Nevaisingumo Sunkumai ir Jų Priežastys: Nuo Medicininių Iki Psichologinių
Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia apie 15 proc. porų. Tačiau vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o poros, nusprendusios mėginti susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo pagalba, dažnai neįsivaizduoja, kokie išgyvenimai jų laukia. Tiek vienu, tiek antru atveju, norint sėkmingai šias krizes įveikti, išsaugoti santykius, gyvenimo prasmę, neretai prireikia psichologo pagalbos.
Nevaisingumo Supratimas ir Paplitimas
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžia nevaisingumo sąvoką kaip seksualiai aktyvios ir nenaudojančios kontraceptinių priemonių poros negalėjimą pastoti ilgiau nei metus laiko (WHO, 2020). Dažniausiai nurodomos trukdančios pastoti medicininės priežastys - nevykstanti ovuliacija, prastas kiaušintakių pratekamumas bei įvairios gimdos patologijos (CDC, 2020). Valstybės duomenų agentūros duomenimis bei Gimimų medicininiais duomenimis, nuo 2015 metų Lietuvoje stebimas gimstamumo mažėjimas. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pasaulyje yra apie 10-15% porų, susiduriančių su nevaisingumo problema.
Nors šiais laikais vis labiau į vyro, moters ar poros apsisprendimą neturėti vaikų dažniau žiūrima kaip į sąmoningą pasirinkimą, o ne socialinį lūkestį, visgi vaikų neturėjimas vis dar išlieka tema, apie kurią mažai kalbama. Taigi, negalėjimo susilaukti vaikų tema vis dar yra tabu ir todėl labai natūralu, kad asmeniškai su tuo susiduriantys žmonės gali pasijausti tokioje situacijoje vieniši, nerimaujantys ir be tuo metu taip reikalingos paramos.
Dar visai neseniai buvo teigiama, kad susilaukti kūdikio gali nepavykti tik dėl moters sveikatos problemų. Vyrų nevaisingumas ilgą laiką buvo tema, apie kurią vengta garsiai kalbėti. Visgi, remiantis statistika, apie 30 -40 proc. atvejų pora negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų.
Nevaisingumo gydymas yra paremtas abiejų poros narių įtraukimu. Siekiant nustatyti galimas medicinines nevaisingumo priežastis, atliekami tyrimai tiek moteriai, tiek vyrui. Šiuo aspektu apie vyro vaidmenį buvo įprasta mažiau šnekėti. Visgi manyčiau, jog šiuo metu didėja porų sąmoningumas, supratimas apie kūdikio laukimosi procesą, daugiau kalbama apie abiejų partnerių sveikatos būklės įtaką nėštumui. Vyrų pagalbos ieškojimas dalinai susijęs su mūsų kultūriniais ypatumais. Vis dar gajūs pasisakymai apie stiprius ir neverkiančius vyrus. Daugelį ankstyvųjų patirčių mes nešamės kartu su savimi ir į suaugusiojo gyvenimą. Natūralu, kad žmogus, kuris buvo mokomas ir išmoko, jog su savo problemomis turi susitvarkyti vienas, dažniau vengs prašyti pagalbos, nei jos ieškos. Ir atlikti tyrimai rodo, jog nevaisingi vyrai dažniau linkę slopinti savo išgyvenamą gedulą bei emocijas ir mažiau kalbėti apie savo psichosocialines problemas nei moterys. Viename kokybiniame tyrime teko skaityti vyrų mintis po nesėkmingos IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) procedūros. Daugelio jų manymu, psichologinė pagalba jiems nereikalinga ir ji turėtų būti labiau orientuota į moteris. Vyrai subjektyviai daugiau susidurdavo su sunkumais teikdami emocinę pagalbą savo partnerei, t.y. bandydami jai padėti išbūti šį sudėtingą laikotarpį. Įdomu, jog daugeliu atvejų jų partnerės nurodė, jog jos labai norėtų, kad jų partneriai taip pat gautų psichologinę pagalbą.
