Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio: maištaujanti jaunystė ir laisvės troškimas

Filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, sukurtas 1989-1990 metais Lietuvos kino studijoje, pasakoja apie grupę Kaune maištaujančių paauglių, apie laiką, kai susidegino Romas Kalanta.

Apie 1972 metus, kai kiekviena paaugliška svajonė galėjo baigtis milicijos skyriuje, o patys nekalčiausi dalykai - meilė muzikai ir Vakaruose populiarių grupių įrašų klausymasis, apranga ar šukuosenos - buvo suvokiami kaip protestas prieš politinę sistemą.

Tai filmas apie žmogaus laisvę - ne politinę, bet prigimtinę: klausytis tos muzikos, kokios nori, kad tavo plaukai būtų, kokie tau patinka, mūvėti kelnes, kokias pats nori, mąstyti, kalbėti taip, kaip nori.

Filmo gimimo istorija ir kūrybinis procesas

Filmo idėja gimė 1988 metais, kai režisierius Raimundas Banionis, tuo metu filmavęs kitą savo darbą, pajuto artėjant laisvės vėją, įkurtas Sąjūdis ir noras kurti kiną, kurį nori, o ne tą, kurį leidžiama.

Scenarijaus autorius Maciejus Drygas, bendradarbiaudamas su režisieriumi, daug laiko praleido Kaune, bendraudamas su žmonėmis, kurie dar prisiminė 1972 m. įvykius po Romo Kalantos susideginimo.

Filmas buvo pradėtas filmuoti 1989 metais, kai Lietuva dar turėjo sovietinius pasus, todėl kūrėjams ir aktoriams reikėjo nemažai drąsos, nes nebuvo aišku, ar filmas bus baigtas, ar kūrėjai nebus persekiojami.

Pasak režisieriaus, tai nebuvo filmas, kuriame plevėsuoja vėliavos, tai buvo filmas apie žmogaus laisvę, apie tai, kaip tuometinė santvarka stengėsi sunaikinti asmeninę laisvę, pavergti mintis, požiūrį, skonį.

Vienas iš svarbių filmo kūrimo elementų buvo muzika. Filme skamba Vytauto Kernagio balsas, o finalinė daina „Dar ne vakaras“ - Fausto Latėno muzika, Roberto Danio žodžiai, atlikta Povilo Meškėlos - tapo viena jautriausių filmo vietų.

Filmuojant teko susidurti su įvairiomis problemomis, tarp jų ir su benzino trūkumu dėl blokados Lietuvoje. Malūnsparnis buvo išnuomotas iš latvių, o kelionės vyko itin retai apgyvendintuose keliuose.

Aktoriai prisimena bendrą atmosferą filmavimo aikštelėje, jaunatvišką laisvės jausmą, kuris juos lydėjo. Nors kai kuriems aktoriams tai buvo pirmasis didelis vaidmuo kine, jie jautėsi svarbūs ir įsiamžino istorijoje.

Aktorių prisiminimai ir įspūdžiai

Aktorius Rolandas Kazlas, vaidinęs Šoferio vaidmenį, teigia, kad šis filmas jam buvo pirmasis žingsnis kino pasaulyje ir tarsi tapo nepriklausomybės uvertiūra.

Gabija Jaraminaitė, vaidinusi Riną, pripažįsta, kad tuomet, būdama 12-os klasės mokinė, dar ne iki galo suprato vaidmens gilumą, tačiau jautė, kokia svarbi ši tema buvo režisieriui.

Augustas Šavelis, atlikęs pagrindinį Džagerio vaidmenį, teigia, kad filmas buvo geriausia, kas galėjo nutikti jo gyvenime, ir net po daugelio metų jis filmo nepaseno.

Aktoriai prisimena ne tik kūrybinį procesą, bet ir kurioziškus momentus, pavyzdžiui, Augustas Šavelis, neturėdamas teisių, vairavo automobilį filmavimo aikštelėje, o Rolando Kazlo balsą įgarsino kitas aktorius, kurio pavardės jis iki šiol neprisimena.

Filmas turi savotiško žavesio: jis šviesus, laisvas, neperspaustas. Net ir 1972 m. fragmentai ir 1989 m. laikotarpis atrodo panašūs, nes po R. Kalantos įvykių buvo tam tikras proveržis, noras būti laisviems.

Aktoriai džiaugiasi, kad filmas tapo mėgiamu, net kultiniu, ir kad jie jauni įsiamžino tokioje istorijoje.

Filmo reikšmė ir simbolika

Filmą galima traktuoti ne tik kaip istoriją apie jaunimo maištą sovietmečiu, bet ir kaip universalią istoriją apie jaunatvišką nonkonformizmą, kuris egzistuoja visais laikais ir visose geografinėse platumose.

Filme gausu simbolių: skylantis asfaltas filmo pabaigoje, tekanti upė, besiveržiantis šaltinis, apdegęs laikrodis - tikras Romo Kalantos laikrodis, kurį filmavimui davė jo mama.

Režisierius Raimundas Banionis teigia, kad šis filmas jam buvo labai reikšmingas, nes jame buvo kalbėta tiesiogiai, o ne metaforomis, kaip tai buvo įprasta ankstesniuose filmuose.

Filmo patriotizmas - ne vienadienis, jis nėra vien deklaruojamas, o parodo paprastas, bet reikšmingas pamokas, kurios svarbios ir šiandieniniam jaunimui.

Filmas buvo parodytas 40-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio „Panoramos“ programoje, taip pat rodytas Upsalos kino festivalyje.

Net 30 metų po filmo sukūrimo, jis vis dar gyvena savo gyvenimą, rodomas festivaliuose, o jo peržiūros po atviru dangumi pritraukia tūkstančius žiūrovų.

Turtingiausių vaikų aktorių sąrašas

Nors filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ pasakoja apie jaunystę ir laisvės troškimą, o ne apie finansinę sėkmę, verta paminėti, kad pasaulyje yra aktorių, kurie vaikystėje pradėjo savo karjerą ir tapo itin turtingais.

Šiame sąraše pateikiami turtingiausių vaikų aktorių Amerikoje, kurie vis dar aktyviai dirba savo srityje:

tags: #aktoriai #amerikos #vaikai

• Gunaras Imantas Kakaras: Astronomo, Muziejininko ir Etnokosmologijos Pradininko Kelias
• Ką tėvams svarbu žinoti apie vaiko reakcijas
• Ką svarbu žinoti apie vaistus ir probiotikus laukiantis
• Kaip išvengti ir gydyti iššutimus?
• Apie ikimokyklinio ugdymo pasiekimų vertinimą