Vaikų dingimo ir pabėgimo atvejai: nuo įtariamų pagrobimų iki paauglių nusikalstamumo
Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau kyla nerimas dėl vaikų saugumo ir jų elgesio. Nuo įtarimų dėl galimų pagrobimų iki rezonansinių pabėgimų iš globos institucijų ir augančio nepilnamečių nusikalstamumo - tai problemos, kurios reikalauja didelio dėmesio ir visuomenės budrumo. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius įvykius ir ekspertų įžvalgas apie tai, kas vyksta ir kaip galime užtikrinti vaikų gerovę.
Įtarimai dėl vaikų pagrobimo Vilniuje ir jų paneigimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo kelis pranešimus apie galimus bandymus Pašilaičiuose į mašiną įsodinti vaikus. Šiuo metu informacija yra perduota pareigūnams, tiriamos įvykio aplinkybės.
Komentuodamas situaciją, Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas teigė, kad buvo užregistruoti du pranešimai. „Kovo 16 d. 16.35 val., šalia Gabijos mokyklos stadiono sustojo balta lengvoji mašina. Prasidarė mašinos durys, vyras lyg buvo pasiruošęs lipti iš automobilio, o pranešėjos sūnus pabėgo, vyras pasišalino iš įvykio vietos“, - aiškino Vilniaus VPK. Teigiama, kad į automobilį esą norėjo laipinti vaiką.
„Dar vienas 15.25 val. šiandien gautas pranešimas. Teigiama, kad norėjo laipinti vaiką. Pranešėja patvirtinti negali, praneša kaip informaciją. Galbūt kilo įtarimas, kad gali vaikus įsisodinti ir išsivežti“, - pranešė Vilniaus VPK.
Komisariatas teigia, kad informacija yra perduota Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnams. „Informacija yra perduota Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnams ir į įvykio vietą išsiųstas ekipažas. Šiuo metu pareigūnai nustatinėja su įvykiu susijusį automobilį ir jame buvusius asmenis“, - teigė Vilniaus VPK.
Informacija nepasitvirtino
Vis tik trečiadienį policijos atstovai pranešė naujausią informaciją, kad informacija apie galimą vaiko pagrobimą nepasitvirtino. Policijos teigimu, vaikui einant iš mokyklos, prie jo buvo priartėjęs baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas kvietė vaiką įlipti į transporto priemonę. Vaikas, išsigandęs pabėgo ir apie incidentą papasakojo mamai.
Reaguodami į gautą informaciją, Vilniaus apskr. policijos pareigūnai nedelsdami pradėjo aplinkybių patikslinimą: buvo apklausti galimi liudininkai, peržiūrėti netoliese esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Nustatyta, kad į minėtą automobilį įsėdo kitas vaikas, kuris būtent laukė šios transporto priemonės. Policija nori nuraminti visuomenę - duomenų, patvirtinančių, kad buvo mėginama pagrobti vaiką, nenustatyta.
Gabijos progimnazijos direktorius Andrius Kniška teigia, kad bendruomenė yra informuota, o mokykla pateikė rekomendacijas, ką daryti. „Dar kartelį su vaikais pasikalbėti, kad einant į mokyklą, būnant vieniems, nebūtų bendraujama su nepažįstamais žmonėmis, kad vaikai neimtų siūlomų daiktų ir panašių dalykų. Jeigu yra kažkokia situacija, kai yra kalbinama, tai kuo greičiau pasišaltini arba šauktis pagalbos. Tokie dalykai, kuriuos reikia priminti, nes kai gyvename ramiame etape, tiesiog pamirštame“, - komentavo progimnazijos direktorius A. Kniška. Taip pat direktorius teigė, kad mokykla yra sustiprinusi saugumą ir įėjimo į mokyklos kontrolę.
