Serologinis konfliktas: rezus faktoriaus įtaka nėštumo metu
Serologinis konfliktas - tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas. Ši būklė kyla tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, tačiau tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu.
Kiekvieno žmogaus organizmas sugeba atskirti „ne savas“ molekules, ląsteles ar audinius, juos neutralizuoti ir sunaikinti. Kuomet į „rezus neigiamos“ moters organizmą dėl įvairių priežasčių (kraujo perpylimai, įvairios procedūros nėštumo metu, gimdymas) patenka „rezus teigiamas“ kraujas, prieš jį susidaro antikūnai, nėštumo metu skatinantys irti „rezus teigiamo“ vaisiaus eritrocitus.
Serologinio konflikto pasekmės
Dėl serologinio konflikto kyla vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga. Iš motinos kraujo į vaisių patekę antikūnai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, vadinamą hemolize. Tuomet vaisiaus kraujyje mažėja šių kraujo elementų, ryškėja mažakraujystė (anemija). Eritrocitų irimo produktai skatina kraujodaros židinius, todėl padidėja kepenys ir blužnis, o kraujyje padaugėja jaunų eritrocitų formų.
Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, poodyje ir kūno ertmėse kaupiasi skystis, sutrinka širdies veikla, vaisius gali gimti negyvas. Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos:
- Lengva (mažakraujystė): būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis.
- Vidutinio sunkumo (gelta): būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis.
- Sunki (vandenė): naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla.
Hemolytic Anemia, Causes, Signs and Symptoms, Diagnosis and Treatment.
Diagnostika ir rizikos veiksniai
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina anksčiau buvę gimdymai, savaiminiai persileidimai, nėštumo nutraukimai, negimdiniai nėštumai, cezario pjūvio operacijos, kraujo perpylimai, taip pat invazinės procedūros nėštumo metu.
Pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei Rh faktorius. Jei moters Rh yra neigiama, nustatomas antikūnų prieš Rh faktorių kiekis jos kraujyje. Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės. Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas pagal juose esančią bilirubino koncentraciją.
| Ligos sunkumas | Priežiūros taktika |
|---|---|
| Lengva forma | Amniocentezė kartojama kas 3 savaites, gimdymas numatomas laiku. |
| Vidutinio sunkumo | Tyrimai kartojami kas 2 savaites, gimdymas planuojamas 37-38 savaitę. |
| Sunki forma | Atliekamas kraujo perpylimas vaisiui, gimdymas planuojamas 34-35 savaitę. |
Prevencijos svarba
Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72 val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama 300 μg anti-Rh imunoglobulino. Jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, todėl antikūnai nespėja pasigaminti. Svarbu pabrėžti, kad ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Ligos vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po nėštumo nutraukimo, savaiminio persileidimo, negimdinio nėštumo, išorinio vaisiaus apsukimo ar intervencinių procedūrų nėštumo metu. Dabartinės medicinos galimybės leidžia sėkmingai prižiūrėti tokius nėštumus, todėl moterims nereikėtų baimintis, o svarbu laiku lankytis pas specialistus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
