Žindymas yra vienas natūraliausių ir svarbiausių procesų kūdikio gyvenime, tačiau jis gali kelti daug klausimų ir rūpesčių jaunoms mamoms. Šiame straipsnyje gilinsimės į žindymo subtilybes, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip užtikrinti sklandų ir sėkmingą maitinimą krūtimi.
Apie mamos pieno naudą kūdikiui bei žindymo privalumus mamai seniai žinome. Mamos pieną vaiko organizmas lengvai virškina, taigi net karštą vasaros dieną sveikam kūdikiui nekyla noras jo atsisakyti. Be to, mamos piene yra nuo žarnyno negalavimų saugančių antikūnų, kurie dar ir stiprina imunitetą. Žindymas - dar vienas malonumas, kurio negali patirti vyrai. Ne veltui daugelis jų kūdikį žindančios moters vaizdą vadina pačiu gražiausiu.
Vasarą kūdikio žindymas patogus dar ir dėl to, kad mama gali laisviau mėgautis visais šiltojo periodo malonumais. Žindanti mama gali be rūpesčių kūdikio maistu skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Su žindomu kūdikiu patogu keliauti didesniais atstumais, gražią vasaros dieną pailsėti prie ežero. Kūdikis saldžiai išsimiegos gryname ore medžių pavėsyje, o nubudęs bus iškart pamaitintas.
Jeigu kūdikis atsisako krūties, mama turėtų ieškoti kitų priežasčių. Galbūt kūdikis negaluoja arba pakito pienuko skonis (mama suvalgė neįprastą maisto produktą). Apžiūrėkite burnytę: ar nėra ant liežuvio, gomurio ir kitose vietose balkšvų nenusivalančių apnašų, dėl kurių žindomam kūdikiui skauda. Tai gali būti, pavyzdžiui, grybelio sukelta pienligė. Jeigu nerimaujate, ar vaikeliui užtenka pieno, suskaičiuokite šlapias sauskelnes ar vystyklus. Ne mažiau kaip šešis kartus per parą pasišlapinantis kūdikis tikrai sotus. Žinoma, jei jis tik žindomas ir negeria kitokių skysčių.
Jei su mamos pienu gaunamo vandens, tai pat ir paties pieno, kūdikiui per mažai, jo šlapimas pasidaro tamsesnis ir aštriau kvepia. Pediatrai nepataria žindomam kūdikiui duoti vandenuko ar arbatėlių. Mat reikiamą skysčio kiekį kūdikis gauna su mamos pienu, kuriame yra 90 proc. vandens. Tyrimais įrodyta, kad vandeniu ir arbatėlėmis girdomas žindomas kūdikis labiau linkęs į viduriavimą. Pasaulio sveikatos organizacija pirmąjį gyvenimo pusmetį rekomenduoja vengti papildomai girdyti žindomus kūdikius.
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl kūdikis gali atrodyti nepasisotinęs, yra netinkamas žindymo technika. Svarbu tinkamai laikyti prie krūties glaudžiamą kūdikį. Nepatyrusią mamą pamokys pediatras arba žindymo specialistas. Jokiu būdu neverta vadovautis močiutės patarimais prausti krūtis su muilu prieš kiekvieną maitinimą.
Jei kūdikis priauga per mažai svorio, nereikėtų iš karto galvoti, kad motinos pienas yra blogas ar per liesas. Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui. Jo sudėtis (taip pat ir riebumas) kinta, priklausomai nuo kūdikio poreikių. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis.
Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš vienos krūties, o kita nekelia bėdų. Kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Ir tai susiję su anatominėmis ypatybėmis, anksčiau atliktomis krūties operacijomis. Pradėdamos žindyti, pasiūlykite tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau. Išalkęs kūdikis paprastai labiau stengiasi ir žinda iš paskutinių jėgų, kad pasisotintų.
Kai kurioms mamoms krūtys pritvinksta pieno, kūdikis negali jų gerai apžioti ir pradėti valgyti. Tuomet nusitraukite truputį pieno, kad spenelio laukelis suminkštėtų, ir vėl pasiūlykite krūtį.
Priešingai nei mano daugelis tėvų, vasaros karštis veikia kūdikio apetitą daug mažiau negu mamos ir tėčio kulinarinius pomėgius. Karštyje kūdikis dažniau nori gerti, o troškulį geriausiai malšina įprastinis lengvai virškinamas gėrimas - mamos pienas. Pienas greitai papildo skysčio atsargas mažylio organizme. Vasaros karštyje paprastai kūdikis dažnai ieško krūties ir ilgiau žinda. Dažnai žindydama patenkinsite jo skysčio poreikius. Tik stebėkite, kad krūtys netaptų žinduku.