Policija ragina gyventojus išlikti budriais, o apie pastebėtas įtartinas ar nerimą keliančias situacijas nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Rezonansinis trijų vaikų paėmimas iš globos namų Kaune
Praėjo savaitė nuo dienos, kai iš Kauno globos namų „Pastogė" tėvai išsivežė tris iš jų šeimos paimtus mažamečius vaikus. Nuo praėjusio antradienio trijų mažamečių vaikų ieškanti policija neslepia, kad vykdomi plačios apimtis ikiteisminio tyrimo dėl galimo vaikų pagrobimo veiksmai. „Dirbame ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir deriname savo veiksmus su kai kurių užsienio šalių partneriais. Tyrimo metu dirbame su įdomia visuomenės grupe, kuri pasivadinusi „suverenais"", - teigė policijos atstovai.
Situaciją komentavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė prieš porą dienų sakė, kad rezonansą sukėlęs mažamečių iš globos įstaigos pagrobimas - pirmasis toks atvejis Lietuvoje. „Esame turėję tik atvejus, kai Lietuvos piliečiai gyvena užsienyje ir vienas iš tėvų su vaikais grįžta į Lietuvą. Arba, kai vienas iš tėvų negali su savo vaikais išvykti iš kitos šalies“, - aiškino E. Žiobienė. Jos teigimu, laikinosios globos specialistai, tiesiogiai dirbantys su tėvais, turėtų būti pasiruošę viskam, tuo pačiu ir bandymui vaikus pagrobti.
Kaip specialistė, E. Žiobienė teigia: „Manau, kad tai yra vaikų pagrobimas. Gyvename šalyje, kurioje privalome vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Jeigu vaikai išvežami iš globos įstaigos be teisės taip elgtis, tai ir yra pagrobimas.“ Ji pabrėžė, kad vaikas nėra tėvų nuosavybė, o atskiras pilietis. Apibendrinant galima pasakyti, kad tėvai pažeidinėja įstatymus ir tai yra netoleruotina.
Tėvų argumentai ir specialistų nuomonė
Tėvai skelbia, kad yra atsisakę pilietybės, mano, kad jiems negalioja įstatymai. Kontrolierė E. Žiobienė su tuo nesutinka: „Tikrai nesutinku. Tai yra emocinis, trumparegiškas žvilgsnis. Čia reikėtų žinoti, kiek tėvai kreipėsi pagalbos, kiek jie bendravo, kas buvo daroma iki to, kol buvo paimti vaikai. Labai lengva suversti kaltę ant kažko kito, sakant, kad kalta valdžia ar valstybė.“ Jos nuomone, tėvai šiuo atveju galvojo tik apie save, o ne apie vaikų gerovę.
Policija prisipažino, kad iššūkis yra bendravimas su naujai besikuriančia bendruomene - suverenais. Šie tėvai taip pat tikino, kad jie neturi asmens dokumentų, nenori būti Lietuvos ar ES piliečiais. Kokios konkrečiai šios šeimos apsisprendimo priežastys, niekas neatsakys, tačiau E. Žiobienė įžvelgia kelias galimybes: nuo dėmesio siekimo iki iškreipto požiūrio dėl psichikos sutrikimų ar net tam tikro kapitalo kaupimo, skatinant pažeidžiamesnius žmones įsitraukti.
Vaikų paėmimas iš šeimos vienareikšmiškai kelia stresą. Lygiai taip pat ir šis vaikų pasiėmimas ir išvežimas. Bet šiuo atveju niekas apie vaikų gerbūvį negalvoja. Manoma, kad šie tėvai mažai galvojo apie savo vaikus, labiau tenkino savo interesus.
Vaikai be tėvų. Globoti, įsivaikinti, padėti?
Vaikų paieška ir saugumo užtikrinimas
Kauno apskrities policija trečiadienio popietę suskubo informuoti, kad pareigūnams operatyviai tikrinant gyventojų pateiktą informaciją, nepilnamečiai greitai surasti. Abu jie „gyvi ir sveiki“. Detalizuojama, kad vaikai rasti Kauno centre, tačiau kitos aplinkybės neatskleidžiamos.
Prieš tai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai vykdė nepilnamečio (gim. 2018 m.) ir nepilnametės (gim. 2020 m.) paiešką. Sausio 10 d. apie 14.00 val. Kaune, Tilžės g., į namus atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai nepilnamečių nerado.
