Gyvenimas su vienu inkstu ir bendra informacija apie inkstų sveikatą
Inkstai - tai nedidelis porinis pupelės formos organas, esantis nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos. Inkstas yra svarbiausias šalinimo organas žmogaus organizme. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gimsta tik su vienu inkstu.
Inkstų funkcijos ir svarba
Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Visa kita grįžta į kraujotaką. Tai yra išskiriamoji funkcija.
Be to, inkstai atlieka reguliacinę ir endokrininę funkciją. Inkstuose gaminamas fermentas reninas, jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis.
Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija. Nepakankama inkstų veikla provokuoja mažakraujystę, širdies ir kraujagyslių ligas, didėja diabeto tikimybė. Jei inkstai pažeisti, jie neveikia tinkamai, organizme ima kauptis nuodingos medžiagos, galinčios pakenkti kitiems vidaus organams. Išsivysčius inkstų nepakankamumui, būtina skubi medikų pagalba, žmogus nebegali gyventi be dializių, galiausiai jam reikalinga inksto transplantacija.
Gyvenimas su vienu inkstu
Inkstai ypatingi tuo, kad žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir su vienu inkstu, jei jo funkcija nesutrikusi. Inkstai būdami dviese paprastai nedirba visu krūviu, jie funkcionuoja pakaitomis. Net jei ir vienintelio inksto yra pažeidimas, prisitaikyti ir išvalyti organizmą gali ir penktadalis vieno inksto (jei yra reikalingą dalį inksto pašalinti dėl ligos).
Gyvenime žmogus, turintis vieną inkstą, jei jo funkcija normali, nevaržomas jokiais apribojimais, gali dirbti fizinį darbą, sportuoti. Išgyvenamumui įtakos neturi, gyvenimo trukmė nepakitusi. Turint vieną sveiką inkstą specialių dietų nereikalinga.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į galimus niuansus. Kai kuriems naujagimiams nustatoma, kad vienas inkstas yra multicistinis, nefunkcionuoja ir nėra sujungtas su organizmu, o kitas visiškai sveikas. Tokiais atvejais, nepaisant inksto sunykimo, vaikas gali augti sveikas. Tačiau svarbu privengti peršalimo ligų. Jei inkstas yra netoli gimdos, pilvo priekyje, užaugusi dukrytė gali turėti sunkesnį nėštumą.
Kaip veikia jūsų inkstai? - Emma Bryce
Dažniausios inkstų ligos ir simptomai
Kovo mėnesį minima pasaulinė inkstų diena. Šią dieną norima pagilinti visuomenės žinias apie inkstus, supažindinti su veiksniais, kurie kenkia šiam organui, užkirsti kelią inkstų ligų vystymuisi. Tai labai svarbu, nes skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi. Inkstų ligos dažniausiai yra „tylios“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją.
Apie inkstų ligas gali įspėti veido, ypač aplink akis, tinimas. Inkstų sutrikimus išduoda šie požymiai: neįprastai retas, sunkus šlapinimasis, galūnių patinimas, skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai.
Inkstų akmenligė
Tai viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis. Inkstų akmenligė linkusi paūmėti vasaros metu, mat tuomet vartojant daugiau skysčių pajudinami akmenys ar smėlis, kuris užkemša inkstų latakėlius.
Diagnozuoti šį negalavimą padeda kraujo, šlapimo tyrimas, echoskopija (ją taikant galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas.
Pielonefritas
Pasėdėjimas ant neįšilusios žemės ar maudynės per šaltame vandenyje gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, o šis kartais baigiasi pielonefritu - ūmiu inkstų geldelių uždegimu. Dėl anatominių ypatumų šis sutrikimas dažniau vargina moteris. Susirgus ūmiu pielonefritu stiprų skausmą nugarinėje juosmens dalyje lydi karščiavimas, šaltkrėtis, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva bei atsiranda nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas.
Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito. Ligos pažeistas inkstas randėja, traukiasi (tai galima nustatyti atliekant ultragarsinį tyrimą), blogėja inkstų funkcija, ilgainiui vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas.
Ūmus inkstų nepakankamumas
Tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas. Jį gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo (pavyzdžiui, gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui. Priežastis gali būti ir apsinuodijimas maistu, cheminėmis medžiagomis, nefrotoksnių vaistų vartojimas. Esanti kliūtis nutekėti šlapimui (akmuo, navikas, prostatos hiperplazija ir kt.) taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. Esant šiai būklei, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, o tai skatina ligos progresavimą. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda tinimų, gali išsivystyti plaučių, smegenų edema. Kaupiantis toksinėms medžiagoms, gali sutrikti sąmonė, vystytis koma. Ši būsena labai pavojinga, gali pasibaigti mirtimi.
Lėtinės inkstų ligos
Į šią sąvoką įeina daug inkstų ligų (pavyzdžiui: akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė ar hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos). Visoms šioms ligoms bendra yra tai, kad laikui bėgant vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas. Kas dešimtas suaugęs žmogus serga kokia nors lėtine inkstų liga. Dažnas to net nežino, nes šios ligos vystosi „nebyliai“ arba simptomai būna nespecifiniai: blyški oda, pajuodę ir patinę paakiai, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, vystosi mažakraujystė, osteoporozė. Kai sumažėja skysčio išskyrimas iš organizmo, atsiranda patinimų, pakyla kraujospūdis.
Inkstų vėžys
Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra. Dauguma simptomų pasireiškia ir sergant nevėžinėmis inkstų ar šlapimo takų ligomis. Kol inkstų vėžys nėra progresavęs, pacientai nejaučia ir skausmo. Liga dažnai išaiškėja tiriant pacientą dėl visai kito sutrikimo.
Sveikų inkstų abėcėlė: prevencija ir priežiūra
Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų. Inkstų pažeidimų riziką galima sumažinti.
Svarbiausi prevencijos patarimai:
- Skysčių vartojimas. Kartais tenka iš pacientų išgirsti mintį, kad jei jie mažiau gers skysčių, inkstai pailsės. Ši nuomonė klaidinga. Inkstai yra organas, kuris „mėgsta“ dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5-2,5 litro skysčių. Be to, reguliariai geriant tyrą vandenį galima užkirsti kelią inkstų akmenligei. Nuo inkstų akmenų susidarymo saugo beta karoteno turinčios morkos ir jų sultys. Jos skaido toksinus ir šalina iš inkstų.
- Mityba. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti.
- Infekcijų gydymas. Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje.
- Atsargumas su vaistais. Pacientai, vartojantys įvairius nuskausminamuosius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų. Derėtų atsargiai vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus (pvz. aspiriną, ibuprofeną ir kt.), nes nesaikingas jų naudojimas gali neigiamai paveikti inkstus.
- Reguliarūs tyrimai. Sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės diagnozuoti inkstų ligas laiku. Tyrimai yra visiškai nesudėtingi ir juos gali atlikti šeimos gydytojas. Kiti svarbūs rizikos veiksniai - diabetas ir aukštas kraujospūdis.
Kilus įtarimų dėl inkstų veiklos, delsti negalima, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
