Astridos Lindgren „Emilis iš Lionebergos“: Nuotykių ir Išdaigų Pasaulis
Astridos Lindgren kūrinys „Emilis iš Lionebergos“ - tai literatūrinis šedevras, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje. Ši knyga yra bene linksmiausia šios autorės knyga, kurioje gausu juokingų vietų, priversiančių linksmai kvatotis. Jos knygos nuostabios! Tikrai siūlau perskaityti būtinai!
Lietuvių kalba knyga „Emilis iš Lionebergos“ yra išleista jau ketvirtą kartą, o tai liudija apie jos populiarumą ir ilgaamžiškumą. Tai gera knyga, kuri nuolat atranda kelius į vaikų ir suaugusiųjų širdis.
Kas gi tas Emilis?
Emilis iš Lionebergos - taip vadinosi berniukas, kuris gyveno Lionebergoje. Jis buvo penkerių metų ir stiprus kaip jautis, o gyveno Kathultos viensėdyje, Lionebergos kaime, Smolande.
Ir kalbėjo jis smolandiškai, tas mažylis, nes kurgi dėsis - juk visi taip kalba Smolande. Emilis buvo išdykęs, neklaužada vaikas, nors atrodė meilutis, pažiūrėti visai dailus, taigi galėjai pagalvoti, kad jis lyg angelėlis. Bet taip tik atrodė.
Jis buvo žydrų apvalainų akių, papurusiais raudonais žandukais, o plaukai šviesūs, garbanoti. Penkiametis Emilis atrodo angeliškai, tačiau visi mano, kad jis laukinis, užsispyręs ir išdykęs.
Tačiau Emilis - protingas ir smalsus išsiblaškėlis, mėgstantis apversti aukštyn kojomis aplinkinių gyvenimą. Tiesa, Emilio išdaigos visada linksmos ir niekada nebūna piktos. Jis negali pakęsti, kai kiti kenčia, ir padarys viską, kad padėtų. Emilis turi tik gerų ketinimų, bet veikia savo nuožiūra, nepaisydamas socialinės hierarchijos ir suaugusiųjų autoritetų.
Emilio išdaigos ir nuotykiai
Emilio gyvenimas buvo kupinas nuotykių ir netikėtų įvykių. Vieną dieną jis „tik“ sykį įgnybo Idai ir paliejo grietinėlę, paskui vaikė katę aplink vištidę, galiausiai įkišo galvą į sriubos vazą, tad teko važiuoti pas gydytoją, kad ištrauktų.
Išsamiau apie Emilio nuotykius
Pati knyga yra sudaryta iš daugybės linksmų ir nepamirštamų istorijų, kurios suskirstytos pagal datas, kada Emilis jas iškrėtė. Štai keletas pavyzdžių iš knygos turinio, atskleidžiančių Emilio išdaigų įvairovę:
| Data | Nuotykio pavadinimas / Aprašymas |
|---|---|
| Antradienis, gegužės dvidešimt antra | Emilis įkišo galvą į sriubos vazą |
| Sekmadienį, birželio dešimtą | Emilis užkėlė Idą ant vėliavos stiebo |
| Sekmadienį, liepos aštuntą | Emilis davė garo Hultsfredo slėnyje |
| NAUJOS EMILIO IŠDAIGOS | |
| Šeštadienis, liepos dvidešimt aštunta | Emilis užvertė tėčiui ant galvos kraujinių kukulių tešlą ir išdrožė savo šimtąjį medinį žmogeliuką |
| Trečiadienis, spalio trisdešimt pirma | Emilis įsigijo arklį ir mirtinai išgąsdino ponią Petrei bei visą Vimerbiu |
| Pirmadienis, gruodžio dvidešimt šešta | Emilis nuniokojo Kathultą ir pagavo vilkduobėje Komandorą |
| EMILIS TEBEGYVENA LIONEBERGOJE | |
| Šeštadienį, birželio dvyliktą | Emiliui nusisekė keletas kvailiausių pirkinių Bakhorvos varžytynėse |
| Sekmadienis, birželio trylikta | Emilis tris sykius narsiai mėgino ištraukti Linai krūminį dantį ir skaisčiai mėlynai nudažė Idą |
| Antradienis, rugpjūčio dešimta diena | Emilis įleido varlę į priešpiečių kraitelę ir tokią iškrėtė kiaulystę, kad baisu net apsakyti |
| Kelios dienos iš Emilio gyvenimo | Emilis prikrėtė įvairių smulkių išdaigų, bet padarė ir keletą gerų darbų |
| Sekmadienis, lapkričio keturiolikta | Kathultoje buvo tikybos žinių patikrinimas ir kai Emilis uždarė savo tėtį Trisės būdelėje |
| Šeštadienis, gruodžio aštuoniolikta | Emilis padarė tokį žygdarbį, kad visa Lioneberga džiūgavo, atleido jam ir užmiršo visas jo išdaigas |
O ką dar iškrėtė Emilis, sužinosite perskaitę knygą. Visi šie nuotykiai atskleidžia Emilio charakterį - geros širdies, bet nevaldomą padaužą.
Emilio „Kepuršė“ - neatsiejama personažo dalis
Vienas iš ryškiausių Emilio bruožų buvo jo meilė kepurei. Kai imdavo ieškoti kepurės, nesakydavo kaip tu „Kur mano kepurė?“, o klausdavo „Kur mano kepuršė?“ O toji jo kepuršė buvo su juodu snapeliu ir mėlynu bumbulu viršuje, visai bjauri. Ją nupirkęs tėtis, kai sykį važiavo į miestą.
Emilis labai mylėjo kepurėlę ir, eidamas vakare gulti, sakydavo: „Kur mano kepuršė?“ Mamai nepatiko, kad jis eina gulti su kepure, norėdavo padėti ją priemenėje ant lentynos, bet tada Emilis imdavo taip rėkti, kad visas Lionebergos kaimas girdėdavo: „Aš noriu savo kepuršės!“ Ir Emilis miegojo su kepure kiekvieną naktį ištisas tris savaites…
Iliustracijos ir autorė
Knyga iliustruota nepakartojamomis Bjorno Bergo iliustracijomis, kurios puikiai atspindi Emilio nuotykius ir Smolando kaimo atmosferą. Bjorno Bergo darbai patraukia kiekvieno akį ir padeda dar labiau pasinerti į knygos pasaulį.
Astrida Lindgren (1907-2002) nepradėjo kurti knygų vaikams, kol jai sukako 37 metai. Nepaisant džiugios vaikystės, A. Lindgren gyvenimas nebuvo lengvas: anksti susilaukė nesantuokinio kūdikio ir nusprendė jį auginti viena. Vėliau ji sukūrė šeimą ir visa širdimi pasinėrė į knygų rašymą, padovanodama pasauliui ne vieną nesenstančią istoriją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
