„Bridžitos Džouns dienoraščiai“ - tai daugiau nei tik meilės istorija; tai šiuolaikinių stereotipų suvestinė, kurioje galima atpažinti jei ne save, tai savo draugę. Helen Fielding pirmoji knyga tapo tarsi feminizmo manifestu, ironiškai žvelgiančiu į moters idealo siekimą. Nors kai kas Bridžitos istorijas vertina kaip banalų meilės romaną, knygose koncentruota dozė tiesos apie vienišos moters gyvenimą, tėvų lūkesčius ir visuomenės spaudimą yra akivaizdi.

Nors pirmoji dalis buvo nuostabi ir tikra, antroji knyga „Pamišusi dėl meilės“ buvo parašyta kiek labiau dėl komercinių priežasčių. Vėliau pasirodė trečioji dalis, kurioje Bridžita - jau vieniša su dviem vaikais, o pasaulį užkariavusios technologijos ir internetas kuria naujus nuotykius. Įdomu tai, kad nors knyga „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“ išleista kaip ketvirta, pagal istorijos eiliškumą ji įsiterpia po antrosios dalies, kai Bridžita dar neturi vaikų.
Šiame etape Bridžita išsiskyrusi su Marku, jaučiasi vieniša, tačiau po netikėtų įvykių pastoja ir atsiduria situacijoje, kurioje turi rinktis tarp dviejų tėvelių. Šis siužetas reikalauja daug daugiau atsakomybės, o kartu sukuria komišką įtampą, būdingą visai serijai.
Kino pasaulyje „Bridžitos Džouns“ serija turėjo įvairių etapų. Trečioji dalis „Bridžitos Džouns kūdikis“ (2016), režisuota Sharon Maguire, stengėsi sugrąžinti pirmųjų filmų dvasią, tačiau, daugelio nuomone, nepriartėjo prie pirminio jaukumo. Vėlesni projektai, tokie kaip „Bridžita Džouns. Pakvaišusi dėl vaikino“, kuriuos režisavo Michaelas Morrisas, bando derinti klasikinį britišką humorą su šiuolaikinėmis temomis.
| Kriterijus | Ankstyvieji filmai | Vėlesnės dalys |
|---|---|---|
| Humoras | Šviežias, britiškas | Komiškas, bet vietomis kartojasi |
| Pagrindinės temos | Vienišystė, karjera | Motinystė, amžiaus skirtumai |
| Veikėjai | Markas Darsis ir Danielis Klyveris | Nauji romantiniai interesai |
Renee Zellweger išlieka neatsiejamu serijos veidu, net ir bėgant metams išlaikydama savo charizmatišką, nors ir kiek kitokią Bridžitos interpretaciją. Svarbus aspektas - vyrų kaita: nuo šaltojo pono Darsio (Colinas Firthas) iki seksualiojo Danielio (Hugh Grant) ar naujų personažų, įkūnytų Leo Woodallo ir Chiwetelio Ejioforo. Nors kai kurie nauji personažai gali atrodyti blankesni, jie suteikia kontrastą, kuris yra reikalingas siužetui vystytis.

Filmuose vis dar paliečiamos aktualios temos, tokios kaip vyresnių moterų ir jaunų vyrų santykiai. Tai ne tik mados klyksmas, bet ir būdas parodyti, kad Bridžitos pasaulis keičiasi kartu su žiūrovu. Nors humoro lygis ir atpažįstamų „bajerų“ kiekis gali kelti dvejopas mintis, šie filmai vis dar dovanoja nenuobodžią pramogą ir galimybę bent trumpam sugrįžti į gerai pažįstamą, kartais kiek chaotišką, bet visada mielą Bridžitos Džouns pasaulį.