Mažamečių paieškos bylą kuruojanti prokurorė Genovaitė Ročienė tikino, tegalinti pasakyti tiek, kad ieškomi vaikai, kurie pagal teismo sprendimą turi būti perduoti valstybinei įstaigai, kokiai - nekonkretizuojama. „Iš trijų vaikų, kurie turi būti perduoti valstybinei įstaigai, šiandien yra tik vienas. O dėl kitų dviejų - mes kol kas nežinome, kur jie gyvena. Jie turėtų būti su mama“, - tikino prokurorė.
Kaip 15min teigė Andželika Vežbavičiūtė, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, šiuo metu yra svarbiausia, kad vaikai būtų rasti ir kaip įmanoma greičiau patektų į saugią aplinką. Anot jos, iki šio įvykio vaikams ir jų tėvams ilgą laiką buvo teikiama kompleksinė pagalba dėl įsisenėjusių problemų, tačiau šeimoje nevykstant pokyčiams ir nepavykstant užtikrinti vaikams saugios aplinkos bei tinkamų gyvenimo sąlygų buvo priimtas teismo sprendimas vaikus paimti, jiems buvo nustatyta laikinoji globa.
Šių dviejų mažamečių vaiko teisių gynėjai pasigedo, kai buvo suplanuotas jų perdavimas globėjui. Kiti trys poros vaikai šiuo metu saugūs, jais rūpinasi globėjas. Taigi iš viso šeima augina 5 vaikus. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, atsižvelgiant į ankstesnes problemas šeimoje, manoma, kad dingusiems mažamečiams šiuo metu gali būti nesaugu.
Vaiko teisių apsaugos atstovų įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus, mylimas, o tėvų pareiga yra gebėti pasirūpinti visais vaiko poreikiais, kurti ir puoselėti ryšį su juo. Tik saugioje harmoningoje aplinkoje gali užaugti gebantis savimi pasirūpinti ir tinkamus sprendimus priimti, brandus žmogus.
Nepilnamečių teisės pažeidimai: statistika ir priežastys
Nepilnamečių nusikalstamumas ir teisės pažeidimai išlieka nuolatiniu iššūkiu. „Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate per 3 metus, t. y. 2020-2023 m., registruoti 662 teisės pažeidimai, kuriuos įvykdė nepilnamečiai asmenys - 153 nusikalstamos veikos ir 509 administraciniai nusižengimai“, - detalizavo Odeta Vaitkevičienė.
Dažniausiai padaromi nepilnamečių nusikaltimai - fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sunaikinimas ar sugadinimas, vagystės. Pastaraisiais metais fiksuojama ir daugiau viešosios tvarkos pažeidimų. „Kalbant apie administracinius nusižengimus - dominuoja vairavimas neturint teisės vairuoti, alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vietose, pažeidimai, susiję su tabako gaminių turėjimu ir (ar) vartojimu“, - sakė pareigūnų atstovė. - Žvelgiant į statistiką, pastebima, kad pastaruosius ketverius metus Kėdainių rajone nepilnamečių asmenų daromų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų skaičius išlieka daugmaž panašus - apie 150-200 teisės pažeidimų per metus.“
Neringa Martišienė, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, antrina pareigūnams ir sutinka, kad „kalbant apie nepilnamečių įvairių nusižengimų pobūdį, Kėdainių rajone situacija panaši, kaip ir kituose šalies regionuose: pasitaiko jėga sprendžiamų konfliktų tarp vaikų ar paauglių, pasišalinimo iš namų ar globos įstaigų nepranešus, tai ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai ir pan.“
Analizuojant nepilnamečių, vykdančių teisės pažeidimus, amžių, stebima tendencija, jog jis jaunėja: „2020 ir 2021 m. daugiausia teisės pažeidimų įvykdė nepilnamečiai būdami 15-17 m., o nuo 2022 m. nepilnamečių, vykdančių teisės pažeidimus, amžius jaunėja - 13-17 m.“
Atsakomybė už nepilnamečių nusikaltimus
Jei paaugliai padaro nusikaltimą, atsakomybė už tai gresia ir jiems patiems, ir jų tėvams. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, dar neturintis 16 metų, jo tėvams ar globėjams gali būti taikoma administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Taip pat tėvams gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti atitinkamose programose (kursuose).
