23 trečiųjų šalių piliečiams, keliaujantiems su vaikais, kurių duomenys įrašyti dokumentuose

Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą su vaikais teisinius aspektus. Jame aptariami vizų režimai, leidimai gyventi, sveikatos draudimas, pragyvenimo lėšos ir kiti svarbūs klausimai, susiję su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje. Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Europos Sąjungos teisės aktais, siekiant suteikti skaitytojams aiškų ir praktišką gidą.

Vizų Režimas ir Atvykimas į Lietuvą

Prieš planuojant kelionę į Lietuvą su vaikais, svarbu išsiaiškinti, ar Jums reikalinga viza. Lietuvos vizų tarnyba užsienio valstybėje arba per išorės paslaugų teikėjo prašymų išduoti vizą priėmimo centrą, arba į Lietuvos Respublikai atstovaujančią kitos Šengeno valstybės diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje gali suteikti Jums reikiamą informaciją.

Bevizis režimas

Jeigu Jums taikomas bevizis režimas, turite teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Išbūtą laiką galite suskaičiuoti čia.

Šengeno viza

Turėdamas galiojančią Šengeno vizą, galite atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Suskaičiuoti išbūtą laiką galite čia. Sprendimas išduoti Šengeno vizą priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Šis laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Nacionalinė viza mokslinių tyrimų tikslu

Jeigu turite kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, galite atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytumėte dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje.

Valstybės, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą

Užsieniečiai, kurie piliečiai valstybės, įtrauktos į Trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, sąrašą (2018 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiams, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus I priedas). Daugiau informacijos rasite Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainės www.urm.lt skyriuje Konsulinė informacija.

Leidimas Laikinai Gyventi Lietuvoje

Jeigu planuojate gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų, Jums reikės leidimo laikinai gyventi. Yra keletas pagrindų, kuriais remiantis galite gauti šį leidimą.

Darbas arba savarankiška veikla

Jeigu esate ES pilietis ir atvykote gyventi į LR ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, Jums gal būti išduotas pažymėjimas, kuris patvirtintų Jūsų teisę laikinai gyventi LR. Jeigu esate ES pilietis, galite atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo arba gyventi, kaip išlaikantis tokio asmens statusą.

Savarankiškai dirbantys asmenys apima:

• Individualių įmonių savininkai.
• Mažųjų bendrijų nariai.
• Tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai.
• Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).
• Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Galite išlaikyti šį statusą, jei:

• Nutraukta Jūsų darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir laikinai nedirbate ar nevykdote veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo.
• Po ne mažiau negu vienų metų darbo nutraukėte darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo Jūsų aplinkybių ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje.
• Dirbote pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukėte darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo Jūsų aplinkybių ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju šį statusą išlaikote 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios).
• Nutraukėte darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) ar veiklą, įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ir pradėjote mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo Jūsų priklausančių aplinkybių, Jūs turite mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu).

Dokumentai, reikalingi pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi:

• Galiojantis kelionės dokumentas (pasas arba ID kortelė).
• Jeigu esate darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo: darbo sutartis; arba į Lietuvą siunčiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos raštas, patvirtinantis Jūsų teisėtą darbą Lietuvoje; arba dokumentas, patvirtinantis, kad esate savarankiškai dirbantis asmuo Lietuvoje.
• Jeigu išlaikote darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą: dokumentai patvirtinantys, kad nutraukta darbo sutartis (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veikla ir jūs laikinai nedirbate ar nevykdote veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; arba dokumentai, įrodantys, kad po ne mažiau negu vienų metų darbo nutraukėte darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje; arba dokumentai, patvirtinantys, kad dirbote pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukėte darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jūsų aplinkybių ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju, šį statusą išlaikote 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba dokumentai, patvirtinantys, kad nutraukta darbo sutartis (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veikla, įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ir pradėjote mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jūs turite mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu).

Mokesčiai:

Turite sumokėti valstybės rinkliavą už prašymo priėmimą, nagrinėjimą ir teisės laikinai gyventi pažymėjimo išdavimą / keitimą: 10 Eur (įmokos kodas - 5740).

Procedūra:

Pirmiausia turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildyti prašymą išduoti / pakeisti teisės laikinai gyventi pažymėjimą (Esu darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo arba išlaikau tokio asmens statusą) ir pridėti prie šio prašymo pridedamų dokumentų skaitmenines kopijas. Užpildžius prašymą ir rezervavus vizito laiką per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS pateikimo dienos turite asmeniškai kreiptis dėl teisės laikinai gyventi pažymėjimo išdavimo (keitimo) ir pateikti biometrinius duomenis bei dokumentų originalus. Teisės laikinai gyventi pažymėjimas išduodamas / keičiamas per 1 mėn.