Kai kalbame (džiugu, jog vis drąsiau tai darome garsiai) apie poros nevaisingumą, neretai susiduriame ne tik su pastojimo sunkumais. Deja, teigiamas nėštumo testas ar rankose laikoma vaisiaus nuotrauka dar negarantuoja svajonės išsipildymo. Tiesa, gera žinia ta, jog Lietuvoje nuo 2019 metų abortų skaičius mažėja. 2021 metais užregistruoti 5349 abortai per metus. Vis dėlto, nors 2021 metais 47,6 proc. visų abortų sudarė abortai dėl tokio pačių moterų apsisprendimo (2020 m. - 46,9 proc.), liūdina tai, jog 52,3 proc. (2020 m. - 53,1 proc.) oficialiai fiksuotų abortų įvyko dėl savaiminio persileidimo (10,8 proc., 2020 m. - 12,8 proc.), medicininių indikacijų (3,5 proc., 2020 m. - 3,3 proc.), negimdinio nėštumo (8,5 proc., 2020 m. - 7,5 proc.) bei kitų priežasčių (29,5 proc., 2020 m. - 29,5 proc.) (Valstybės duomenų agentūros duomenys, Gimimų medicininiai duomenys, Higienos instituto duomenys).
Dažniausios Nevaisingumo Priežastys
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.
Susirūpinti reikėtų ir dėl spuogų Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušerės-ginekologės Vestos Gerulskytės, PKS išsivystymas siejamas su genetiniais veiksniais, kurie, kartu su kitais įgimtais bei aplinkos faktoriais, sutrikdo lytinių hormonų gamybą. „Aplinkos faktoriai, galintys turėti įtakos sindromo raidai, yra nesaikingas riebalų ir angliavandenių vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, mažas fizinis krūvis, brendimo laikotarpio stresas ir (ar) hormonų vartojimas, rūkymas ir kt.“, - aiškina ji. Šis sindromas pasireiškia mėnesinių ciklo sutrikimu (anovuliacija), vyriškų hormonų pertekliumi (hiperandrogenizmu) ir atsparumu insulinui, o tai veikia kiaušidės funkciją. Sutrikusi ar nevykstanti ovuliacija lemia moters nevaisingumą, ankstyvus persileidimus ar nėštumo komplikacijas. Taip pat PKS hormonų sutrikimai didina širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo cukrinio diabeto, nutukimo, kraujagyslių disfunkcijos, ankstyvos aterosklerozės, dislipidemijos („blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas), hipertenzijos, su estrogenų pertekliumi susijusių auglių (ypač gimdos gleivinės, kiaušidžių) riziką ir net depresijos, obstrukcinės miego apnėjos (miego sutrikimas, kai trumpam sustoja kvėpavimas) riziką bei nerimo ar valgymo sutrikimų išsivystymą. Todėl šis sindromas turi didelę įtaką moterų sveikatai ir gyvenimo kokybei. „Sutrikęs mėnesinių ciklas, pastojimo problemos, padidėjęs plaukuotumas, padidėjęs odos riebalų išskyrimas ir spuoguotumas, antsvoris - tai dažniausi moterų nusiskundimai sergant PKS. Tačiau vienu atveju gali būti tik vienas simptomas, o kitu atveju visi ar tik kai kurie simptomai. Tačiau yra trys pagrindiniai diagnostiniai kriterijai - menstruacijų sutrikimai, klinikinis ir (ar) biocheminis hiperandrogenizmas bei ultragarsinis policistinių kiaušidžių vaizdas arba padidėjęs antimiulerinio hormono (AML) lygis, jeigu visos kitos priežastys buvo atmestos“, - pasakoja V. Gerulskytė.
