Abortų draudimo diskusijos ir kunigo A. Narbekovo vaidmuo Lietuvoje
Abortai ir jų draudimas yra visuomenės skaudulys, kurį pajudinus, tarsi feniksai iš pelenų iškyla įvairūs mitai, išankstinės nuomonės, nesusikalbėjimai ar kaltinimai. Lietuvoje ši diskusija nuolat atsinaujina, o jos centre dažnai atsiduria kunigas ir bioetikas Andrius Narbekovas, žinomas dėl savo principingos pozicijos gyvybės apsaugos klausimais.
Kunigo Andriaus Narbekovo pašalinimas iš Seimo komiteto ir visuomenės reakcija
Netrukus sukaks penki mėnesiai, kai Nacionalinės sveikatos tarybos nariui, Lietuvos bioetikos komiteto prie Sveikatos apsaugos ministerijos nariui ekspertui, profesoriui ir kunigui A. Narbekovui buvo užtrenktos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) durys. Susirūpinę, kad Lietuvos Vyskupų Konferencijos į šį komitetą deleguotas kunigas nebegali dalyvauti posėdžiuose ir juose pareikšti savo nuomonės, Kauno tikintieji pradėjo rinkti parašus dėl jo „reabilitavimo“. Jų kreipimąsi platina ne viena interneto svetainė, raginimai pasirašyti siunčiami ir elektroniniu paštu.
Kauno arkikatedros parapijos grupė "Už gyvybę" pasirašyti kviečia, kad kunigui A. Narbekovui vėl būtų atvertos Seimo SRK durys. Peticijoje teigiama, kad kunigas A. Narbekovas iš Seimo komiteto posėdžių pašalintas "siekiant atsikratyti žmogaus, išreiškiančio argumentuotą gyvybės kultūrą ginantį požiūrį". Peticijos autoriai baiminasi, kad iš posėdžių eliminavus kunigą bus priimti tautai nepalankūs įstatymai dėl negimusios gyvybės išsaugojimo.
Lietuvos žinioms kalbinti parlamentarai taip pat tvirtino maną, kad kunigo pašalinimas iš Seimo SRK posėdžio ir draudimas dalyvauti tolesnėje veikloje vargu ar buvęs protingas išrinktųjų žingsnis. Seimo nariai neabejojo, kad parlamento durys jam turėtų atsiverti jau netrukus. Seimo SRK pirmininkė D. Mikutienė pripažino, kad jai iš tiesų gėda prieš kunigą A. Narbekovą ir prieš Lietuvos žmones, kad jos kolegos taip pasielgė su gerbiamuoju dvasininku. „Išvaryti savo nuomonę pasakiusį kunigą buvo nelogiška ir nedemokratiška“, - teigė komiteto pirmininkė. Jos teigimu, komiteto nariai ir iki išvarymo itin neetiškai elgėsi su A. Narbekovu. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys teigė, kad komisija iš tiesų jau išklausė SRK posėdžio įrašą, kalbėjosi su posėdžiavusiaisiais ir netrukus pateiks išvadas. „Kad konflikto būta, rodo vien tai, jog pripažinome, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje būtina nagrinėti kunigo išvarymo iš posėdžio klausimą“, - sakė V. Stundys.
