą, kaip laikytis naujų higienos reikalavimų. Kai dirbančių žmonių poreikiai nėra svarbūs ar nuvertinami, jiems yra sunku savo darbe girdėti kitų žmonių poreikius. Ir pyktis dėl esamos situacijos taip pat kartais išsipildavo į gimdančias moteris.

Akušerinio smurto pasekmės

Patirtas akušerinis smurtas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Be fizinių sužalojimų, dažnai pasireiškia ir emocinės problemos: potrauminis stresas, nerimo sutrikimai, depresija. Gimdymas, kuris turėjo būti džiuginanti gyvenimo patirtis, kai kuriais atvejais tampa skausmingu prisiminimu.

• Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): moterys patiria košmarus, nerimą, įtampą ir susvetimėjimo jausmą. Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, potrauminio streso sutrikimą patiria iki 6 proc. visų gimdžiusių moterų.
• Pogimdyvinė depresija: fizinės arba psichologinės traumos gimdymo metu yra priskiriamos pagrindiniams pogimdyvinės depresijos rizikos faktoriams. Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, 1 iš 8 gimdžiusiųjų patiria pogimdyvinę depresiją.
• Pasitikėjimo praradimas: moterys praranda pasitikėjimą medikais ir sveikatos priežiūros sistema. Psichologai pažymi, kad moteris, patyrusi smurtą gimdymo metu, dažnai bijo vėl pastoti ar vėl kreiptis į medikus. Ilgainiui tai gali lemti nepasitikėjimą sveikatos sistema apskritai, mažesnį paslaugų naudojimą ir blogesnius medicininius rezultatus.
• Seksualinės problemos: kai kurių intervencijų pasekmės būna ir fizinės - tarkime, blogai susiūta, diskomfortą lytinio akto metu keliantis randas. Tokios pasekmės moteriai palieka ilgą problemų, kurios gali sumažinti jos savivertę, trukdo džiaugtis lytiniu gyvenimu ir t.t., šleifą.
• Santykių problemos: trauma gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Dėl to gimdymo metu įvykę emociniai sunkumai veikia ne tik pačios moters tolesnį gyvenimą, bet ir jos santykį su vaikeliu, požiūrį į save kaip mamą.

Gimdymo emocinė patirtis lemia bus depresija pagimdžius ar ne. Maža to, jei gimdymas patiriamas kaip trauma ir kartais ne dėl paties gimdymo proceso, bet dėl santykio su personalu, moteris gali vengti panašių patirčių. Dėl to ji gali rinktis neturėti vaikų, gimdyti tik atliekant Cezario pjūvį ar namuose.

Kaip atpažinti akušerinį smurtą ir ką daryti?

Svarbu suvokti, kad gimdymas - sudėtingas medicininis procesas, kai kartais tenka priimti skubius sprendimus, siekiant apsaugoti gyvybę. Tačiau esminis skirtumas - ar moteris buvo informuota, ar jos sutikimas gautas, ar su ja elgtasi pagarbiai. Smurtu laikoma tai, kai jos teisės ir orumas buvo pažeisti. Pasyvus smurtas - tai ne visada matoma ar akivaizdi prievarta. Tai gali būti ignoravimas, kai moters prašymai nepaisomi, jai nesuteikiama informacija arba ji laikoma „per daug reikli“. Nors išoriškai tai gali atrodyti kaip „neapsižiūrėjimas“, iš tiesų tai pažeidžia moters pasitikėjimą ir saugumo jausmą.

Jeigu turite abejonių, ar jūsų gimdymo metu visos atliktos procedūros buvo mediciniškai pagrįstos - paprašykite stacionaro, kuriame gimdėte, pateikti jums jūsų medicininių dokumentų kopijas. Remiantis dabartiniu Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymu (7 straipsnis. Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose) kiekvienas gali susipažinti su visais savo medicininiais dokumentais ar net gauti jų kopijas. Perspėju, kad duomenys, kuriuos rasite savo gimdymo istorijoje, gali neatitikti to, ką girdėjote iš gimdymą prižiūrinčių medikų. Apie tai, ką darysite, jeigu taip ir nutiks, rekomenduoju pagalvoti prieš užsiprašant dokumentų kopijų. „What has been seen - can not be unseen“ (tai, kas pamatyta, nebegali būti nematoma), - sako interneto folkloras.

Ką daryti patyrus akušerinį smurtą?

1. Visų pirma svarbu kreiptis į gydymo įstaigos vadovybę arba pacientų teisių gynimo specialistą.
2. Jeigu situacija rimta, galima pateikti skundą Valstybinei akreditavimo tarnybai ar Seimo kontrolieriui.
3. Taip pat verta pasikalbėti su psichologu ar moterų teisių organizacija, siekiant emocinės paramos. Randasi moterų, kurios po tokių patirčių ieško pagalbos.