Mitybos ir Gyvenimo Būdo Įtaka Vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Įrodyta, jog vaisingumą lemia ir tokie aplinkos bei gyvenimo būdo faktoriai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas. Todėl vienas iš dalykų, kurį pora turėtų padaryti pirmiausia - tai pasirūpinti ir tiek savo fizine, tiek emocine sveikata. Gyvybės užsimezgimas gali užtrukti, todėl labai svarbu šalia nėštumo planavimo ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Su klientais dažnai pasikalbame apie ribas - labai sunku, kai visas pastangas ir resursus sukoncentruojame į vieną dalyką, visa galva panyrame į skausmingą situaciją ir kurį laiką net nepastebime, kaip nuo to nukenčia kiti dalykai, pavyzdžiui, darbinė ir laisvalaikio veikla, santykiai.
Gydytoja pataria kuo daugiau atostogauti, o geriausia - kuo toliau nuo savo namų, kad pamirštumėte visus darbus, rūpesčius ir atsipalaiduotumėte. Įvertinti, kas kenkia Rūpintis savo sveikata svarbu tiek mėginant pastoti, tiek ir laukimo metu. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbu tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote - mesti.
Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą. „Dauguma mano pacienčių visų pirma baigia mokslus, nori įsitvirtinti darbo rinkoje, o tik tada galvoja apie šeimą. Natūralu, kad būsimos mamos yra atsakingos ir rūpinasi ateitimi. Vėliau gimdo ir tos moterys, kurios nori prasmingos motinystės. Dar viena kategorija - moterys, kurioms sunkiau susilaukti vaikų dėl ligų. Tačiau šiuolaikinės priemonės gana efektyvios ir daugelį problemų pavyksta išspręsti“, - įvairias vėlyvesnio amžiaus motinystės priežastis vardija akušerė ginekologė. Kalbant apie vėlyvesnę motinystę, tinkamas amžius svyruoja maždaug tarp 28 iki 35 metų. Pasak jos, kalbant apie vėlyvesnę motinystę, tinkamas amžius svyruoja maždaug tarp 28 iki 35 metų. Bandant pastoti dar vėliau, pasak gydytojos, jau ūgteli genetinių ligų tikimybė, o ir sveikatos problemų gydymas gali užtrukti, ypač gimdant pirmą sykį. Jei sunkumų pastoti kyla jau nuo 30-ies, V.Jonaitienė pataria pirmiausiai nepanikuoti, nes būtent stresas dažnai yra pagrindinė problemų priežastis. Gydo teigiamos emocijos „Dažniausiai dabar problemos atsiranda dėl greito gyvenimo tempo, informacijos pertekliaus ir iš to kylančio streso, kuris veika mūsų hormoninę sistemą. Taip pat dėl aplinkos užterštumo ir cheminių medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Lakios medžiagos, dažai, nekokybiški laminatai, nekokybiška plastmasė, herbicidai, pesticidai, konservantai, plaukų ir odos priežiūros priemonėse esantys parabenai, lauretsulfatai, sintetinės kvapios medžiagos ftalatai veikia mūsų hormoninę sistemą, alergizuoja, mažina vaisingumą“, - sako gydytoja. Ji taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą, vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, skatina cukrinio diabeto vystymąsi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo - nebel moterims, bet ir vyrams. Vida Press nuotr./Nėštumo testas Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Pastojimo tikimybė kur kas didesnė, jei abu sutuoktiniai yra sveiki. „Planuojant šeimos pagausėjimą rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis“, - vardina gydytoja. Tačiau ji taip pat priduria, kad ne ką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgiamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis.
Psichologiniai Aspektai ir Pagalba
Tiek nevaisingumo, tiek nesėkmingo nėštumo patirtis gali turėti didelę įtaką poros santykiams. Atliekami diagnostiniai tyrimai ir intervencijos paveikia porų intymų gyvenimą, gali pakisti ne tik seksualiniai santykiai (moterys bei vyrai dažniau jaučiasi mažiau seksualūs, vengia lytinių santykių), bet ir emocinis artumas. Labai priklauso, kokias įveikos strategijas naudoja pora. Vengimą, atsiribojimą nuo sunkumų pasirenkantys žmonės dažnai tuo pačiu išgyvena ir atitolimą vienas nuo kito, augančią įtampą. Negana to, negalėjimas susilaukti vaikų ar kūdikio netekimas neretai gali apsunkinti santykius ir su kitais žmonėmis - pacientai pastebi, jog jie tuo metu labiau linkę atsiriboti nuo besilaukiančių ar vaikų turinčių asmenų, jiems tampa skausmingos įvairios šventės ar pasibuvimai, kuriose gali būti vaikų ar daug kalbama apie juos.