Pakankamos Pragyvenimo Lėšos

Galite atvykti į Lietuvos Respubliką ir gyventi, jeigu turite sau ir savo šeimos nariams ar kitam asmeniui, jeigu jie atvyksta kartu su Jumis arba pas Jus, pakankamai išteklių pragyventi ir turite galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

Kitas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, asmuo, kuris nėra ES valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas ES valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su ES valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė ES valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.

Dokumentai, reikalingi pateikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi:

• Dokumentą, patvirtinantį, kad turite sau ir savo šeimos nariams ar kitam asmeniui, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, jeigu jie atvyksta kartu su Jumis arba pas Jus, pakankamų išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje (pvz.

Procedūra:

Pateikti prašymą ir dokumentus dėl pažymėjimo gavimo turite asmeniškai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS).

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Jeigu teikiate prašymą išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu:

• Migracijos departamente, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis.
• Seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo teisės gyventi pažymėjimo arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelės, atsiėmimo.

Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę:

Duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia.

Per MIGRIS pildant prašymą išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:

• Gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
• Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.
• Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas - sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.
• Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.

Dokumentų Vertimas ir Legalizavimas

Kartu su prašymu pateikiami užsienyje išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimai - patvirtinti vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Kai kartu su prašymu būtina pateikti santuokos sudarymą, jos nutraukimą, rėmėjo mirtį patvirtinantį dokumentą, gimimo liudijimą, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, tai šie dokumentai gali būti pateikti surašyti originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašyto šio dokumento vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos vertėjo parašu.

Kelionės su Vaikais Dokumentai

Kelionės su vaikais užsienyje reikalauja kruopštaus pasiruošimo, ypač kai kalbama apie reikalingus dokumentus. Nepakankamai įvertinti arba neturimi dokumentai gali sukelti nepatogumų ir sutrikdyti kelionės planus. Kiekvienas vaikas, dalyvaujantis tarptautinėje kelionėje, turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

• Vaiko pasas: tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis vaiko tapatybę užsienyje.
• Asmens tapatybės kortelė: Europos Sąjungos šalių piliečiams (tarp jų ir Lietuvos) leidžiama naudotis asmens tapatybės kortele kelionėse į kitas ES šalis, taip pat kai kuriose kitose šalyse, kurios pripažįsta tokią kelionės formą. Vaikų pasas ir asmens tapatybės kortelė gali būti išduodami nuo gimimo. Vaiko pasas išduodamas Lietuvos Respublikos pasų tarnybose.
• Tėvų sutikimas ir autorizacija: vaiko paso išdavimui abu tėvai arba teisėti globėjai turi sutikti ir pateikti reikiamus dokumentus.
• Skiepų pasą ar vaiko vakcinacijos kortelę: ypač svarbu vykstant į šalis, kur privaloma tam tikra skiepijimo tvarka (pvz., geltonojo drugio skiepai).

Tarptautinės kelionių taisyklės labiau sugriežtintos dėl vaikų apsaugos poreikių. Taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio susitarimus ir specifinius imigracijos reikalavimus.

• Šengeno zona: vaikams, keliaujantiems Šengeno šalių ribose, užtenka turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Ne Šengeno šalys: vaikas privalo turėti pasą ir, jeigu reikia, vizą arba specialius leidimus.

Šalių migracijos tarnybų tinklalapiai yra patikimas informacijos šaltinis, norint paruošti visus reikiamus dokumentus kelionei.

Vaiko gimimo liudijimas yra oficialus tapatybės dokumentas, įrodantis vaiko ir tėvų ar globėjų ryšį. Gimimo liudijimą paprastai reikia turėti originalo arba patvirtintos kopijos formatu.

• Lėktuvu: oro linijos dažnai reikalauja patvirtinti vaiko asmens dokumentus draudžiant keliauti be lydinčio asmens.
• Automobiliu (šalys Šengeno zonoje): pakanka paso ar tapatybės kortelės.