Pats kunigas A. Narbekovas pripažino girdėjęs, kad dėl galimybės jam dalyvauti Seimo SRK posėdžiuose renkami parašai, tačiau jis neskatinęs žmonių to imtis. Kunigas teigė neabejojantis, kad iš šio komiteto buvo išprašytas dėl pareikštos nuomonės, kuri nesutapo su daugumos komiteto narių pažiūriu į abortus. „Iš šio komiteto esu išvaromas jau antrą kartą“, - teigė A. Narbekovas. Antrąjį kartą jam teko oponuoti SRK dirbančios gydytojos, taip pat profesorės Vidos Marijos Čigriejienės užimamai pozicijai abortų klausimu. Susikirtus medicininiais argumentais paremtiems požiūriams, anot A. Narbekovo, kai kurie Seimo nariai leidosi į emocijas ir balsavimu užtrenkė duris jo dalyvavimui tolesniame komiteto darbe. „Man liko įspūdis, kad parlamentarai patys mušė, patys rėkė, o dar ir mane išvarė. Jiems turėtų būti gėda dėl tokio poelgio“, - sakė kunigas. Jis neabejojo, kad jo išvarymas - precedento neturintis atvejis. „Pirmiausia, į komitetą atėjau ir savo nuomonę išsakiau ne savo iniciatyva, o kaip jų kviestas ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos deleguotas atstovas.“
Abortų problema Seimo komitete ir A. Narbekovo pozicija
Kunigas A. Narbekovas Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektas, dalyvavo kaip Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas. Pradėdamas savo pasisakymą A. Narbekovas pažymėjo, kad kai kam abortų draudimą palaikančių žmonių kalbėjimas yra visiškai nereikalingas ir tas „kai kas“ nenori girdėti, kas bus sakoma. Tačiau, jo teigimu, reikia pradėti kalbėti apie tokį dalyką kaip žmogaus sąžinė ir tuos asmenis, kurie yra įsivėlę į sąžinės konfliktą. „Reikėtų kalbėti apie tai, kad šiandien vis dar bandoma naudotis sena taktika ir nepasakyti moteriai visos tiesos. Net neabejoju, kad jeigu mes pamatytume, kaip yra daromas abortas, pamatytumėte visą tą medžiagą su nutrauktomis rankomis, kojomis, išskrostais pilvais ir krūtinės ląsta, jūs pamatytumėt, kad ta diskusija pasidarytų labai paprasta. Aš mačiau, ką jūs darėt. Taip, taip. Jūs demonstravote studentams“, - aiškino A. Narbekovas, o fone girdima V. M. Čigriejienė, sakanti, kad negali klausyti tokių kaltinimų.
„Jūs darėte. Ir aš galiu tą paliudyti viešai. Toliau galiu pasakyti, kad abortas nėra saugus ir teko matyti situacijų, eiti operuoti moterų po aborto su perforuotomis gimdomis, su perforuotomis žarnomis, kai daromos įvairiausios operacijos, jos luošinamos. Manau, kad tai nėra pagalba moteriai. Visų Bažnyčių nuostata tokia, kad mes privalome pagaliau laikytis elementaraus teisingumo, būti teisingi, nes jeigu kas nors būtų padarę abortą mums, mes čia šiandien nediskutuotume“, - aiškino A. Narbekovas. Konfliktas toliau būtų gal ir nesivystęs, tačiau sulaukęs progos kalbėti konservatorius Antanas Matulas pasipiktino kunigo nemandagumu. Savo ruožtu A. Narbekovas į A. Matulo kalbą atsakė klausdamas, kaip galima mylėti ir gerbti tokius žmones, kurie nepripažįsta to, ką darė blogo.
„Dabar jau kaip kunigas kalbėsiu. Jums nereikėtų pykti dėl to, kad mes laikomės paprastos nuostatos. Man nereikia jūsų atleidimo, bet mes kalbame ir visa Bažnyčia moko: reikia mylėti nusidėjėlį, bet neapkęsti to, ką jis daro. Tol, kol jūs to nepasakote ir darote toliau tą patį, kaip galima jus mylėti ir gerbti?“ - aiškino A. Narbekovas.