Nevaisingumas paliečia ir kertinius žmogaus įsitikinimus apie save. Negalėjimas susilaukti vaikų gali atnešti beprasmybės jausmą, poreikį iš naujo pervertinti įsivaizdavimą apie savo vaidmenį gyvenime, keliamus tikslus ir lūkesčius.
Pirmiausia norisi akcentuoti, jog tikrai ne visiems žmonėms, susiduriantiems su vaisingumo sunkumais, reikalinga psichologo pagalba. Mėgstu sakyti savo klientams, jog mes visi turime tam tikrą tašką, ribą, iki kurios, net ir patirdami psichosocialinių, emocinių sunkumų, jaučiame, jog galime su jais susitvarkyti ir, įdėdami daugiau ar mažiau pastangų, susitvarkome. Psichologas gali būti pagalbininkas, kuomet ta subjektyvi riba peržengiama. Antra, net kalbant apie ganėtinai siaurą ir specifinę vaisingumo sutrikimų sritį, psichologiniai sunkumai, su kuriais susiduria pacientai, labai įvairūs. Kalbant apie emocinę būseną, patiriamų emocijų spektras labai įvairus. Pats vaisingumo gydymo procesas gali atnešti įvairių ir net labai intensyvių emocijų, anksčiau nepatirtų išgyvenimų. Viltis, optimizmas dažnai persipina su abejonėmis, baime neprisikurti pernelyg optimistiškų lūkesčių. Daugumai emociškai sunkiausias yra laukimo laikotarpis, kuomet suplanuoti testai ir intervencijos atlikti ir belieka sulaukti pastojimo. Susiduriama su kontrolės stokos jausmu - kaip ir viskas padaryta, bet labai norėtųsi padaryti dar kažką, kas padidintų sėkmės tikimybę. Tai savo ruožtu taip pat susiję su nerimu ir įtampa. Verta paminėti ir tokias dažnai užklumpančias emocijas kaip gėda (nes negaliu susilaukti vaikų), kaltė, pyktis ir pavydas (nes kitiems tarsi net nenorint pavyksta greitai sėkmingai pastoti ir netenka susidurti su vaisingumo problemomis). Žmonės, jau anksčiau turėję nuotaikos sutrikimų, turi didesnę tikimybę išgyventi stipresnes emocijas ir vaisingumo gydymo metu.
Vaisingumo centre „Northway“ Klaipėdoje šiuo metu labiau orientuojamės į pirminės emocinės ir krizinės pagalbos teikimą asmenims, sprendžiantiems vaisingumo problemas, taip pat išgirdusiems nevaisingumo diagnozę, nutrūkus nėštumui. Pasikartosiu, jog nevaisingumo gydymas šalia ir taip įvairaus emocijų ir jausmų spektro dažnai gali atnešti ir kontrolės stokos jausmą, tarsi nuo asmens niekas arba ne daug kas priklauso. Taigi, konsultavimo procesas yra visų pirma nukreiptas į pacientų emocinės krizės įveiką, aktyvų vaidmenį procese bei bent dalinį subjektyviai suvokiamos kontrolės atstatymą. Visada skatinu ieškoti ne stebuklingų ir sudėtingų įveikos būdų, bet atsiremti į turimus resursus, savo stiprybes ir paramą iš aplinkos. Patiriant daug ir intensyvių emocijų, pasinėrus į skausmingą situaciją gali būti sunku matyti galimybę joje būti kitaip. Gali būti, jog klientas ar pora nuspręs, jog jiems kyla ar gali kilti sunkumų išgyvenant gydymo proceso psichologines pasekmes, atstatant pasitikėjimą savimi ir savo kūnu, sprendžiant tapatumo klausimus, keliant kitus ilgalaikius tikslus gyvenime, surandant kitą požiūrį į nevaisingumą, kitokią gyvenimo prasmę ir pan. Tokiu atveju dažnai vienos ar dviejų konsultacijų nepakanka ir yra tikslingas ilgesnis darbas su psichologu ar psichoterapeutu.
