Pogimdyminis laikotarpis: moters ir naujagimio priežiūra bei psichologinė sveikata
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma jos tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Laikotarpis po gimdymo kiekvienai moteriai yra ypač jautrus, tad verta žinoti, jog šiuo metu kylantys patys įvairiausi jausmai, taip pat ir sunkūs, yra normalu.
Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Priežiūra gimdymo namuose
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo.
Priežiūra palatoje po gimdymo
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą.
Bendroji apžiūra
Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra
Akušerinė apžiūra apima moters krūtų būklės įvertinimą: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.
Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.
Fizinė ir emocinė moters sveikata po gimdymo
Po gimdymo moters organizme vyksta reikšmingi pokyčiai. Gimdymas baigėsi! Sveikiname! Buvo tikrai sunku ir dabar jums reikia šiek tiek laiko atgauti jėgas ir gerą sveikatos būklę. Šis laikotarpis vadinamas pogimdyminiu laikotarpiu. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Gimdos susitraukimas, t. y. jos grįžimas į normalų dydį ir svorį, lydimas raumenų susitraukimų. Galite bandyti palengvinti skausmąnaudodama kvėpavimo technikas, kurių išmokote per nėščiųjų pamokas. Makšties išskyros (lochijos)Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Pasikeitęs pilvas ir pilvo sienos raumenys: Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitempusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščiosios gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Be to, šiais laikais padėti atstatyti išsiskyrusius pilvo raumenis gali ir operacijos.
Vidurių užkietėjimas yra labai dažna problema po gimdymo. Norint to išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Plaukų slinkimas ir šlapimo nelaikymas: Saujoje vis daugėjančių plaukų kiekis tenka ne vienai ką tik kūdikį pagimdžiusiai moteriai. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo. Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėjimas po gimdymo yra labai svarbus.
Lytiniai santykiai: Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Rekomenduojama prieš tai apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Psichologinė moters sveikata po gimdymo
Motinystės virsmo metu kylantys sudėtingi jausmai lydi daugelį moterų, tad paramos ir palaikymo reikia kiekvienai mamai. Minėti emociniai iššūkiai yra patiriami tokiu metu, kai didžioji dalis fizinių ir psichologinių pačios moters resursų yra nukreipta į naujagimį, todėl savo emocinės sveikatos užtikrinimui prireikia sąmoningų, aktyvesnių pastangų. Nors mama nuolatos besirūpindama kūdikiu beveik niekuomet nebūna viena, tačiau motinystėje gali jaustis labai vieniša. Dėl to daugeliui moterų svarbu rasti kitų žmonių, dažnai - mamų su panašia patirtimi, su kuriomis jos galėtų dalytis savo patiriamais sunkumais, patirti bendrystės jausmą ir taip susikurti savo palaikymo ratą.
Daugelis moterų iš karto po gimdymo patiria taip vadinamąją motinystės ar pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), pasižyminčią nuotaikų kaita, verksmingumu, irzlumu, kitais emociniais sunkumais ir galinčią trukti net iki kelių savaičių. Tačiau ši būsena nėra laikoma psichikos sutrikimu, dažniausiai ji stipriai nepaveikia moters gebėjimo pasirūpinti savimi ir naujagimiu. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.
Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausiai po gimdymo pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. moterų. Viena iš pagalbos nesikreipimo priežasčių gali būti patiriamų sunkumų nesusiejimas su pogimdyminės depresijos sutrikimu. Pogimdyminę depresiją galima atpažinti iš gilaus liūdesio ar tuštumos jausmo, malonumo pojūčio ir interesų praradimo, energijos ir motyvacijos stokos, apatiškumo, užsisklendimo savyje, kylančio nerimo ar kaltės jausmo ir pan., kurie trunka ilgiau nei dvi savaites. Moteris gali nustoti domėtis, tapti abejinga savo kūdikiui arba gali kilti įkyrių, gąsdinančių minčių apie baimę pakenkti kūdikiui, jį sužeisti ar susižeisti pačiai, gali net kilti minčių apie savižudybę. Patiriant pogimdyminės depresijos simptomus svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus - psichologą, psichiatrą. Geriausia ieškoti pagalbos ne tik tada, kai moteris nebegali pakelti patiriamų sunkumų, bet jau tada, kai dar gali, bet yra labai sunku. Priklausomai nuo patiriamų sunkumų lygio, moterims gali padėti psichologo konsultacijos ar psichoterapija, o prireikus - ir psichiatro paskirtas gydymas vaistais, kuris gali būti derinamas ir su žindymu, jei mama kūdikį maitina savo pienu.
Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.
Socialiniai ryšiai ir santykiai su partneriu: Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.
Psichologė Sigita apie gimdymą
Kultūriniai veiksniai: Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“.
Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti svetainėje psichikos-sveikata.lt, kur pateikiama informacija apie nemokamas psichikos sveikatos paslaugas Vilniuje ir kitas pagalbos galimybes sau ar artimajam. Taip pat kviečiame apsilankyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto sukurtoje svetainėje pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata, kur rasite patikimą informaciją apie mamų emocinę sveikatą, savipagalbos priemones ir pagalbos kelius.
tags: #ansktyvasis #laikotarpis #po #gimdymo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