"Poabortinio sindromo" argumentas ir jo kritika
Pernai gruodį vykusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu A. Narbekovas įsivėlė į plačiai nuskambėjusį konfliktą su komiteto nariais. Komitetas nubalsavo daugiau jo nekviesti į posėdžius. Tą pačią dieną A. Narbekovas aiškino, kad Seimo narių - buvusių gydytojų Antano Matulo ir Vidos Marijos Čigriejienės - pyktį sukėlė „poabortinis sindromas“. „Ką dabar reikėtų kalbėti ir kodėl buvo tokia neadekvati reakcija - tai yra būtent poabortinio sindromo pasekmė. Tai ne teorija, kurią kunigai kalba, o medicinos sritis, kuri turi daugybę atliktų tyrimų“, - konflikto komitete priežastis aiškino A. Narbekovas. Jis pridėjo, kad poabortinio sindromo požymiai gali būti moteriai, kuri pasidarė abortą, tam, kuris darė abortą, netgi vaiko tėvui, ir politikams, kurie pritarė kokiam projektui, įstatymui ir kuris paskui išvirto į tai, kad yra daromas blogis.
A. Narbekovas teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK) „labai aiškiai galima surasti“, kad „poabortinis sindromas“ yra postresinio trauminio sindromo dalis. Tačiau išties „poabortinis sindromas“ tėra abortų draudimo šalininkų vartojamas argumentas siekiant įrodyti, kad abortai daro žalą moterims. „Poabortinis sindromas“ buvo sugalvotas JAV prieš daugiau nei 30 metų, tačiau iki šiol medicina jo nepripažino ir Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje jos nėra.
Šiuo klausimu galima grįžti prie JAV Vyriausiojo chirurgo C. Everetto Koopo 1989-ųjų užduoties įrodyti, jog abortai kenkia moterims. Iniciatyva ieškoti įrodymų apie abortų žalą moterų sveikatai kilo JAV po to, kai Aukščiausiasis teismas 1973 metų byloje Roe v. Wade nustatė, kad vaisius neturi besąlyginės teisės į gyvybę. Todėl vienintelis Jungtinėse Valstijose likęs kelias uždrausti abortus yra įrodyti, kad jie kenkia moters fizinei ar psichinei sveikatai. JAV kolegų randamais argumentais naudojasi ir abortų priešininkai kitose šalyse. Tačiau pasaulinėje medicinoje nerandama pakankamai įrodymų, kad abortas sukelia tokį stresą, kurio, savo ruožtu, pakaktų kokiam nors „poabortiniam sindromui“ sukelti.
Vienas pastarųjų mėginimų susieti abortus su pasekmėmis moterų sveikatai buvo 2011 m. Britų psichiatrijos žurnale publikuotas Priscillos Coleman straipsnis. Tuo metu Lietuvoje A. Narbekovas drąsiai kalba apie net Seimo nariams pasireiškiantį „poabortinį sindromą“, o „Krizinio nėštumo centras“ - apie tai, kad „80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai“. C. Coleman išvados buvo kelissyk sukritikuotos tame pačiame Britų psichiatrijos žurnale ir galiausiai net jo redaktorius pareiškė, kad mokslininkės analizė nepagrindžia jos skelbiamų išvadų. C. Coleman vėliau teko pripažinti, kad ji įskaičiavo visus psichinius sutrikimus, nepriklausomai nuo to, ar jie atsirado prieš abortą, ar po jo. Paprastai tariant, jei nuo narkotikų priklausoma ar į savižudybę linkusi moteris pastojo ir pasidarė abortą, tai įskaičiuota kaip įrodymas, kad abortas gali paskatinti narkotikų vartojimą ar suicidines mintis.
Ginčai dėl abortų statistikos ir medicinos studentų mokymo
Seime svarstant abortų draudimo įstatymą pasipylė argumentai apie abortų blogį ir žalą, tačiau kuo karščiau stengiamasi įrodyti savas tiesas, tuo daugiau netikslumų ir net melo skleidžia žmonės, besidabinantys „profesorių“, „kunigų“, „Seimo narių“, „psichologų“ ir kitokiais profesionalumo ir kompetencijos titulais. Kai kuriems profesionalams Lietuvoje atskirti savo įsitikinimus nuo to, už ką agituoja, ne taip paprasta.
