Automobilinė kėdutė: išsamus vadovas tėvams apie saugumą ir pasirinkimą

Vaiko susilaukimas - didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir didelė atsakomybė, ypač kalbant apie saugumą kelionėse. Vienas pirmųjų ir svarbiausių pirkinių, kurį privalu turėti dar prieš parsivežant naujagimį iš ligoninės - automobilinė kėdutė. Nors kartais norisi šį pirkinį atidėti ar paskubomis pavesti tėčiui, tai turėtų būti gerai apgalvotas sprendimas, nes nuo jo priklauso didžiausio jūsų turto saugumas.

Įsigyjama anksčiau nei vežimėlis arba kartu su vežimėliu.

Kodėl automobilinė kėdutė būtina?

Automobilinė kėdutė nėra tik formalumas ar papildomas aksesuaras. Ji yra būtina, nes:

• Užtikrina saugumą: Standartiniai automobilio saugos diržai nėra pritaikyti vaikams. Speciali kėdutė autoįvykio metu apsaugo vaiką nuo smūgio, sulaiko jį vietoje ir sumažina sunkių traumų riziką.
• Reikalauja įstatymai: Lietuvos Kelių eismo taisyklės (KET) įpareigoja vežti vaikus specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse (prisegimo sistemose), kol jų ūgis pasiekia 135 cm. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymą vairuotojas turi pasirūpinti keleivių saugumu. Kelių eismo taisyklės skelbia, kad jaunesnius kaip 3 metų vaikus leidžiama vežti ant galinės automobilio sėdynės tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Daugelio Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų. Visus vaikus iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje.

Vaiko kėdutė - ne rekomendacija, bet prievolė. Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga. Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.

Saugumo standartai ir žymėjimas

Renkantis kėdutę, svarbu atkreipti dėmesį į jos atitiktį saugumo standartams. Ant kėdutės rasite specialų žymėjimą (dažniausiai oranžinį lipduką), nurodantį, pagal kurį Europos Ekonomikos Komisijos (ECE) standartą ji sertifikuota. Šiuo metu rinkoje galite susidurti su dviem standartais:

ECE R129 (i-Size)

Tai naujausias ir griežtesnis standartas, į kurį orientuojamasi dabar. Jo pagrindiniai bruožai:

• Pagal ūgį: Kėdutės klasifikuojamos pagal vaiko ūgį (cm), o ne svorį. Tai leidžia tiksliau parinkti tinkamą dydį. Gamintojas nurodo ūgio intervalą, kuriam kėdutė skirta.
• Prailgintas vežimas nugara: Įpareigoja vežti vaikus nugara į važiavimo kryptį mažiausiai iki 15 mėnesių amžiaus. Tai yra gerokai saugesnė pozicija kūdikiams ir mažiems vaikams.
• Šoninio smūgio testai: Į standartą įtraukti privalomi testai dėl apsaugos šoninio smūgio metu.
• ISOFIX: Skatina naudoti ISOFIX tvirtinimo sistemą (nors leidžiamas ir tvirtinimas diržu pagal šį standartą).

Rekomendacija: Renkantis naują kėdutę, pirmenybę reikėtų teikti tai, kuri atitinka R129 (i-Size) standartą. Taip pat verta rinktis kėdutes, atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis.

ECE R44 (dažniausiai R44/04)

Tai senesnis standartas. Pagal jį pagamintos kėdutės vis dar yra legaliai naudojamos ir gali būti parduodamos (kol baigsis pereinamasis laikotarpis ar gamintojų atsargos), tačiau nauji kėdučių modeliai sertifikuojami jau pagal R129. Pagrindiniai R44 bruožai:

• Pagal svorį: Kėdutės pagal vaiko svorį skirstomos į kelias grupes:

Tai pirmoji automobilinių kėdučių grupė „O+“, tinkama vaikams nuo gimimo iki 13 kg svorio (iki 1,5m.). Pirmoji kėdutė turėtų būti 0 grupės (iki 10 kg svorio) arba 0+ (iki 13 kg svorio), ji tarnaus iki pirmojo gimtadienio.

• Trūkumai: Leidžia pasukti vaiką veidu į kelią anksčiau (nuo 9 kg), neturi privalomų šoninio smūgio testų.

Papildomi nepriklausomi testai

Nepriklausomai nuo privalomojo standarto (R129 ar R44), verta pasidomėti ir nepriklausomų organizacijų (pvz., Vokietijos ADAC, Švedijos „Plus Test“) bandymų rezultatais. Šie testai dažnai būna dar griežtesni ir suteikia papildomos informacijos apie kėdutės saugumą įvairiose situacijose, naudojimo patogumą, ergonomiką ir kenksmingų medžiagų buvimą. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą.

Kaip pasirinkti kėdutę pagal vaiko amžių ir dydį?

Nors standartai suteikia gaires, svarbiausia, kad kėdutė tiktų jūsų vaikui ir jūsų automobiliui bei būtų teisingai naudojama. Orientuotis reikėtų pagal vaiko ūgį (jei renkatės pagal R129/i-Size) arba svorį (jei renkatės pagal R44), o amžius yra tik pagalbinis rodiklis. Kėdutės skirstomos į grupes, priklausomai nuo sodinamo vaiko svorio.