Negalėjimas susilaukti kūdikio neišvengiamai sukelia įtampą ir stresą. Ar poros ir ypatingai moters psichologinė būsena turi įtakos vaisingumui? Nors šiais laikais vis labiau į vyro, moters ar poros apsisprendimą neturėti vaikų dažniau žiūrima kaip į sąmoningą pasirinkimą, o ne socialinį lūkestį, visgi vaikų neturėjimas vis dar išlieka tema, apie kurią mažai kalbama. Taigi, negalėjimo susilaukti vaikų tema vis dar yra tabu ir todėl labai natūralu, kad asmeniškai su tuo susiduriantys žmonės gali pasijausti tokioje situacijoje vieniši, nerimaujantys ir be tuo metu taip reikalingos paramos. Be abejonės, psichologinė būsena turi įtakos vaisingumui, tačiau konkrečią įtaką įvardinti sunku, nes dažniausiai tai tėra vienas iš daugybės faktorių, lemiančių nėštumo testo rezultatą. Galima rasti duomenų, kad kasdienis moters patiriamas stresas sumažina tikimybę pastoti, tačiau nurodomi procentiniai skaičiai labai įvairūs. Išskirčiau ilgalaikį ir intensyvų stresą, dėl kurio gali sutrikti moters menstruacinis ciklas. Pats streso išgyvenimas taip pat gali lemti elgesio pokyčius, kurie gali mažinti tikimybę pastoti. Apibendrinti norėtųsi patarimu, jog planuojant nėštumą reikėtų pradėti rūpintis ne tik savo fizine sveikata (daug moterų dar iki nėštumo stengiasi pradėti sveikiau maitintis, vartoja papildus, pradeda sportuoti), tačiau ir emocine būsena. Net jei ji ir nebus pagrindinis kriterijus pastojant, gera emocinė būsena ne tik kad niekam nepakenkė, bet ir yra puikus startas pradedant tėvystės kelią.
Ką tenka išgyventi porai, susiduriančiai su nevaisingumo krize? Be visų fizinių skausmų ir nepatogumų, patiriamų atliekant įvairius medicininius tyrimus ir intervencijas, negalime pamiršti gausybės emocinių išgyvenimų. Natūralu, jog susidūrus su kliūtimi siekiant tikslo kyla emocinė įtampa, nerimas, apninka sunkios mintys, kankina nežinomybė. Poros susiduria su daugeliu socialinių psichologinių problemų ir savęs nuvertinimu, žlunga ateities svajonės, sunku bendrauti su aplinkiniais: tėvais, draugais, bendradarbiais, atsiranda medikų baimė, nes bijoma vėl išgirsti prastas naujienas. Nevaisingumas ir pastojimo ar vaisiaus išnešiojimo sunkumai priskiriami prie ūmių krizių, kurios paveikia moters bei jos partnerio emocinę ir psichologinę būseną, tarpusavio santykius, neretai poveikis išplinta ir dar toliau paveikdamas šeimą, draugus.