Dokumentų galiojimas: pasitikrinkite, ar vaiko paso/ar kito dokumento galiojimo terminas yra pakankamas. Kopijos ir atsarginiai dokumentai: turėkite dokumentų kopijas atskirai nuo originalų. Sistemingas pasiruošimas kelionėms, žinojimas apie būtinuosius dokumentus ir jų suderinamumą su tarptautinėmis taisyklėmis padės išvengti nepatogumų. Vaikų dokumentai tarptautinėms kelionėms - tai ne tik pasas ar kortelė, bet ir tėvų ar globėjų raštiški įgaliojimai bei sveikatos pažymos, kuriuos būtina paruošti iš anksto.

Svarbūs Aspektai Keliaujant Su Vaikais

Jeigu vaikas važiuoja su vienu iš tėvų ir pavardės sutampa, tai jokių sutikimų nereikia. Prievolė atsiranda tik tada, kai vykstama į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes. Vienas iš pavyzdžių, jei pavardės nesutampa ir į kelionę išsiruošia močiutė su anūku ar anūke. Jie nusprendžia skirsti į tautiečių pamėgtą Londoną, tai tuomet jau reikalingas vieno iš tėvų sutikimas. Taip pat yra reikalingas vaiko gimimo liudijimas pasitikslinimui. Vienas iš tėvų sutikimą gali duoti kreipdamasis į notarą arba kreipdamasis į seniūniją. Jei yra ištuoka, tai sutikimą duoda tas tėvas, su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą.

Vykstant į kelionę visada reikia turėti kopijas, nes kopiją pasiima pasieniečiai.

Į kelionę galima vykti tik turint galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę (galioja ne visose šalyse). Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Daugelis valstybių reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos. Patariama tai išsiaiškinti prieš išvykstant ir, esant reikalui, pasikeisti pasą ar prasitęsti jo galiojimo laiką.

Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, nebėra asmens dokumentų kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Be to, valstybės narės pasiliko sau teisę tam tikram laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui ar viešajai tvarkai.

Sienų kirtimo ir pasų kontrolės tvarka Šengeno erdvei nepriklausančių valstybių piliečiams (ne Lietuvos piliečiams) bei asmenims, neturintiems pilietybės, yra kitokia. Pasą ir kitus asmens dokumentus kelionės metu ypatingai saugokite. Praradus pasą ar jį sugadinus, turi būti išduotas asmens grįžimo dokumentas. Jis išduodamas Užsienio reikalų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl Asmens grįžimo pažymėjimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo” nustatyta tvarka, todėl jo išdavimas gali užtrukti, ypač jei užsienio šalyje nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato. Asmens grįžimo pažymėjimas yra skirtas tik grįžimui į kilmės šalį, todėl su juo vykti į kitas valstybes negalima.

Vizų išdavimo tvarka ir kiti imigracijos reikalavimai turistinio sezono metu gali keistis - kelionių pardavimo agento ar šalies, į kurią ketinate vykti, diplomatinėje atstovybėje būtinai pasiteiraukite naujausios informacijos. Kelionių organizatoriai neatsako už tai, kad neįsigijęs (negavęs) vizos turistas neišvyksta į kelionę, taip pat už pasienio ir migracijos tarnybų priimtus sprendimus turisto atžvilgiu. Informaciją apie vizas ir jų gavimo tvarką teikia reikiamos šalies diplomatinės atstovybės ir/ar konsulinės įstaigos.

Už vykstančių į užsienio valstybes vaikų iki 18 metų sveikatą, gyvybę, priežiūrą, teisių ir teisėtų interesų gynimą atsako tėvai, globėjai arba vaiką lydėti įgalioti asmenys. Vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį dokumentą. Su tėvais, globėju, vaiką lydėti įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų. Ši tvarka nėra taikoma, jei nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota užsienio valstybėje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia. Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu (ne su vienu iš tėvų), Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui išvykstant į užsienio valstybę su jį lydinčiu asmeniu, bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens ir vaiko duomenys: vardas, pavardė, gimimo data arba asmens kodas, Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (numeris, kas ir kada išdavė), galiojimo laikas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Net ir tada, kai vaiko ir vieno iš tėvų pavardės sutampa, pasienio kontrolės punkto pareigūnai turi teisę pareikalauti vaiko gimimo liudijimo, jeigu jiems kyla abejonių dėl vaiko ir suaugusiojo giminystės ryšių. Tokios situacijos dažniausiai pasitaiko tuomet, kai vaiko ir kartu keliaujančio suaugusiojo pavardės yra identiškos, t.y. sutampa ir pavardžių galūnės.