Nereikėtų pamiršti, kad šiuo atveju viskas atsiremia į pačios moters resursus, o neretai ir finansines galimybes bei galėjimą išsigryninti problemą. Randasi moterų, kurios po tokių patirčių ieško pagalbos. Anksčiau jos dažniau kreipdavosi dėl depresijos po gimdymo, o paaiškėdavo, kad už to slypi potrauminis streso sutrikimas. Šiuo metu vis dažniau kreipiasi moterys, jaučiančios, jog gimdyme kažkas įvyko ir vis dar yra didelis sunkumas išlikęs.

Diskusijos ir požiūrių skirtumai

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vadovas atkreipia dėmesį - problema nėra vienpusė. O dažnai gimdymo metu fizinį ar psichologinį smurtą iš gimdyvių ar jų artimųjų patiria ir medikai. „Mums labai liūdna, kad tenka joms tai patirti, aš visiškai tam nepritariu ir nepalaikau, bet lygiai tą patį patiria ir profesionalai“, - sakė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vadovas Tomas Biržietis. Draugijos vadovas tikina - maždaug kas septinta moteris gimdymo metu patiria smurtą, kuris nepateisinamas, bet jei skaičiuotume smurtą patiriančius akušerius - nukentėję yra praktiškai visi. „Personalas patiria 100 procentų. Visi esame patyrę. Aš pats patyręs daugybę kartų. Ne kartą, ne du, ne tris. Daugybę kartų. Spaudimą, grasinimus, prasivardžiavimą, visaip yra vadinę...“

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos vadovas kelia problemą: dažnai vartojama sąvoka „akušerinis smurtas“ yra ne tik klaidinga, tačiau net ir pavojinga. Pasak jo, tokio termino nepalaiko ir tarptautinė medikų bendruomenė, mat jis sukuria precedentą, kad smurtaujantys akušeriai yra paplitęs reiškinys. „Smurto sąvokos yra labai aiškios, tai yra fizinis smurtas, psichologinis smurtas, ekonominis. Gali būti seksualinis smurtas. Tačiau ne akušerinis. Nėra tokios sąvokos, jos negali būti ir niekada nebus.“ Visgi Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė mano kitaip - dėmesio kreipimas į pačią sąvoką yra tik būdas bėgti nuo problemos.

Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja pasakoja, kad pasitaiko atvejų kai gimdyvių įsivaizdavimas, kaip vyks gimdymas, būna toli nuo realybės. „Kiekvienos tos pacientės gimdymo lūkestis ir gimdymo patirtis gali būt skirtingi ir gali nesutapti ir neatitikti.“ Padidėjęs jautrumas, pasak akušerės, gali kelti stiprias emocijas ir pirmas žmogus, kuriam tenka visi kaltinimai ir būna akušeris. „Na tarkim, ji atvyko, ji norėjo vaikščioti, bet niekas jos nepaklausė, ar jūs norite vaikščioti, ar gulėti. Tai iš esmės ji jau gali galvoti, kad va, manęs niekas nepaklausė ir aš dabar iš tiesų jaučiuosi truputėlį įžeista.“

Regioniniai skirtumai

Apklausos duomenys rodo, kad regioninėse ligoninėse gimdžiusios moterys rečiau nurodė patyrusios netinkamą personalo elgesį, nei gimdžiusios Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse. Tik Kauno ligoninėse gimdžiusios moterys atskleidė patyrusios mažiau patyčių, gąsdinimų ir prievartos. Jos taip pat rečiau nei kitos nurodė, kad joms tarpvietė buvo kerpama be sutikimo. Problema, kuri aktualesnė būtent regionų ligoninėms - tai atsisakymas suteikti gimdyvei jos prašomą nuskausminimą, tikriausiai tai galime sieti su anesteziologų trūkumu mažesnėse ligoninėse. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad apklausoje klausėme moterų jų subjektyvaus vertinimo. Kadangi akušerinis smurtas dažnai vis dar nėra atpažįstamas net pačių moterų, jos ne visada net pačios sau gali įvardinti, kad tai, kaip su jomis elgtasi, buvo netinkama.

Kaip apsisaugoti nuo akušerinio smurto?

Nors visiškai apsisaugoti nuo akušerinio smurto gali būti sunku, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:

1. Pasirinkite patikimą sveikatos priežiūros specialistą: rinkitės medikus, kurie gerbia jūsų nuomonę ir teises.
2. Būkite informuota: domėkitės nėštumo, gimdymo ir pogimdyvinio laikotarpio procesais. Kuo daugiau žinosite, tuo lengviau bus priimti sprendimus ir bendrauti su medikais.
3. Turėkite palaikymo komandą: į gimdymą pasiimkite artimą žmogų, kuris jus palaikys ir gins jūsų interesus. Artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais. Gimdyme gali dalyvauti ne tik vyras/partneris, bet ir kitas artimas nėščiajai žmogus: mama, sesuo, draugė arba dula.
4. Išreikškite savo norus: aiškiai pasakykite medikams, ko norite ir ko nenorite.
5. Nesutikite su procedūromis, kurių nesuprantate: klauskite, kol viskas taps aišku.
6. Jei jaučiatės negerai, pasakykite: nebijokite išreikšti savo emocijų ir poreikių.
7. Jei patyrėte smurtą, kreipkitės pagalbos: ieškokite moralinės, psichologinės ar teisinės pagalbos.