Atsakyti į klausimą, ar kūdikio praradimas vienodai paveikia moteris ir vyrus, iš tiesų sudėtinga. Sakoma, kad bėda viena nevaikšto, ir dažnai žmonės ateina į konsultacijas su jausmu, jog vienu metu labai daug visko vyksta ir tam tikra situacija, pastūmėjusi juos kreiptis būtent tuo metu, gali būti tiesiog paskutinis lašas, pajutus, kad nebesusitvarkoma su susiklosčiusia įtampa ir patiems nebepavyksta jos įveikti. Kūdikio praradimas nėštumo stadijoje yra sudėtinga tema. Daugelis esame susidūrę su artimojo netektimi, žinome tradicijas, būdus, kaip elgtis, galime numatyti, kaip tuo metu jausimės. Mes turime ryšį su tuo žmogumi, prisiminimus. Ir savitarpio pagalba šiuo atveju yra didesnė. Teko girdėti moterų pasakojimų, kuomet įvykusį persileidimą ir patys medikai nuvertindavo, moteriai atvykus kraujuojant ir ieškant pagalbos negydydavo, nes nėštumas per mažas. Natūralu, kad tuomet būna ir pykčio, ir neteisybės jausmo, skausmo, kurio aplinkiniai gal ir nesupranta. Nutrūkus nėštumui, kai kurios poros net sau to negali įvardinti kaip gedulo. Dažnai renkamasi tam tikrą laiką išbūti tyloje ir izoliacijoje. Dalis psichologo darbo yra padėti pacientui ar porai įteisinti ir normalizuoti jų gedėjimo jausmą. Vyrams galbūt sunkiau pajusti patį emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu, ypač jei nėštumas buvo mažas ir nebuvo pasiekta amžiaus, kuomet vyras, pridėjęs ranką prie moters pilvo, gali pajusti kūdikio judesius. Moterims, kurių kūne tai vyksta, tą emocinį ryšį pajusti lengviau.
Iš tiesų tiek nevaisingumo, tiek kūdikio praradimo krizė yra išbandymas tiek konkrečiam žmogui, tiek porai. Ir baigčių gali būti įvairių. Viena iš jų - įsimylėjimas iš naujo, suartėjimas, geresnis vienas kito pažinimas, didesnis pasitikėjimas vienas kitu. Jeigu nėštumo planavimo ir bandymo pastoti negalime visiškai kontroliuoti, tai santykių srityje asmeninės atsakomybės ir kontrolės turime daug daugiau. Partneriai gali išgyventi skirtingas emocijas, naudoti skirtingas įveikos strategijas, tačiau empatija, rūpestis kitu žmogumi, pagarba padeda šiuos dalykus sugretinti, pasinaudoti vienas kito stiprybėmis, jei reikia, išmokti tokių dalykų, kurių galbūt niekada anksčiau dar nereikėjo (pavyzdžiui, palydėti kitą per liūdesį ir skausmą, kai be galo liūdna pačiam, palaikyti, kai ir pačiam viskas atrodo baisu ir beviltiška) ir eiti išvien, vienas kitam padedant. Tokios situacijos gali padėti pamatyti tas partnerio savybes, su kuriomis anksčiau nebuvome susipažinę.
Kaip Greičiau Pastoti ir Ko Vengti
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus. Bet visgi, ne visoms poroms pavyksta iš pirmo, antro ar netgi dešimto karto. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. O be to, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Galiausiai, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis. Be to, yra naudingų priemonių, kurios gali būti naudingos šeimos planavimui. Viena jų, kurią galite išbandyti yra vaisingumo lubrikantas. Bet visgi, jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Bene dažniausiai pasitaikanti klaida, kuri lemia pastojimo problemas - netinkamai skaičiuojamas menstruacijų ciklas ir neteisingai nustatomos vaisingos dienos. Ovuliacija vyksta ciklo, kuris skaičiuojamas nuo pirmosios menstruacijų dienos, viduryje. T.y., jeigu moters menstruacijų ciklas trunka 28 dienas, tai ovuliacija vyksta 14 ciklo dieną. Žinoma, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, ciklo trukmė ir tiksli ovuliacijos diena taip pat yra individuali, ji gali šiek tiek kisti dėl vartojamų vaistų, patiriamo streso ar nuovargio. Net ir esant reguliariam 28 dienų ciklui ovuliacija gali įvykti ir 12 ar net 17 ciklo dieną. Norint kuo tiksliau nustatyti ovuliacijos dienas reikėtų, kuo anksčiau pradėti žymėtis savo ciklą ir tą daryti kuo tiksliau (tą galite daryti ne tik kalendoriuje, bet ir patogiose programėlėse mobiliajame telefone, pavyzdžiui, „Feminap“, „Period Tracker“, „Ovia Ovulation & Period“ ir pan.). Dalis (apie 30-40%) ovuliacijos metu junta skausmą pilvo apačioje, spazmus, kurie šiek tiek primena menstruacijų skausmą, tačiau dažniausiai yra silpnesni. Norinčios vaisingas dienas nustatyti ypač tiksliai gali išbandyti ovuliacijos testus. Tai nebrangios (vienas vienetas kainuoja apie 50 euro centų), labai tikslios, lengvai panaudojamos juostelės. Tikriausiai nė nereikėtų aiškinti, kad norinčioms pastoti moterims būtina atsisakyti žalingų įpročių, kurie yra tiesiog pragaištingi ne tik jau besivystančiam mažyliui, bet ir dar tik bandančiai užsimegzti gyvybei.