Sveikatos Draudimas ir Svarbūs Sveikatos Aspektai

Vykstant į egzotiškas šalis patariama pasikonsultuoti su gydytoju dėl profilaktinio skiepijimosi nuo užkrečiamųjų ligų. Skiepais rūpinasi ir už juos moka pats turistas. Turistas, turintis tam tikrų sveikatos sutrikimų, vykdamas į kelionę prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir privalo pasirūpinti vartojamais medikamentais bei kitomis reikalingomis priemonėmis. Jeigu turistui dėl sveikatos būklės reikalingos specialios paslaugos, turistas privalo apie tai iš anksto informuoti savo kelionių agentą ar kelionių organizatorių.

Ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju kreipkitės į artimiausią medicinos punktą, ligoninę arba išsikvieskite gydytoją per viešbučio administratorių.

Europos sveikatos draudimo kortelė (toliau - ESDK) galioja ir reikalinga laikinai vykstant į Europos Sąjungos šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją (toliau - ES šalys). ESDK patvirtina, kad asmuo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi teisę ES šalyje gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir ES šalies, kurioje lankosi, gyventojai. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia teise, laikinai vykdamas į kitą ES šalį, asmuo privalo turėti ESDK, kurią, kreipdamasis į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu turi pateikti įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame.

Vykstant į kelionę rekomenduojama įsigyti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Atidžiai perskaitykite visą informaciją, pateiktą draudimo polise. Išlaidų kompensavimo tvarka ir dokumentai, kuriuos reikalaujama pateikti prašant kompensuoti patirtas išlaidas ar gauti kitokią draudimo išmoką, įvairiose draudimo bendrovėse gali skirtis. Ne visos užsienio šalių medicinos įstaigos dirba su draudimo kompanijomis, todėl gali tekti sumokėti už jų suteiktas gydymo paslaugas vietoje, net jei ir turite medicininių išlaidų draudimą. Reikalaukite iš gydytojo tokių dokumentų: pažymos, kurioje būtų nurodyta diagnozė; gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir spaudu, taip pat reikės vaistų receptų ir išrašytų vaistų pirkimo kvitų. Už gydymą ligoninėje, greitosios pagalbos paslaugas pagal draudimo polise nustatytas sąlygas sumokės draudimo bendrovė, jei laiku kreipsitės į draudimo bendrovės atstovą (adresai būna nurodyti polise), kuris įgaliotas pasirūpinti gydymu ir atsiskaitymu už jį, ir laikysitės visų Jūsų draudimo polise nurodytų procedūros reikalavimų.

Užsisakant kelionę rekomenduotina apsidrausti neįvykusios kelionės rizikos draudimu, kuris sudaro galimybę išvengti nuostolių, jei kelionė neįvyksta dėl priežasčių, susijusių su pačiu keliaujančiuoju. Neįvykusios kelionės draudimas apima visas pagrindines rizikas, dėl kurių gali neįvykti kelionė - paties asmens ar artimų jo šeimos narių liga ar mirtis, eismo įvykis vykstant į kelionę, dėl kelionės dieną ar prieš pat ją prarasto turto ir t.t. Neįvykusios kelionės draudimu gali draustis tik vienas iš keliaujančiųjų asmenų arba visi kartu keliaujantys turistai. Šiuo draudimu galima apsidrausti tiek atskirai, tiek kartu su įprastu medicininių išlaidų draudimu. Šio draudimo esmė - jei negali išvykti į kelionę dėl savo ar šeimos narių sveikatos, draudimo bendrovė atlygins iki 90 proc. kelionės kainos. Daugiau informacijos apie neįvykusios kelionės rizikos draudimo sąlygas teiraukitės draudimo kompanijose.

Bagažo ir Kelionės Taisyklės

Kai į kelionę vykstama lėktuvu. Prašome oro uoste būti ne vėliau kaip 2 val. iki skrydžio, kad liktų pakankamai laiko visiems registracijos formalumams sutvarkyti. Vežantis tik rankinį bagažą papildomai registruotis oro uoste nereikia. Jei vežatės registruojamą bagažą, jį reikia priduoti prie registracijos langelio. Po to praeinate skrydžių saugumo tarnybą (čia tikrinamas Jūsų rankinis bagažas). Atkreipiame dėmesį , kad aviakompanija turi teisę atsisakyti priimti skristi keleivį, jei keleivio protinė ar fizinė būsena, įskaitant apsvaigimą nuo alkoholio ar narkotikų, gali kelti pavojų jam pačiam, kitiems keleiviams, įgulai ar turtui, taip pat kitais aviakompanijos vežimo taisyklėse nurodytais pagrindais. Prašome orlaivyje elgtis atsakingai ir laikytis aviacijos saugos reikalavimų. Dėl reikalavimų bagažui teiraukitės likus 2 savaitėms iki kelionės pradžios ir ieškokite atitinkamo oro vežėjo bendrosiose keleivių ir bagažo vežimo sąlygose. Jei rankinio bagažo dydis viršija nurodytus svorio ir dydžio išmatavimus, bagažas gabenamas kaip registruotasis bagažas ir taikomas bagažo mokestis. Vežantis daugiau nei leidžiama bagažo, papildomai mokama už kiekvieną viršsvorio kilogramą. Nestandartinio bagažo (banglenčių, nardymo įrangos ir kt.) vežimas gali būti apmokestinamas papildomai (neįtraukiamas į nemokamai leidžiamo vežti bagažo normą).