Daugybę metų žurnale „Panelė“ paaugles įvairiais lytinio gyvenimo klausimais konsultuojančią ginekologę Vaivą Eringytę stebina, kad Lietuvoje padaroma tik 6000 abortų per metus. „Iš kur jis paėmė tuos 6000 abortų per metus? Mano duomenimis, abortų Lietuvoje yra žymiai daugiau. Tenka vienam gimdymui vienas abortas. Lietuvoj yra maždaug 35 tūkst. gimdymų per metus“, - teigė gydytoja ginekologė 2013-ųjų gruodį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusioje diskusijoje. Patyrusi ginekologė niekaip negalėjo patikėti, kad, oficialiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje abortų jau kuris laikas daroma beveik šešis kartus mažiau, nei ji įsitikinusi. V. Eringytė iškėlė tikimybę, jog dalis Lietuvoje padaromų abortų neregistruojami oficialioje statistikoje.
Tuo tarpu Abortų draudimo šalininkė, psichologė Eglė Mirončikienė, televizijos laidoje besiginčydama su Seimo nare Marija Aušrine Pavilioniene, teigė, kad lytinio ugdymo programos Vakarų Europoje neveikia: „Tokiose šalyse, kur tokios lytiškumo ugdymo programos įvestos, deja, nemažėja nei nepilnamečių nėštumo, nei lytiškai plintančių ligų. Pavyzdžiui, Švedija, pavyzdžiui, Didžioji Britanija“. Tačiau išties nepilnamečių nėštumas Britanijoje pastaruoju metu nuolat mažėja ir yra mažiausias per 40 metų. Duomenų apie nepilnamečių nėštumą už sveikatos statistiką atsakinga Švedijos institucija nepublikuoja. Su E. Mirončikiene tiesioginiame eteryje besiginčijanti M. A. Pavilionienė taip pat šauna pro šalį, teigdama, kad pastaruoju metu Švedijoje abortų mažėjo, kai iš tiesų abortų skaičius vėl pasiekė 1990-ųjų lygį.
Kunigas ir mokslininkas bioetikas A. Narbekovas tvirtina, kad medicinos studentai Lietuvoje negali gauti akušerio-ginekologo kvalifikacijos, jei studijų metu nepadaro aborto. Kalbėdamas VU TSPMI vykusioje diskusijoje jis teigė, kad nenorintys daryti abortų studentai yra verčiami „žudyti“. „Yra akušerio ginekologo norma, kurioje yra aiškiai pasakyta, kad gali gauti šitą licenciją dirbti akušeriu ginekologu, bet tu turi padaryti abortą - nėštumo nutraukimą - net iki 22 savaitės. Jei tu neperlipsi per šitą, tu negalėsi tapti akušeriu ginekologu“, - aiškino A. Narbekovas. Auditorijoje atsistojusi medicinos studentė paneigė šį teiginį, teigdama, kad profesorė Gražina Drąsutienė, katedros vadovė, leidžia nedaryti aborto ir vis tiek gauti licenciją, jei nenori.
Abortų reguliavimas ir istorinis kontekstas
Istorija rodo, kad abortų draudimas visuomet bruko nesaugų nelegalaus aborto kelią arba „reprodukcinio turizmo“ variantą. Senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau - asirai ir babiloniečiai ne tik žinojo apie abortus, bet ir mėgino juos reglamentuoti. Tiesa, anuomet abortų draudimai arba leidimai daugiausia priklausė nuo to, kokio socialinio sluoksnio, luomo moteris norėjo pasidaryti abortą. Įsigalėjus krikščionybei abortai imti smerkti, visgi, formalių draudimų nebuvo, bet aukštesniojo sluoksnio moterys buvo stebimos akyliau. Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje, manoma, kad tai susiję su sparčia medicinos ir higienos pažanga, o vėliau - puritonišku karalienės Viktorijos laikų etiketu.
