Motinos emocijų ir adrenalino poveikis vaisiui nėštumo metu

Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.

Jei mums dar kelia nuostabą, tai mūsų proseneliai puikiai žinojo, kad nėščios moters emocijos veikia vaiko psichiką. Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti. Apie įspūdžių, patirtų iki gimimo, poveikį galima surasti daugelyje senų tekstų. Apie tai rašė Hipokratas, Leonardas da Vinči, Biblija. Evangelijoje apie Luką sakoma: „Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elžbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios“(Lk 1,41).

Adrenalinas - streso hormonas ir jo poveikis vaisiui

Motinos mintys ir jausmai - vienas iš veiksnių, formuojančių vaiko patirtį. Tačiau jis yra ypatingas, nes skirtingai nuo paveldėjimo, kurį lemia genetinis kodas, mintis ir jausmus galima kontroliuoti. Moksliškai patvirtinta, kad baimė ir nerimas gali būti sukelti cheminiu būdu, suleidžiant atitinkamų medžiagų. Jos visada atsiranda žmonių ir gyvūnų kraujyje tuo metu, kai jie jaučia ūmią ar chronišką įtampą, baimę, nerimą.

Adrenalinas, dar žinomas kaip epinefrinas, yra antinksčių žievėje gaminamas streso hormonas, kurio pagrindinė funkcija - mobilizuoti visas organizmo jėgas savigynai. Jo išsiskyrimas suaktyvina širdies ir smegenų veiklą, padidina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą bei sulėtina žarnyno judėjimą. Tokiu būdu adrenalinas suteikia kūnui papildomų jėgų ir padeda atremti stresą ar išgyventi ekstremalų įvykį. Adrenalinas išsiskiria į kraują, kai organizmas patenka į stresinę situaciją. Tai gali būti koks nors pavojus, skausmas, šaltis, sunkus fizinis darbas ir stiprios, tiek pozityvios, tiek negatyvios emocijos.

Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria.

Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi. Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.

Vaisiaus reakcijos ir ilgalaikiai padariniai

Tolesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas AŠ asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę.

Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save.

Aišku, naujagimis negali mums papasakoti, kokius motinos jausmus jam teko įsčiose išgyventi ir kaip jis į juos reagavo. Tačiau, kaip ir suaugę žmonės, būdamas silpnas psichologiškai, jis greičiausiai bus neatsparesnis ir įvairioms ligoms. Kai žmogus nelaimingas, jis dažnai jaučia fizinius negalavimus ir būna emocionaliai neatsparus.

Nėščiosios streso priežastys ir pasekmės

Besilaukiančios moters streso priežastys gali būti įvairios. Visiems žinoma, kad nėščios moterys yra jautresnės, lengviau įžeidžiamos ir greitai verkia, linkusios nerimauti, nepasitikėti, svyruoja jų nuotaika. Panašios emocijos yra laikinos ir neturi žymaus poveikio nėštumo eigai. Jos yra apsauginė organizmo reakcija.

Visai kas kita, jeigu vyksta stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis arba ilgi, ne mažiau 2-3 mėnesius trunkantys, išgyvenimai. Pati nepalankiausia padėtis, jei moteris patiria tokį didelį stresą I nėštumo trimestru. Dažniausiai būna vaisiaus atmetimo reakcija ir tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.

Viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Tarp įvairių priežasčių svarbios reikšmės neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai. Tai motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru.

Pastebėta įdomi priklausomybė tarp vaiko lyties ir nėštumo bei gimdymo eigos. Dėl moters ligų antroje nėštumo pusėje mergaitės dažniau gimsta pridususios, užslopintos. Pirmais gyvenimo metais jos būna labai neramios, vėliau pradeda vaikščioti, yra emocionaliai nepatvarios ir baikščios. Jei buvo gresiančio persileidimo reiškiniai, net esant palankiai gimdymo eigai ir berniukai, ir mergaitės yra labiau neramūs. Abiejų lyčių vaikus anksčiau laiko vienodai gimdo moterys, kurios persitempia moksle ir darbe. Dėl jaudulio nėštumo pabaigoje ne tik užsitęsia gimdymo procesas, bet ir po gimdymo moteris gali kraujuoti. Gimusios mergaitės jautresnės infekcijai.

Būtų naivu galvoti, jog streso poveikis išnyksta kartu su vaiko gimimu. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras.

Be motinos streso, vaisius pasižymi dideliu jautrumu išorinės aplinkos garsams. Todėl reikėtų vengti garsios kalbos, ypač santykių aiškinimosi šeimoje bei konfliktų. Būsimas vaikas neišvengiamai dalyvauja šiuose konfliktuose, išreikšdamas nerimą intensyviais ir dažnais judesiais.

Nėštumo metu svarbūs hormonai

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių pokyčių, kurie veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę būklę. Svarbu išlaikyti hormonų pusiausvyrą, siekiant užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.

tags: #adrenalinas #nestumo #metu

• Karjeros galimybės darželyje
• Sužinokite daugiau apie hepatito B tyrimų eigą
• Silikoninės alternatyvos čiulptukų laikikliams
• Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis Šilutės r.
• Nėštumo ir plaukų dažymo rekomendacijos