Apsisaugojimo nuo akušerinio smurto strategijos

Kova su akušeriniu smurtu reikalauja daugiapakopės strategijos. Keisti reikia ne tik taisykles, bet ir požiūrį. Svarbu stiprinti pagarbos kultūrą tarp pacientės ir mediko, tobulinti komunikacijos įgūdžius ir skatinti empatiją medicinos personalo tarpe. Visuomenė taip pat turi vaidmenį sprendžiant šią problemą. Kalbėjimas, švietimas ir empatijos ugdymas padeda mažinti vyraujančius stereotipus. Kiekvienas - nuo būsimos mamytės iki politikų - turi prisidėti prie pokyčio, kuriame moters orumas gimdymo metu būtų neliečiamas. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą pagarbą gyvybei - tiek naujai gimstančiai, tiek ją suteikiančiai moteriai.

Viešumas - viena svarbiausių jėgų, galinčių keisti situaciją. Kai moterys drąsiai dalijasi savo patirtimis, visuomenė pradeda atpažinti problemos mastą. Tuo pačiu tai motyvuoja institucijas imtis veiksmų, gerinti pacientų aptarnavimą ir užtikrinti pagarbesnes sąlygas gimdymo skyriuose. Socialiniai tinklai, žurnalistiniai tyrimai ir moterų teisių organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį, suteikdamos platformą toms, kurios anksčiau buvo nutildytos. Nors pokyčiai vyksta pamažu, kiekviena istorija, išdrįsta pasakyti viešai, tampa žingsniu link skaidresnės ir humaniškesnės sveikatos priežiūros sistemos.

Nė vienas gimdymas neturi būti smurtinis, o apie psichologiškai ir fiziškai saugią gimdymo priežiūros sistemą galėsime kalbėti tik tada, kai tokių patirčių nebeliks. Įvairiapusis saugumas privalo būti užtikrintas ne tik „ant popieriaus“, o taip, kad pačios gimdyvės iš tiesų jaustųsi tiek fiziškai, tiek emociškai saugios. Kiekviena akušerinį smurtą patyrusi moteris turi sulaukti pagalbos ir teisingumo. Šiuo metu tai užtikrinti trukdo problemos nesupratimas, kompetencijų trūkumas, nesama ar neprieinama pagalba, atsakomybės už smurtinius veiksmus nebuvimas ir nebaudžiamumas.

Akušerinis smurtas nėra uždara problema. Tai yra didesnių iššūkių mūsų visuomenėje atspindys. Akušerinio smurto apraiškose susipina moterų teisių problematika, mobingo ir patyčių problema tiek visuomenėje, tiek medicinos įstaigose. Žinių trūkumas apie psichologinius gimdymo aspektus, žmogaus teises ir orumą, įgūdžių, padedančių dirbti pagal patvirtintas metodikas, trūkumas, akušerių ir kito medicinos personalo darbo sąlygos.

Gimdymo termino nustatymas ir pasiruošimas

Dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, jog kelioms dienoms užsitęsus nėštumui, naujagimis bus pernešiotas arba atvirkščiai - pagimdžius šiek tiek anksčiau, jis bus neišnešiotas. Nors nėštumo metu svarbu nustatyti tikslų gimdymo terminą, bet jis - tik orientacinis. Ne visos moterys gimdo tą dieną, kuri laikoma preliminaria gimdymo diena. Iškilus klausimams, reikėtų pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar akušeriu, atkreipti dėmesį į nėščiosios kortelę, kurioje turėtų būti surašyta visa aktuali informacija apie reikalingus tyrimus ar gimdymą.

1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Tikslesnį nėštumo laiką padeda nustatyti ir nėštumo pradžioje atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas.

Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Tiksli nėštumo trukmė svarbi ir tam, jog prasidėjus gimdymui būtų galima nustatyti, ar gimdymas vyksta laiku - ar tai ne priešlaikinis gimdymas arba pernešiojimas. Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Gimdymas, įvykęs likus trims savaitėms iki numatyto gimdymo termino, laikomas savalaikiu, o vaikelis yra išnešiotas. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Todėl praėjus tik kelioms dienoms po numatytos gimdymo dienos, negalima sakyti, kad tai - jau pernešiojimas.

Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Tačiau dažniausiai, esant išnešiotam nėštumui, nutekėjus vaisiaus vandenims prasideda ir gimdymas. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai.

Kada vykti į ligoninę:

Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių. Taip pat galima pasiimti negazuoto mineralinio vandens, juodojo šokolado.

tags: #akuserinis #smurtas #pries #vaikus

• higiena ir komfortas po gimdymo
• Svarbiausia informacija tėvams apie priėmimą
• Atraskite vasario 25 d. gimusiųjų asmenybės bruožus
• Gilinkitės į Inanos, vaisingumo simbolio, kultą
• Informacija apie APAP vartojimą ir dozavimą