Jei vaikas padaro žalą, ją gali tekti atlyginti tėvams. Be to, kai kuriais atvejais nepilnamečiams gali būti taikoma ir atidavimo į specialiąją auklėjimo įstaigą (vaikų socializacijos centrą) bausmė. Jei nepilnamečiui nusikaltimo padarymo metu jau yra 16 metų, jis pats atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą. Be to, yra atvejų, kai už nusikaltimus baudžiami ir tie paaugliai, kuriems nusikaltimo padarymo metu jau yra suėję 14 metų, už tokius nusikaltimus kaip nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, vagystė ir kt.
Nuo 2023 metų sausio 1 dienos Kalėjimų departamentą reorganizavus ir pavadinus Lietuvos kalėjimų tarnyba, Kauno tardymo izoliatorius vadinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimu. Jame bausmes atlieka sunkesnius nusikaltimus padarę nepilnamečiai. Per pastaruosius penkerius metus, nuo 2018 iki 2023 m., į Kauno kalėjimą naujai priimti 144 nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme, paleisti - 143. Iš Kėdainių per nurodytą laikotarpį atvyko 5 nepilnamečiai.
Nusikaltimų priežastys ir prevencija
Tėvams šiais neramiais ir įvairių pagundų kupinais laikais iš tiesų nėra lengva sutramdyti savo paauglius. O. Vaitkevičienė ragina tėvus aktyviai ir nuolat dalyvauti vaikų gyvenime - žinoti, ką jie veikia, su kuo veikia, taip pat skatinti užimtumą, turiningą laiko leidimą. Antra - šviesti vaikus teisinėmis temomis. Na, ir žinoma, esant poreikiui - drąsiai kreiptis į atitinkamas institucijas tiek dėl konsultacijos ar pagalbos vaikui, tiek ir visai šeimai.
N. Martišienė, analizuodama priežastis, kodėl nusikalstančių paauglių amžius vis jaunėja, sakė: „Bene reikšmingiausiai vaiko elgesį formuoja šeima ir visa artimiausia aplinka. Aiškindamiesi netinkamo vaiko elgesio priežastis, dažniausiai sužinome, kad vaikas pats iš suaugusiųjų patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan.“ Mokykla yra puiki vieta matyti vaiką pačiose įvairiausiose situacijose. Būtent mokyklos nelankymas, pamokų praleidimas tampa rodikliu, kad vaikas patiria pirmųjų sunkumų. Tad tik laiku pasiūlyta pagalba gali apsaugoti nuo to, kad palaipsniui nepilnametis įsitrauks į netinkamas kompanijas ar padarys nusikaltimą.
Vaikų pabėgimas iš namų ir globos įstaigų: didėjanti problema
Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais padaugėjo pranešimų dėl vaikų, kurie į namus negrįžta laiku arba nuslepia suaugusiesiems savo buvimo vietą. Nors daugiausiai pasigendama globoje augančių vaikų, tačiau vis dažniau sulaukiama ir pačių tėvų pagalbos prašymų dėl kurį laiką į namus negrįžtančių vaikų, ypač paauglių.
Skaičiuojama, jog 2022 m. buvo ieškoma 1938 vaikų, o 2023 m. tokio pobūdžio paieškų kiekis išaugo iki 2385. Pirmąjį šių metų pusmetį ieškota 1091 vaiko.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius sako, jog pranešimų apie galimai dingusius vaikus kasmet daugėja - tai liudija tiek policijos pareigūnų fiksuojama paskelbtų paieškų statistika, tiek išaugęs vaiko teisių gynėjų reagavimo poreikis. Anot G. Batulevičiaus, netikėti vaikų išėjimai iš namų arba globos įstaigų sukelia daug nerimo tiek tėvams ir globėjams, tiek policijos pareigūnams ir vaiko teisių gynėjams.