Ginekologai perspėja ‒ aklas pasitikėjimais nepagrįstais mitais gali nuvilti porą. Liaudiški patarimai ir dalijimasis dažnai tik nugirsta informacija nėra patikimi šaltiniai.
Liaudiški patarimai ir dalijimasis dažnai tik nugirsta informacija nėra patikimi šaltiniai. Mylėjimasis per ovuliaciją ar po jos įtakos pastojimui neturi. Ši taisyklė galioja tik toms moterims, kurių mėnesinių ciklas visuomet trunka lygiai 28 dienas. Nebegalėjimą pastoti lemia ne amžius, o išnykusios mėnesinės ‒ menopauzė. Tam, kad spermatozoidas apvaisintų kiaušinėlį, moteriai patirti orgazmo visai nebūtina. Nustojus vartoti kontraceptines tabletes, kelis mėnesius trunka mėnesinių ciklo stabilizavimosi periodas, tad tikėtis pastoti vos tik nutraukus hormoninių preparatų vartojimą - neverta. Šiuo laikotarpiu pastoja tik 25 proc. Sveikas gyvenimo būdas, stiprus imunitetas ir gera savijauta nėra vaisingumo indikatorius. Kad pora turi nevaisingumo problemų konstatuojama tik tuomet, kai susilaukti kūdikio nepavyksta ilgiau nei vienerius metus. Anot ginekologų, poroms reikėtų labiau atsipalaiduoti ir neprarasti kantrybės, nes keli mėnesiai nesėkmingų bandymų dažniausiai nėra pavojaus signalas. Per vienerių metų bandymų pastoti laikotarpį daugiau nei 80 proc. Nemenkas skaičius porų, planuojančių antrąją atžalą, susiduria su antrinio nevaisingumo diagnoze. Natūralus kūdikio maitinimas krūtimi, kitaip dar vadinamas laktacine amenorėja, dažnai įvardijimas kaip vienas iš patikimiausių apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdų. Nei jūros vanduo, nei paplūdimio smėlis nesumažins ir nepadidins galimybės pastoti.
Papildai ir Rekomendacijos
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Visų pirma, negalint pastoti ilgiau nei metus (ir ilgiau nei pusmetį, kai moteris yra vyresnė nei 35 metų), rekomenduoju nedelsti ir kreiptis nevaisingumo specialisto konsultacijai ir ištyrimui. Ši rekomendacija galioja ir poroms, kurios turi vaikų, tačiau negali pastoti dar kartą. Vis dėlto, daugeliu atvejų nepastojimas yra susijęs su medicininėmis priežastimis, kurios gali būti gydomos ir išgydomos. Atvykus pas gydytoją, svarbu nebijoti užduoti visų jums rūpimų klausimų. Informacija ir žinios yra vienas geriausių nerimo ir įtampos priešų.
Ginekologija - Moterų nevaisingumas (priežastys ir patofiziologija)
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