Kūdikiai (nuo gimimo iki ~15 mėn. / ~87 cm / ~13 kg)

Tipas: Kūdikio nešynės (atitinkančios R129 ūgio intervalą arba R44 Gr. 0+). Ar kėdutė tinkama neišnešiotukams?

Kryptis: Visada TIK nugara į važiavimo kryptį. Rekomenduojama taip vežti kuo ilgiau, idealiu atveju - iki 4 metų arba kol leidžia konkrečios kėdutės limitai. Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Prieš važiavimo kryptį vaikus rekomenduojama vežti bent iki 12-15 mėn.

Ypatumai: Turi įdėklus naujagimiams, nešimo rankeną, dažnai tvirtinamos ant vežimėlio rėmo. Pavyzdžiui, „Avionaut Pixel“ kėdutė pagaminta iš tvirtos, lengvos ir ypač smūgiams atsparios medžiagos.

Mažyliai (nuo ~9-15 mėn. iki ~4 metų / ~60-105 cm / 9-18 kg)

Tipas: Transformuojamos arba mažylio kėdutės (atitinkančios R129 ūgio intervalą arba R44 Gr. I).

Kryptis: Primygtinai rekomenduojama rinktis kėdutes, leidžiančias ilgai vežti nugara į kelią (iki 105 cm ar daugiau). Tik vaikui išaugus šią galimybę (ne anksčiau 15 mėn.), galima pereiti prie vežimo veidu į priekį (jei kėdutė tai leidžia).

Diržai: Vaikas tvirtinamas 5 taškų vidiniais diržais arba saugos staliuku (pasirinkus vežimą veidu į priekį).

Vyresni vaikai (nuo ~4 metų / 100 cm / 15 kg iki 135 cm)

Tipas: Aukštos nugarėlės kėdutės-paaukštinimai (atitinkančios R129 ūgio intervalą arba R44 Gr. II/III).

Diržai: Vaikas segamas automobilio saugos diržu, pervertu per kėdutės kreipiančiąsias.

Privalumai: Aukšta nugarėlė su galvos atrama suteikia būtiną apsaugą šoninio smūgio metu. Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas. Paaukštinimai be nugarėlės: Suteikia tik minimalią apsaugą ir nerekomenduojami, nebent išimtiniais atvejais labai trumpoms kelionėms su vyresniais vaikais (virš ~125 cm), kai kėdutė su nugara nebetelpa. Visada geriau rinktis variantą su nugara ir galvos atrama. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg.

Kada nebereikia? Pagal KET - nuo 135 cm ūgio. Tačiau rekomenduojama naudoti, kol standartinis diržas gula taisyklingai (~150 cm ūgio).

Kelių grupių (Multi-stage) kėdutės

Apima platų ūgio ar svorio intervalą (pvz., 9-36 kg). Yra gaminamos universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Gali būti patogu, bet svarbu įsitikinti, kad gerai tinka vaikui kiekviename etape. Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma, jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, užuot pirkus naują.

Kėdutės tvirtinimo būdai

Tinkamas įtvirtinimas.

ISOFIX tvirtinimas

ISOFIX: Sistema, leidžianti kėdutę tiesiogiai prijungti prie automobilio kėbulo specialiais fiksatoriais. Sumažina neteisingo montavimo riziką ir užtikrina stabilumą. Reikalinga ir automobilyje, ir kėdutėje. Daug patogiau ir saugiau, kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.

Dažnai naudojama su papildomais fiksavimo taškais:

• Viršutiniu tvirtinimo diržu (Top Tether): Diržas nuo kėdutės viršaus iki inkaro taško už sėdynės.
• Atramine koja (Support Leg): Koja nuo kėdutės pagrindo iki automobilio grindų.

Tvirtinimas automobilio saugos diržu

Tvirtinimas automobilio saugos diržu: Alternatyva, jei nėra ISOFIX. Reikia labai atidžiai sekti instrukcijas ir stipriai įtempti diržą. Jei jūsų automobilyje nėra ISOFIX tvirtinimo sistemos, tuomet papildomai patikrinkite, ar kėdutė tiks jūsų automobiliui. Pagal kėdutės tvirtinimo instrukciją tinkamai apjuosus automobilio saugos diržais kėdutė turi stovėti tvirtai, judinama į priekį ar į šonus pasislinkti ne daugiau kaip 2-3 cm, automobilio saugos diržų sagtis neturi remtis į kėdutės konstrukciją. Automobilio saugos diržai tvirtai laiko vaiko kėdutę (tvirtinama pagal kėdutės instrukciją), o kėdutėje esantys diržai apjuosia ir saugo patį vaiką. Jei tai padaryta tinkamai, kėdutė atliks saugos funkciją.

Kurioje vietoje saugiausia vežti vaiką? Galinė ar priekinė sėdynė?

Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Galinė sėdynė išlieka saugiausia vieta vaikams, ypač jaunesniems nei 12 metų. Kai tik įmanoma, galinė sėdynė yra geriausia vieta vaikams, ypač jaunesniems. Daugelis Lietuvos tėvų svarsto, ar teisėta ir saugu vežti vaiką priekinėje keleivio sėdynėje. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), tam tikromis sąlygomis tai įmanoma, tačiau saugumas visada turi būti svarbiausia. Nuo 2022 m. Lietuva suderino savo vaikų vežimo taisykles su Europos standartais. Nors KET tam tikromis sąlygomis leidžia priekinę sėdynę, saugos ekspertai pabrėžia, kad galinė sėdynė išlieka saugiausia vieta vaikams, ypač jaunesniems nei 12 metų. Vaikų saugumo specialistai pataria, kad net jei įstatymai leidžia priekinę sėdynę, tėvai turėtų ja naudotis tik tada, kai būtina (pavyzdžiui, kai galinės sėdynės yra visiškai užimtos). Taip, vaikai gali sėdėti priekinėje keleivio sėdynėje Lietuvoje, jei laikomasi visų saugos sąlygų. Tačiau tėvai turėtų atsiminti, kad teisėtumas ne visada reiškia saugumą. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.

Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje prieš važiavimo kryptį (t.y. joje sėdintis vaikas žiūri į sėdynę, o ne į kelią), privaloma išjungti keleivio oro pagalvę!

Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei.

Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai.

Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi.

Svarbiausios kėdučių savybės ir patogumas

Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti, kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų (kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai.

Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų.

Patogi vaikui ir mamai. Nepamirškite, kad tokio amžiaus vaikutis daug miega, todėl atkreipkite dėmesį į kėdutės kokybę. Saugumo reikalavimai. Ieškokite gamintojo, užtikrinančio saugumą visais aspektais, naudojančio naujausias technologijas, aukščiausius standartus, testavimus ir papildomas apsaugas nuo smūgių.

Dažniausios automobilinių kėdučių naudojimo klaidos

Net geriausia kėdutė neapsaugos, jei bus naudojama netinkamai. Įvairių organizacijų duomenimis, maždaug 2/3 kūdikių ir vaikų automobilinėmis kėdutėmis vežami netinkamai ir nesaugiai. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, jog kūdikis sodinamas į specialią kėdutę, savaime dar negarantuoja saugumo.

Venkite šių klaidų:

• Per laisvai pritvirtinta kėdutė automobilyje. Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm.
• Per laisvi vidiniai kėdutės diržai (turi tilpti tik vienas pirštas). Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai. Kūdikis rankų gal ir neišsitrauks, tačiau vyresni vaikai puikiai moka tai padaryti, o įvykus avarijai pasekmės dėl to gali būti rimtos. Nemažai tėvų netinkamai suveržia diržus, kūdikiai netinkamai prisegami ir pan. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
• Stori viršutiniai drabužiai po diržais. Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis.
• Per ankstyvas vaiko pasukimas veidu į važiavimo kryptį (vežkite nugara kuo ilgiau!). Nerekomenduojame iki 6 mėn. Atkreipkite dėmesį, kad daugelis automobilinių kėdučių neturi funkcijos vežti vaiko automobilyje ištiestoje padėtyje. Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Kūdikius ir vaikus kuo įmanoma ilgiau rekomenduojama vežti prieš važiavimo kryptį. Vežant įprastai dėl priekinio smūgio kaklas negali išlaikyti galvos (ji sudaro net 25 proc. bendro kūdikio kūno svorio).
• Kėdutės naudojimas po avarijos. Vertėtų žinoti, kad net tvarkingai iš išorės atrodanti kėdutė gali būti „sudalyvavusi“ autoįvykyje. Net ir menkas autoįvykis gali pažeisti jos konstrukciją viduje (nepažeisdamas išorės), tuomet nebeužtikrinamas saugumas.
• Automobilinės kėdutės naudojimas pasibaigus galiojimo laikui. Automobilinės kėdutės turi galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje.
• Nesaugiai laikomi daiktai automobilyje. Kartais vaikai kėdutėse sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką. Automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
• Ilgas buvimas kėdutėje. Ilgas kūdikių (o ypač naujagimių) buvimas automobilių kėdutėse, o taip pat ir sūpynėse, gultukuose ir pan. yra siejamas su kūdikių konteinerių sindromu.
• Netinkamo dydžio kėdutė (vaikas per mažas arba jau išaugęs). Kėdutę rekomenduojama keisti į I grupės kėdutę tik tada, kai vaikas neatitinka grupės svorio arba kėdutę išauga (galvytė aukščiau už kėdutės nugarėlę).

Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę. Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „ mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?"

Saugos diržų istorija ir įpročių formavimas

Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje. JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi. Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50-60 proc. sumažino traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.

Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu.

tags: #sudedama #kudikio #kedute

• Vadovas vaikams apie muziką
• Tendencijos šiuolaikinėje lietuvių vaikų literatūroje
• Nuo sėklos iki piešinio su vaikais
• linksmybės ir mokslas
• Eric Roth ir muzikinės dramos magija