Dauguma dingusių vaikų būna paaugliai, kurių išėjimai iš namų, nepranešus suaugusiesiems, dažnai yra noras patikrinti ribas, pajausti daugiau laisvės ir savarankiškumo. Taip pat pastebime, jog vaikus tokiems žingsniams neretai paskatina patiriami sunkumai namuose, mokykloje ar bendraamžių rate. Nors pasitaiko atvejų, kai vaikai į namus negrįžta netgi keletą parų, visgi didžioji dalis atvejų fiksuojama dėl ilgesnio vaikų užsibuvimo su draugais, vėlavimų grįžti namo sutartu laiku ir bendravimo trūkumo su tėvais ar globėjais.
Kaip reaguoti ir kam pranešti?
Gana dažna situacija, kai kelias paras ieškomas vaikas yra surandamas draugo namuose, gyvenantis su kita šeima. Vaiko teisių gynėjas G. Batulevičius pabrėžia, jog žmonėms, žinantiems apie dingusio vaiko buvimo vietą, tačiau apie tai nepranešantiems vaiko teisių gynėjams, policijos pareigūnams bei paties vaiko tėvams ar globėjams, gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
„Iš vienos pusės atrodo, jog vaikui suteiktas prieglobstis gali užtikrinti jam saugumą, tačiau svetimoje aplinkoje esančiam vaikui vis vien išlieka grėsmė patirti įvairių formų smurtą ar kitaip nukentėti. Tad labai svarbu akcentuoti, jog aplinkinių žmonių pagalba, suteikiant iš namų išėjusiam vaikui galimybę pernakvoti, nėra pati geriausia pagalbos forma, jeigu apie tokią situaciją vengiama informuoti pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojus bei vaiko laukiančius ir nerimaujančius artimuosius“, - akcentuoja G. Batulevičius.
Vasara ir kelionės autostopu
Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, jog vasaros metu padaugėja atvejų, kai vaikai pasirenka pramogauti ir keliauti savarankiškai, be suaugusiųjų priežiūros ar netgi žinios. Vienas tokių pavyzdžių - kelionės autostopu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė sako, jog vaikui keliavimas autostopu gali atrodyti įdomus ir patrauklus, nes siejasi su laisve, nuotykiais ir savarankiškumu, tačiau kartu tokios kelionės gali sukelti įvairias rizikas vaiko sveikatai ir gyvybei, nes jis lengviau gali nukentėti nuo smurto, vagysčių ar netgi tapti pagrobimo auka.
Vaiko teisių gynėjai kviečia žmones, pastebėjusius autostopu keliaujantį vaiką, būti empatiškiems ir pilietiškiems - visuomet sustoti, paklausti vaiko, kur jis važiuoja, kur yra jo tėvai ar globėjai, pasidomėti, ar artimieji žino apie vaiko kelionės planus bei jo buvimo vietą. Jeigu kyla abejonių dėl vaiko saugumo, sustojusiųjų prašoma nelikti abejingiems ir pranešti apie tokią situaciją policijos pareigūnams arba vaiko teisių gynėjams bei, kol laukiama atvykstančios pagalbos, nepalikti vaiko vieno.
„Jeigu vaikas renkasi keliauti vienas arba vis dažniau išeina iš namų nepranešęs tėvams, kada grįš, su kuo susitiks, ir kur bus, tai gali signalizuoti, jog vaikui stinga artimųjų dėmesio ir rūpesčio. Tad tėvams svarbu kurti ir išlaikyti artimą ryšį su savo vaiku, laiku pastebėti besikeičiantį jo elgesį, aktyviai domėtis, kuo vaikas gyvena ir užsiima. Suaugusiųjų įsitraukimas į vaiko kasdienę rutiną leidžia laiku pastebėti galimus sunkumus, su kuriais vaikas susiduria ir kurie dažnai paskatina juos spręsti vienumoje arba draugų kompanijoje bei vengiant savo šeimos narių dėmesio“, - sako U. Klingerė.
Vaikai be tėvų. Globoti, įsivaikinti, padėti?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