Nuo 2006 m. lapkričio 6 d. visuose ES ir Norvegijos, Islandijos bei Šveicarijos oro uostuose įsigaliojo taisyklės, kuriose ribojamas pro saugumo patikros vietas įsinešamo skysčio kiekis. Taisyklės taikomos visiems keleiviams, vykstantiems iš ES oro uostų į visus paskirties oro uostus. Rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius skysčių kiekius. Skysčiai turi būti atskiruose, ne didesniuose nei 100 mililitrų, induose. Šiuos indus turite įdėti į vieną permatomą ir užsegamą plastikinį, ne didesnį nei 1 litro, maišelį; vienas maišelis - vienam keleiviui.

Jeigu kelionės metu bagažas dingsta, vėluoja arba yra sugadinamas, atskridus reikia nedelsiant apie tai pranešti oro uosto bagažo tvarkymo tarnybai bei užpildyti bagažo nesklandumų aktą (angl. PIR - Property Irregularity Report). Jūsų registruotajame bagaže bei bagaže, kuris yra talpinamas į autobusų/mikroautobusų bagažo skyrių, neturi būti dūžtančių, greitai gendančių daiktų ar vertingų daiktų, pavyzdžiui, pinigų, raktų, taip pat vaistų, medicininių dokumentų, akinių, akinių nuo saulės, fotoaparatų, vaizdo kamerų ir kitų vertingų elektronikos ar technikos prietaisų bei jų priedų, kompiuterių, asmeninių elektroninių prietaisų, telefonų, mobiliųjų telefonų, elektroninių prietaisų baterijų kroviklių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, brangiųjų ir pusbrangių akmenų, muzikos instrumentų, vertybinių popierių ar kitų vertingų daiktų, vertingų meno ar dailės kūrinių, verslo dokumentų, pasų ar kitų asmens tapatybės dokumentų arba pavyzdžių. Oro vežėjo atsakomybė nustatoma Konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašytos Varšuvoje 1929 m. spalio 12 d., 1955 m. Hagos Protokolo apie Konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašytos Varšuvoje 1929 m. spalio 12 d., pakeitimą, 1999 m. gegužės 28 d. Monrealio Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo ir 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 889/2002, iš dalies pakeičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. Jeigu bagažas dingsta, vėluoja arba yra sugadinamas, keleivis atitinkamai aviakompanijai privalo raštu pateikti pareiškimą dėl įvykio. Pareiškimas dėl žalos registruotam bagažui turi būti pateiktas vežėjui iškart po to, kai keleivis sužinojo apie žalą, bet ne vėliau kaip per septynias (7) dienas po bagažo atsiėmimo. Jei keleivis nori pateikti pretenziją ar ieškinį dėl registruoto bagažo vėlavimo, jis privalo pranešti apie tai vežėjui per dvidešimt vieną (21) dieną nuo bagažo pristatymo.

Keliaujant, ypač į pietų šalis, gali pasitaikyti vagysčių net ir iš užrakintų autobusų. Dėl šios priežasties vykstant į kelionę rekomenduojama įsigyti bagažo draudimą, kuris, priklausomai nuo konkrečios draudimo bendrovės siūlomų draudimo sąlygų, gali apimti tokias rizikas kaip daiktų vagystės, praradimas, sunaikinimas ar sugadinimas kelionės metu.

tags: #23 #treciuju #saliu #pilieciams #vykstantiems #su

• kaip nuoširdžiai pasveikinti artimuosius
• Sužinokite daugiau apie Miramile sirupą vaikams ir jo poveikį
• Saugi vasara nėštumo metu
• Čiužinio vaikui dydis 80x160 cm
• Žmogaus chorioninio gonadotropino reikšmė nėštumui