„Beveik visi žmonės gali iškęsti nelaimes, bet jei norite išbandyti žmogaus charakterį, suteikite jam valdžią“, - sakė 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Abrahamas Linkolnas. Likimas šiam neturtingo fermerio sūnui nepašykštėjo iššūkių: jis pats savo atkaklumu, darbštumu, užsispyrimu nugrindė įspūdingą gyvenimo kelią, o išbandymą valdžia atlaikė itin garbingai.

Abraomas Linkolnas gimė 1809 m. vasario 12 d. Sinking Springe - nedideliame ūkyje šalia Hodženvilio (Kentukio valstijoje, JAV). Jo tėvas Tomas Linkolnas anksčiau buvo pasiturintis fermeris, bet nesėkmingai susiklosčius teismo procesui dėl žemės, praradęs ūkį, patyręs bankrotą, turėjo kartu su žmona Nanse Hanks Linkoln kurti savo gyvenimą iš naujo.
1816-aisiais Linkolnų šeima išvyko ieškoti laimės į Indianos valstiją. Šeimoje tuo metu buvo du vaikai - devynerių Sara ir septynerių Abrahamas. Deja, po dvejų metų mirė vos 34-erių Nansė. Tapęs našliu, T. Linkolnas jau po metų vedė našlę Sarą Buš. Geros širdies moteris greitai rado bendrą kalbą su podukra ir posūniu, Abrahamas netgi ėmė vadinti pamotę mama.
Normaliai mokytis mokykloje jam teko vos metus, bet itin guvaus proto jaunuolis, išmokęs skaityti, intensyviai užsiėmė savišvieta ir kiekvieną laisvą minutę skaitė. Jis itin mėgo Danielio Defo „Robinzoną Kruzą“, Ezopo pasakėčias, Džordžo Vašingtono biografiją ir Bibliją. Taip pat vaikinuką labai domino teisė: jis eidavo pėsčias daugybę mylių iki artimiausių teismo rūmų, kad galėtų stebėti posėdžius ir pasiklausyti advokatų kalbų.
Ūgtelėjęs vyrukas pradėjo savarankišką gyvenimą, pamatė įvairių Amerikos vietovių. Jį sukrėtė apsilankymas šalies pietuose, Naujajame Orleane, kur teko pabuvoti vergų turguje. A. Linkolnas juto pasišlykštėjimą vergija, ir vėliau panaikinti ją tapo vienu svarbiausių jo gyvenimo tikslų.
1832 m. A. Linkolnas pirmą kartą pabandė kandidatuoti į Ilinojaus valstijos įstatymų leidžiamąjį susirinkimą, bet pralaimėjo. 1835 m. vos 26-erių vyras pagaliau įgyvendino savo svajonę ir pradėjo rimtą politinę karjerą - buvo išrinktas į valstijos įstatymų leidžiamąjį susirinkimą. 1836 m. jis eksternu išlaikė teisės egzaminus, būtinus advokato licencijai gauti. Čia jis įkūrė advokatų kontorą, garsėjo nepriekaištinga reputacija ir stengėsi padėti neturtingiausiems gyventojams, varguolių interesams dažnai atstovaudavo net neimdamas atlygio.
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| 1834-1841 m. | Ilinojaus valstijos įstatymų leidžiamojo susirinkimo narys |
| 1846 m. | Išrinktas į JAV Kongreso Atstovų rūmus |
| 1860 m. | Išrinktas 16-uoju JAV prezidentu |
1840 m. A. Linkolnas susipažino su mergina iš Kentukio Mere Tod, 1842-aisiais pora susituokė. Pora susilaukė keturių sūnų, bet tik vienam iš jų likimas lėmė sulaukti brandaus amžiaus. 1860-aisiais A. Linkolnas buvo pristatomas kaip žmogus, kuris, kilęs iš neturtingos šeimos, bet pakilęs į politikos aukštumas, „sukūrė pats save“. Už jį balsavo dauguma rinkėjų nevergovinėse šiaurinėse valstijose.

1861-1865 m. vykusį karą, nusinešusį daugiau nei 600 tūkst. gyvybių, galiausiai laimėjo šiauriečiai, šalies vientisumas buvo atkurtas. Jo vadovavimo laikais JAV padaryta daugybė istorinės reikšmės žingsnių - įvyko šiaurinių ir pietinių valstijų santykių lūžis, buvo panaikinta vergovė, sunorminta žemės suteikimo naujakuriams fermeriams sistema, nutiestas geležinkelis. 1862 09 A. Lincolnas paskelbė, kad Pietų valstijose naikinama vergija, 1864 parėmė vergiją panaikinančią JAV konstitucijos 13 pataisą.
1865 m. balandžio 14 d. Vašingtone buvo pasikėsinta į prezidento gyvybę. Tą vakarą jis teatre žiūrėjo spektaklį. Į ložę sugebėjęs patekti aktorius Džonas Vilksas Budas šovė A. Linkolnui į galvą, taip drastiškai keršydamas prezidentui už pietinių valstijų pralaimėjimą pilietiniame kare. Sunkiai sužeistas šalies vadovas, neatgavęs sąmonės, mirė balandžio 15-osios rytą. Pustrečios savaitės truko jo paskutinė kelionė per šalį iš Vašingtono į Sprigfildą specialiame sarkofage.