Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau suprastėjus sveikatai, ne visi gyventojai gali savimi tinkamai pasirūpinti. Tokiais atvejais senelių globos namai tampa būtinybe, siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą. Nors žmonės sensta skirtingai - vieni ilgą laiką išlieka savarankiški, o kitiems reikalinga nuolatinė specialistų pagalba - tinkamo sprendimo paieška gali būti sudėtinga. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami, kokius dokumentus reikia sutvarkyti ir kaip sprendžiami finansiniai klausimai.
Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - užtikrinti ilgalaikę arba trumpalaikę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.
Trumpalaikė socialinė globa yra skirta asmenims, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, kurie dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negali prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas jo (-s) savarankiškumas. Taip pat, siekiant gauti vietą globos namuose, atkreipiamas dėmesys ir į turtinę padėtį, kuri vertinama už 12 mėnesių nuo kreipimosi dienos.

Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Svarbu paminėti, kad į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa. Tai reiškia, kad į namus atvyks socialinis darbuotojas ir įvertins, ar tikrai tam žmogui reikalinga tokia sudėtinga paslauga.
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, parenkami pagal galimybes, atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Jei pasirinktuose globos namuose nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Prieš kreipiantis į savivaldybę, būtina turėti tam tikrus dokumentus, kurie patvirtintų asmens tapatybę, sveikatos būklę ir poreikį gauti socialines paslaugas.
Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, taip pat gali pateikti laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui, nurodant pranešėjo ir asmens, kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, kontaktinę informaciją ir gyvenamosios vietos adresą.

Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavusi išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą, tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus, ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Iškart reikia pasakyti, kad galimybių apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai vietos reikia laukti nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau yra priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos.
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų, nes yra numatyta valstybės parama. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000-1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamojo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš šių dalių:
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos, iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
| Mokėjimo šaltinis | Dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Asmens pajamos (pensija) | 80% | Mokama iš asmens pensijos. |
| Priežiūros/slaugos išlaidų kompensacija | 100% | Tikslinė kompensacija. |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 1% nuo vidutinės rinkos vertės | Taikoma, jei turto vertė viršija normatyvą socialinei paramai gauti. |
| Savivaldybės finansavimas | Likusi suma | Dengia trūkstamą dalį iki nustatytos paslaugų kainos. |

Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti globos namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją. Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Pavyzdžiui, senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Į globos namus galite atsivežti tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite - galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią, dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.

Be ilgalaikės globos senelių namuose, yra ir kitų alternatyvų, galinčių palengvinti senjorų ir jų artimųjų kasdienybę. Tarp jų - pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos. Šios paslaugos leidžia senjorams ilgiau išlikti savo namų aplinkoje, gaunant reikiamą paramą.
Nelaukite paskutinio momento, savo ir savo artimųjų sveikatą bei galimybes įvertinkite jau dabar. Prireiks pagalbos ir susitvarkyti dokumentus, ir susirasti senelių namus, ir į juos nuvažiuoti. Tačiau svarbiausia - apsispręsti, kad pagalba jau yra reikalinga, senolio vieno gyventi jau nebegalima palikti, ir imtis veikti. Reikia pamiršti mitą, kad patekti į globos namus neįmanoma. Didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia.
Apklausų duomenimis, net 88 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius. VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina.
Kita problema - vietų stygius ir tinkamos infrastruktūros trūkumas. Daugelio specialistų nuomone, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi, kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Pavyzdžiui, socialinės globos normose dar likę nuostatų, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.
Daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senolius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų.
Globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. Yra buvę atvejų, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo.

Socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija - tai esminiai aspektai.
Atvykusį pacientą (gyventoją) priima socialinė darbuotoja ir/arba slaugytojo - socialinio darbuotojo padėjėja ir/arba vyriausias slaugytojas ir/arba administratorius ir/arba direktorius. Tarp naujai atvykusio paciento (gyventojo) ir administracijos per 7 darbo dienas sudaroma dvišalė/trišalė (jei valstybės kompensuojama) sutartis, kuri gali būti keičiama bei papildoma dėl objektyvių priežasčių.
Globos namų pacientai (gyventojai) maitinami 4 kartus per dieną. Globos namai organizuoja pacientų (gyventojų) drabužių bei patalynės skalbimą, valymą, drabužių taisymą. Kiekvienam pacientui (gyventojui) sudarytos sąlygos rūpintis asmens higiena, išsimaudyti ne rečiau kaip kartą per 7 dienas.
Kambaryje pacientas (gyventojas) gali turėti asmeninių daiktų, baldų. Pacientas (gyventojas) turi turėti privačią erdvę (jei gydytojų rekomendacijos nenumato kitaip). Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje.
Nuo 22 valandos iki 6 valandos globos namuose - ramybės metas. Kategoriškai draudžiama vartoti narkotikus, toksines medžiagas, girtauti. Pacientai (gyventojai) turi saugoti ir prižiūrėti būstą ir gyvenamą aplinką, baldus, inventorių, rūbus.
Lankyti pacientus (gyventojus) leidžiama giminėms ir pažįstamiems kiekvieną dieną nuo 9:00 val. iki 20:00 val., o vasaros sezono metu nuo 9:00 val. iki 21:00 val. Jei išvykstama ilgiau nei 1 parai arba planuojama nenakvoti, išvykimo terminas ir sąlygos forminamos raštu. Apie norą išvykti pacientas (gyventojas) prieš 3 dienas asmeniškai raštu informuoja administraciją. Jo prašymą vizuoja socialinė darbuotoja, vyr. slaugytojas. Pacientas (gyventojas) išvykęs iš Namų ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, kad išsaugotų vietą, moka 30 procentų nustatyto mokesčio už pragyvenimą Namuose. Už pirmąsias 3 dienas pacientas (gyventojas) moka visą nustatytą mokestį. Išvykstant iš globos namų savarankiškam gyvenimui, pacientui (gyventojui) grąžinami dokumentai ir asmeniniai daiktai, kurie buvo saugomi globos namuose.
Susirgęs pacientas (gyventojas) nedelsiant apžiūrimas gydytojo ir, atsižvelgiant į jo ligą, gydomas vietoje arba ligoninėje. Pacientai (gyventojai) nukreipiami į atitinkamą gydymo įstaigą, o pasveikę apgyvendinami globos namuose. Paciento (gyventojo) teisė - gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Būtinoji medicininė pagalba teikiama pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Pacientas (gyventojas) turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininių tyrimų rezultatus, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Ši informacija neturi būti pateikta pacientui (gyventojui) prieš jo valią. Pacientas (gyventojas) apie savo nuožiūra įsigytus medikamentus turi informuoti slaugytoją ar vyr. slaugytoją.
Pacientų (gyventojų) asmeninis gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento (gyventojo) sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ir slaugyti. Visa ši informacija yra laikoma konfidencialia net ir po paciento (gyventojo) mirties. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento (gyventojo) sutikimą. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą (gyventoją) rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Be turtinės žalos, taip pat atlyginama neturtinė žala.
Pacientai (gyventojai) turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į administraciją, raštu pateikti pasiūlymus, skundus ir prašymus. Administracija išsiaiškina skundo pagrįstumą ir, jei reikia, imasi priemonių. Pacientas (gyventojas) privalo dalyvauti svarstant jo poelgį, turi teisę pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais. Svarstant pašalinimo iš globos namų klausimą, pacientas (gyventojas) turi teisę dalyvauti svarstant jo poelgį, pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais.
Ieškant globos namų, svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji juose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos.

tags: #teise #pasirinkti #gyventojo #globos #namu