Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas: esminiai aspektai ir taikymas
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja priemones, skirtas užtikrinti vaiko saugumą, gerovę ir tinkamą socializaciją, ypač tais atvejais, kai kyla sunkumų dėl tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą stokos ar jų nebuvimo, socialinės rizikos veiksnių ar kitų aplinkybių.
Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausių vaiko interesų prioritetiškumu. Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat užtikrinamas vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus principas.
Įstatymas taip pat pabrėžia individualizavimo principą, reiškiantį, kad kiekvienu atveju vertinamos specifinės vaiko aplinkybės ir poreikiai. Svarbus ir orumo principas: bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę.
Prieinamumo principas užtikrina, kad vaikui būtų skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taip pat skatinamas bendradarbiavimas tarp institucijų ir specialistų, užtikrinamas visapusiškumas teikiant pagalbą ir vaiko privataus gyvenimo apsauga. Institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.
Vaiko minimalios priežiūros priemonės
Vaiko minimalios priežiūros priemonės, nurodytos Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (1-4 punktai), gali būti skiriamos maksimaliai iki vienerių metų. Minimalios priežiūros priemonės, nurodytos 6 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, o minimalios priežiūros priemonė, nurodyta 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte, skiriama maksimaliai iki 20 valandų. Vaiko minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų.
Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. Vaiko minimalios priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu minimalios priežiūros priemonė pratęsiama, bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti nustatyto maksimalaus minimalios priežiūros priemonės termino.
Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Kai kompleksinė pagalba yra neveiksminga ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, - pagal tėvų gyvenamąją vietą savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Vaiko vidutinės priežiūros priemonės
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai yra nustatytas pagrindas, susijęs su nepakankamu vaiko ugdymu ar priežiūra, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar dorovei.
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienerių metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės, paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, terminas.
Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centro paskirtis - formuoti ir įtvirtinti socialiai priimtiną vaikų elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui, padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant ugdymą, mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.
Centras gali būti specializuotas arba jame gali būti steigiamos specializuotos vaikų grupės pagal lytį, amžių, psichikos ir elgesio sutrikimus. Vaikų skaičių Centre nustato švietimo ir mokslo ministras, tačiau jis negali viršyti 32 vaikų. Vaikai į socializacijos centrus priimami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, turint teismo leidimą. Vaikai į socializacijos centrus priimami nuo 14 metų.
Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Tokiu atveju šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.
Jeigu vaikui paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemone nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam skirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo laikotarpiui. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.
Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, vaikas gali būti laikomas rizikos grupei priskirtu, jei nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
Institucijų vaidmuo ir procedūros
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria ir pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.
Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo klausimą, surinkta informacija ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki posėdžio pateikiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai išvadai gauti.
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas (išskyrus nustatytus atvejus), vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos atstovas, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas, vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė). Be to, posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie posėdžio vietą ir laiką dalyviai privalo būti informuojami ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas.
Posėdžio metu turi būti išklausoma vaiko ir kitų dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti posėdyje, tačiau tokiu atveju jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius raštu pateikia išvadą dėl siūlomos priemonės.
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi visas išsakytas nuomones, pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, paskirta priemonė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, ją vykdantis asmuo, vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Taip pat nurodomos Įstatymo 7 ir 9 straipsniuose numatytos priemonės, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
tags: #vaiko #minimalios #ir #vidutines #prieziuros #istatymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
