Staiga užuostas „vaisinis“, tirpikliui ar nagų lako valikliui panašus kvapas iš vaiko burnos ar sklindantis nuo šlapimo tėvams kelia daug nerimo. Dažniausiai tai - ketoninių kūnų (acetono, acetoacto rūgšties, beta-hidroksisviesto rūgšties) padidėjimo organizme ženklas, kai kūnas energijai ima skaidyti riebalus, o ne angliavandenius. Toks kvapas gali būti laikinas ir susijęs su mityba ar liga, bet kartais - rimtos būklės, pavyzdžiui, diabetinės ketoacidozės (DKA), pranašas.

Vaikų metabolizmas yra greitesnis nei suaugusiųjų, o glikogeno (energijos atsargų) kepenyse jie turi mažiau. Kai organizmui trūksta greitai prieinamos gliukozės arba jos negalima panaudoti (pvz., dėl insulino stokos), kepenys iš riebalų gamina ketoninius kūnus. Ketonai veikia kaip alternatyvus energijos šaltinis, bet jų perteklius sukelia ketozę ir gali rūgštinti kraują.
Dažniausios acetoninio vėmimo priežastys:
Iš pradžių pablogėja savijauta, skauda galvą, iš burnos sklinda acetono kvapas, vėliau pradedama nesulaikomai vemti. Vaikas gali vemti 2-3 paras arba ilgiau, tiek valgydamas, tiek badaudamas. Apima apatija, skauda pilvą, visą laiką troškina, kartais pakyla temperatūra. Sutrinka organizmo vandens ir elektrolitų apykaita.
Jei pasireiškia šie simptomai, kreipkitės skubiai į gydymo įstaigą: stiprus vangumas, sąmonės sutrikimai, nepaliaujamas vėmimas, didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis.
Prasidėjus šiai būklei, ligoniui reikia duoti gerti nedideliais gurkšniais šaltos saldžios arbatos, mineralinio vandens arba geriamosios sodos tirpalo (pusė arbatinio šaukštelio į stiklinę vandens). Su arbata jis gali suvalgyti baltos duonos riekelę ar džiūvėsėlį.
Veiksmų planas ūmios ketozės metu:
| Veiksmas | Rekomendacija |
|---|---|
| Skysčių atstatymas | Gerti mažais gurkšneliais kas 5-10 min. |
| Mityba | Angliavandeniai (džiūvėsiai, košės), vengti riebalų. |
| Stebėjimas | Gliukozės ir ketonų rodiklių tikrinimas. |

Jei acetono kvapas išlieka ilgai arba lydi kiti specifiniai požymiai, tai gali signalizuoti apie pirmojo tipo cukrinį diabetą. Tokiu atveju organizmas nebegali gaminti pakankamai insulino, todėl būtina gydytojo konsultacija, tyrimai ir dažnai - nuolatinis insulino terapijos taikymas. Svarbu stebėti vaiko būklę, matuoti glikemijos rodiklius ir derinti mitybą prie individualių vaiko poreikių.