Kai kurie kūdikiai pasisotina per 10 -15 minučių, o jeigu mamai pienas teka lėtai, prireikia daugiau laiko. Bet jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau kaip 30 minučių, patikrinkite, ar jis tinkamai apžioja krūtį. Mažylis neturėtų žįsti ilgiau kaip 40 minučių.

Kartais kūdikis verkia ir nori ištisai žįsti. Kūdikio noras visą laiką būti prie krūties kartais gali rodyti, kad kūdikiui trūksta pieno, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Labai ilgas, užsitęsęs „čiunkinimas“, „kabojimas ant krūties“ yra vienas pagrindinių augimo šuolių simptomų. Ilgai ir, atrodytų, tuščiai žįsdamas kūdikis išprovokuoja spartesnę ir gausesnę pieno gamybą. Taip pat reikėtų suprasti, kad žindymas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama.
Viena iš pirmųjų problemų, su kuriomis gali susidurti mama, yra per greitai tekantis pienas. Kūdikis nespėja nuryti, springsta, verkia. Jei pienas teka pernelyg laisvai, parinkite patogesnę žindymo padėtį. Svarbu, kad kūdikio ryklė ir galva būtų aukščiau nei spenelis. Bandykite maitinti, pavyzdžiui, paguldžiusi kūdikį ant savęs. Jei kūdikis jau moka sėdėti, žindykite jį sėdintį. Nepamirškite, kad pienui tekant itin laisvai galima prisivyti daug oro, todėl kartkarčiais padėkite kūdikiui atsirūgti. Prie krūties glauskite mieguistą kūdikį. Jis žįs silpniau - ir pienas tekės lėčiau. Pajutusios, kad pienas teka stipria srove (jis gali tiesiog švirkšti), atitraukite kūdikį nuo krūties, palaukite, kol savaime tekančio pieno srovė liausis, ir toliau maitinkite.
Kita problema - kūdikis verkia ir dieną, ir naktį, net valgydamas mamos pienuką. Atrodo, kad žindymas jam nemalonus, nors į burnytę nuolat kiša rankytes, žaislus. Pamąstykite, gal kūdikis serga arba jam dygsta dantukai. Kai jie dygsta, žindantį kūdikį vargina nemalonūs pojūčiai ar net skausmas. Beje, dygstant dantukams žįsdamas dažnai stipriau suspaudžia dantenas, todėl ir mamai kartais gali paskaudėti. Apžiūrėkite kūdikio burnytę, atkreipkite dėmesį į balkšvas apnašas ant liežuvio, dantenų, vidinių skruostų ir lūpų paviršių, nes tai pienligės požymis. Pienligę būtina gydyti, negydoma gali išplisti, nuo kūdikio galite užsikrėsti ir jūs. Grybelio pažeisti speneliai būna jautrūs ir skausmingi. Kas dar gali būti priežastis? Ogi užgulta kūdikio nosis. Išvalykite ją ir kūdikiui bus lengviau kvėpuoti prieš pat žindymą. Žįsdamas jis gali verkti ir dėl skaudančios ausytės, nes ryjant stipriau skauda. Pamėginkite paspausti ties ausytės pagrindu (iš priekio): jei kūdikiui iš tiesų skauda ausytę, jis verks stipriau.
Trečioji problema - 4 mėnesių kūdikis valgydamas blaškosi: kelias sekundes pažinda, meta krūtį, pasižiūri, kas atėjo, vėl nuryja porą gurkšnių, nusišypso mamai, dar po kelių gurkšnių pažiūri į televizoriaus ekraną, paskui nusisuka, nes kažkas atsivertė laikraštį. Daugelis kūdikių patiria vadinamuosius augimo šuolius pirmomis gyvenimo dienomis, antrą trečią, ketvirtą-šeštą savaitę, trijų, keturių, šešių, devynių mėnesių. Tuo metu vaikai būna irzlesni, verksmingesni negu paprastai. Pamėginkite pakeisti žindymo padėtį: atsigulkite, atsisėskite, žindykite stovėdamos. 3-6 mėn. kūdikiai aktyviai domisi aplinka. Tačiau jie dar nemoka daryti kelių darbų iš karto (pvz., žįsti ir domėtis aplinka), todėl blaškosi. Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir taip sužeidžia spenelį. Būkite pasirengusi „išlaisvinti“ jį: švelniai įkiškite švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, spenelis išslys. Jokiu būdu netraukite jo iš burnytės per jėgą. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame niekas nepatraukia akies. Maitindamos nekalbėkite telefonu, nežiūrėkite televizoriaus, nedirbkite kompiuteriu.
