Alergija vaikams: simptomai, priežastys ir gydymo būdai
Alergija - tai neįprastai aktyvi žmogaus imuninės sistemos reakcija į dažniausiai nekenksmingas aplinkos medžiagas, vadinamas alergenais. Vaiko imuninės sistemos užduotis - palaikyti sveikatą kovojant su kenksmingais patogenais, tačiau alergijos atveju ji atakuoja viską, kas, jos manymu, gali kelti pavojų organizmui. Vaikui alergija sukelia daugybę nepatogumų: sutrinka miegas, vaiko aktyvumas ir darbingumas, gali atsirasti irzlumas.
Pagrindiniai alergijos simptomai vaikams
Kiekvieno vaiko alerginės reakcijos požymiai yra skirtingi, o alergijos simptomai gali būti švelnūs, vidutiniai arba sunkūs. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai:
- Čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, niežėjimas;
- Akių paraudimas, ašarojimas;
- Bėrimai, patinimai, odos niežulys;
- Sausas kosulys, dusulys;
- Virškinimo sutrikimai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar skausmai.
Alergijos simptomai gali pasireikšti būnant tam tikroje aplinkoje arba tam tikru sezono metu. Pastebėjus besikartojančius simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą.
Maisto alergijos pamoka | Mokslas | Edukaciniai pasakojimai vaikams
Kodėl vaikams išsivysto alergija?
Vaikų alergijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau viena iš prielaidų - genetinis polinkis. Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, tikimybė susirgti kūdikiui yra didžiausia - iki 70 proc. Visgi, jei vienas iš Jūsų vaikų yra alergiškas, tai nereiškia, kad ir kiti bus alergiški. Taip pat alergija gali išsivystyti, net jei šeimoje niekas nėra alergiškas.
| Alergenų tipas | Dažni pavyzdžiai |
|---|---|
| Maisto produktai | Kviečiai, riešutai, pienas, kiaušiniai, vėžiagyviai |
| Gyvūniniai produktai | Naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkutės |
| Aplinkos veiksniai | Žiedadulkės, pelėsis, cheminių medžiagų garai |
Alergija maistui: svarbūs aspektai
Alergija maistui dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Maisto alergijos simptomai įprastai pasireiškia per 2 valandas po valgio. Svarbu atskirti maisto alergiją nuo maisto netoleravimo: alergija yra imuninės sistemos reakcija, o netoleravimas - neimuninės kilmės reakcija, kurioje imuninė sistema nedalyvauja.
Ekspertai vieningai sutaria, kad maitinami motinos pienu kūdikiai geriau apsaugomi nuo alergijų išsivystymo, nes motinos pienas stiprina jų imuninę sistemą. Pradėjus primaitinimą, iš pradžių duokite nedidelį kiekį naujo maisto produkto ir stebėkite reakciją keletą dienų, prieš pristatydami kitą produktą.
Diagnostika ir gydymo metodai
Gydytojas atlieka alerginius tyrimus, kad nustatytų, kam vaikas gali būti alergiškas. Dažniausi tyrimų metodai:
- Odos dūrio testas: alergeno lašelis užlašinamas ant odos ir subraižomas.
- Kraujo tyrimas: tiriamas imunoglobulino E (IgE) antikūnų kiekis.
- Provokacinis oralinis mėginys: kontroliuojamas maisto vartojimas prižiūrint gydytojui.
Šiuolaikiškas gydymo būdas - poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šis metodas reikšmingai sumažina ligos simptomus ir gali užkirsti kelią ligos progresavimui. Visgi, pagrindinė strategija išlieka alergeno vengimas ir griežtas maisto produktų etikečių skaitymas.
Itin svarbu atpažinti anafilaksiją - greitai besivystančią, gyvybei pavojingą reakciją (dusulys, švokštimas, silpnumas, sąmonės praradimas). Pasireiškus tokiems požymiams, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba naudoti adrenalino autoinjektorių, jei gydytojas jį yra išrašęs.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