1803 metais Didžiojoje Britanijoje išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus, už ypač vėlyvus ar žiaurius atvejus buvo numatyta mirties bausmė. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais, bet tai buvo atskirų valstijų teisėkūros atsakomybė. XIX amžiaus viduryje Niujorke abortai buvo daromi nesislapstant, manoma, kad tuomet 1 iš 4 nėštumų baigdavosi abortu. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti. Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip - ten buvo manoma, kad abortas - priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai - priimtina procedūra.
XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija. Tiesa, nuo 1936 iki 1955 metų abortai ir čia buvo uždrausti, nes Stalinas norėjo, kad populiacija augtų.
Lenkijos ir Norvegijos pavyzdžiai
Būtent tokią situaciją prieš kelias savaites galėjome stebėti kaimyninėje Lenkijoje. Šalis, kurioje abortai yra uždrausti, užsimojo dar labiau sugriežtinti draudimus: norima, kad abortai būtų draudžiami net tais atvejais, kai moters gyvybei kyla pavojus, moteris išgyveno išprievartavimą ar incestą. Tiesa, šie abortų draudimo planai kol kas yra tik teoriniai. Jei bus pasiekta, kad radikalūs abortų draudimai bus patvirtinti, nelegalūs taps ne tik abortai, bet ir skubioji kontracepcija. Radikalius politinius pasisakymus ir bažnyčioje skaitomus raginimus pritarti visiškam abortų uždraudimui kiek sutrikdė didelis lenkų pasipriešinimas. Kova už ar prieš visišką abortų uždraudimą Lenkijoje dar tik įsisiūbuoja, ir ši kova - itin sena.
Prieš kelias dienas pranešėme, jog Norvegijos sveikatos ministerija nusprendė, jog nuo šiol dvynukų ar trinukų besilaukiančioms moterims bus leidžiama abortu nužudyti vieną ar porą šių vaikų, kitiems leidžiant gimti - net jei jie visiškai sveiki ir net jei moteris yra kitos šalies pilietė. Kun. A. Narbekovas tai vadina katastrofa, kai klausimą, gyventi kūdikiui ar ne, gali nuspręsti moteris. Jis pabrėžia, kad kas yra tas embrionas ar vaisius? Jeigu nėštumas yra, tarkime, išprievartavimo pasekmė, nėra jokios grėsmės moters gyvybei - ji gali pagimdyti tą vaikelį, palikti jį ir daugiau gyvenime jo nematyti. „Ar tikrai reikia žudyti tą, kuris yra mažiausiai kaltas dėl susidariusios situacijos? Pasakyti, kad šitas vaisius gimęs negyvens, todėl mes jį nužudykime, - taip pat bloga nuostata.“ A. Narbekovo nuomone, žmogus turi rūpintis tuo, kuris ateina į šitą pasaulį, o akušerijoje-ginekologijoje jau dabar dar negimęs kūdikis įvardijamas kaip antras pacientas.
Medikamentinis abortas: privalumai ir iššūkiai
Sveikatos apsaugos ministerijai siūlant įteisinti Lietuvoje medikamentinį abortą, taip pat numatant privalomą 72 valandų laukimo terminą prieš nėštumo nutraukimo procedūrą, dviejų gydytojų nuomonės visuomenėje dėl šio būdo kardinaliai išsiskyrė. Tai yra ankstyvo nėštumo nutraukimo būdas, kuris turi savo indikacijas, kuris yra patikimas, geras ir naudojamas daugelyje Europos šalių. V. Kasiulevičiaus pasisakymo pagrindu, nėštumo nutraukimo skaičių padidina ne nėštumo nutraukimo būdas, o tai, ar moterys turi galimybę saugiai ir efektyviai planuotis savo nėštumą. „Tos šalys, kurios bando administracinėmis priemonėmis sumažinti abortų skaičių - uždraudžia abortus, tam tikrus nėštumo nutraukimo būdus - abortų poreikio nesumažina, sumažina tik abortų prieinamumą. Tai skriaudžia tas moteris, kurios neplanuotai pastojo, kad sukeltų joms kuo daugiau problemų“, - sakė V. Kasiulevičius.