Ketvirta problema - mamos krūtinės ypatumai. Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš vienos krūties, o kita nekelia bėdų. Kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Ir tai susiję su anatominėmis ypatybėmis, anksčiau atliktomis krūties operacijomis. Pradėdamos žindyti, pasiūlykite tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau. Išalkęs kūdikis paprastai labiau stengiasi ir žinda iš paskutinių jėgų, kad pasisotintų.
Penkta problema - kūdikis alkanas. Nepasisotinęs kūdikis taip pat gali verkti. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas pakankamai šlapinasi, ar priauga svorio. Nepatartina mėginti nusitraukti pieno ir žiūrėti, kiek jo yra, nes tai netikslu. Jei mažylis suirzta vakare, galbūt tuo metu jis visuomet būna irzlesnis? Ir nesvarbu, žindote jį ar ne. Per dieną pavargęs kūdikis vakare dažnai būna irzlesnis. Tokiu atveju stenkitės žindyti šiek tiek anksčiau, kol jis dar ramus.

Karštyje mama daugiau prakaituoja, todėl ji ir turi gerti daugiau vandens, o kūdikis gaus skysčių kartu su mamos pienu. Dažnai praustis nebūtina net ir karštyje. Apsiprausti patariama tik vieną kartą per dieną. Mat krūtis apsaugo sekretas, kurį išskiria rudajame laukelyje aplink spenelį esančios liaukos. Jeigu mama suprakaitavo arba išsimaudė sūriame jūros vandenyje, pakanka apiplauti krūtis švariu šiltu vandeniu be muilo. Nepamirškite, kad dažnai prausiama oda gali išsausėti.
Jeigu speneliai vis dėlto sutrūkinėjo, galima išspausti lašelį pieno ir patepti pažeistą krūtį. Vaistinėje įsigysite specialų tepalą suskilusiems speneliams.
Jeigu krūtys labai kietos, persipildžiusios. Kūdikiui gali būti sunku žįsti, jeigu krūtys kietos, persipildžiusios, tad reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį.
Kūdikiui pučia pilvelį? Pamasažuokite jį laikrodžio rodyklės kryptimi. Palankstykite kūdikio kojytes, švelniai prispausdamos jas prie pilvelio. Tai padės išeiti susikaupusioms dujoms. Maitinkite glausdamos kūdikio pilvelį prie savo kūno, šiluma atpalaiduoja spazmus, o mamos artumas ramina.
Kūdikio gyvenime - naujovės, pavyzdžiui, pradėjote primaitinti arba pratinate jį prie naujų produktų. Galbūt maitinate iš buteliuko ir jis priprato, kad pienukas teka lengvai? Verčiau maitinkite iš šaukštelio. Jei esate išvykusi ir negalite maitinti šaukšteliu, buteliukui naudokite žindukus su itin mažom skylutėm. Apvertus buteliuką, per sekundę turi išlašėti maždaug vienas pieno lašas.
Gal pati esate įsitempusi, sunerimusi? Vienintelis būdas padėti sau ir kūdikiui - atsipalaiduoti. Kaip tai padaryti? Nueikite į vonią ir palįskite po dušu.
Augdami kūdikiai žinda kur kas efektyviau ir moka pasisotinti greičiau. Neverskite žįsti, jei vaikas pradėjo blaškytis, nenori imti krūties. Būkite kantrios ir, ištikus bėdai, neskubėkite ieškoti mamos pieno pakaitalo.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų. Svarbiausia žinoti, kad motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas (nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu).
Niekada nesistenkite po kiekvieno maitinimo kruopščiai nutraukinėti krūtyse likusio pieno, nes jo gaminsis vis daugiau. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad pieno gamybos apimtys priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas.

Svarbu suprasti, kad žindimas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama. Kūdikiui pasisotinus, nurimus ar ėmus snūduriuoti, galite pabandyti švelniai ištraukti krūtį iš jo burnos ir pakalbinti, paglostyti, pasupti, įjungti baltąjį triukšmą.
Mamos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija. Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams. Žinoma, dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Trumpai tariant, žindymas - tai ne tik maisto šaltinis, bet ir svarbus ryšys tarp mamos ir vaiko. Supratimas, kaip veikia žindymo procesas, ir kantrybė gali padėti įveikti visus iššūkius ir mėgautis šiuo nuostabiu laikotarpiu.