Tačiau A. Narbekovas atkreipia dėmesį į sudėtingą situaciją dėl medikamentinio aborto. „Turime komplikuotą situaciją dėl medikamentinio aborto. To preparato, kuris skirtas nėštumui nutraukti, instrukcijoje teigiama, kad reikalingas kitas preparatas, kuris yra būtinas ir kuris nėra registruotas Lietuvoje. Tad grynai iš teisinės pusės naudoti preparatus, kurie naudojami ne pagal indikaciją, yra nepriimtina, nesaugu ir to negalėtų būti“, - laidoje kalbėjo A. Narbekovas. Jis pridūrė, kad medikamentinis abortas netinka iki 12 savaičių nėštumui, jis būtų neefektyvus, todėl, anot jo, ir negali būti pateikiamas kaip alternatyva chirurginiam abortui. Be to, medikamentinio aborto komplikacijos, kalba A. Narbekovas, yra rimtos. „Ten, kur yra medikamentinis abortas legalus, yra moterų mirčių dėl įvairių komplikacijų. Viena iš pagrindinių - kraujavimas, būna kraujo užkrėtimas ir kitos komplikacijos“, - kalbėjo A. Narbekovas.
Lietuvos teisinė situacija ir kiti su reprodukcija susiję klausimai
Seime yra buvę pateikta įstatymo projektų dėl reprodukcinių teisių, bet Seimas jiems nepritarė. Iki šiol nesėkmingos buvo ir iniciatyvos įstatymu uždrausti abortus. „Ten nėra kalbama apie abortų draudimą. Ten yra kalbama apie embriono apsaugą iki gimimo. Tai yra du labai skirtingi dalykai“, - toje pačioje diskusijoje teigė kunigas ir mokslininkas A. Narbekovas, kuris yra Lietuvos bioetikos komiteto prie Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerijos narys-ekspertas ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Kartu su šiuo įstatymu Seime svarstomose Baudžiamojo kodekso pataisose už „gyvybės atėmimą vaikui prenatalinėje fazėje“ numatoma laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, o neteisėtai abortą padariusiam gydytojui - iki dvejų metų nelaisvės.
Lietuva liko vienintelė Europos Sąjungos šalis, net iš dalies nekompensuojanti dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Įstatymo priėmimas vis dar įstrigęs, tačiau sveikatos apsaugos ministras užsimena, kad bevaikėms šeimoms būtų galima padėti ir jo nepriėmus. Mindaugas Jackevičius ir Giedrė Petkevičė pranešė, kad Ramūnas Karbauskis ir jo pasekėjai, embrioną laikantys žmogaus gyvybe, įpareigojo užšaldytus embrionus saugoti amžinai. Tačiau visai kitaip Lietuvoje žiūrima į gimusius per anksti - iki 22 savaitės gimęs vaisius tėvams neatiduodamas palaidoti, o prilyginamas atliekoms ir sunaikinamas su kitomis medicininėmis atliekomis.
Nida Vasiliauskaitė savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad sunkumai, tokie kaip iškilusios liberalizmo idėjos, suprantama asmens laisvė, demokratija, kaip nekontroliuojama ir nevaržoma asmens laisvė, kuri remiasi individo poreikiais, labai smarkiai paveikia dvasinę mūsų gyvenimo sferą. Nauja Sveikatos komiteto pirmininkė yra pasisakiusi, kad ŽIV infekcija buvo visų prezervatyvų gamintojų svajonė, o vienintelė tikrai veiksminga AIDS prevencija - lytinis susilaikymas iki vedybų ir ištikimybė santuokoje, teigdama, kad kontraceptinė kultūra yra melo kultūra ir Dievas baudžia už lytinius santykius. Šios įvairialypės nuomonės rodo, kad diskusija apie gyvybės ir reprodukcijos etiką Lietuvoje išlieka sudėtinga ir jautria tema.
tags: #abortu #draudimas #norbekovas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
