Jono Garalevičiaus 145-ųjų gimimo metinių paminėjimas Žalpiuose
Šį birželį sukako lygiai 70 metų, kai mirė ir Žalpiuose, savo pasistatytoje koplyčioje palaidotas netoli Žalpių, Dvariškių kaime gimęs žinomas vargonų ir kanklių meistras, vienas iš pirmojo lietuviško sklandytuvo konstruktorių Jonas Garalevičius-Ralys (1871-1943). Ta proga pagerbti jo atminimą, geriau pajausti žemę, kurioje įleistos protėvių šaknys, į Žalpius susirinko 90 J. Garalevičiaus seserų Petronelės ir Karolinos vaikaičių ir pro-pro-provaikaičių - keturios giminės kartos iš visos Lietuvos.
Asmenybė ir veikla
Jonas Garalevičius (1871 m. vasario 21 d. Žalpiai, Raseinių apskritis - 1943 m. birželio 10 d.) - lietuvių muzikos instrumentų meistras. Po to, kai baigęs gimnaziją ir tarnaudamas raštininku Rygoje išgirdo žymiųjų Rygos katedros vargonų pašventinimo koncertą, jis pats nutarė statyti vargonus ir to amato ilgai ir kantriai mokėsi B. Griunbergo įmonėje Šcecine (Lenkija). 1898 m. J. Garalevičius atvyko į Kauną, susipažino su kompozitoriumi Juozu Naujaliu, per kurį gavo pasiūlymą pataisyti vargonus Kavarsko bažnyčioje. Užsakymų vis daugėjant, prasidėjo savarankiška J. Garalevičiaus veikla.
J. Garalevičius paprastai vadinamas Kauno vargonų meistru, kartais įvardijamas ir skambiau - Lietuvos vargonų kūrimo klasiku, minimas tarp žymiausių Lietuvoje vargonus stačiusių ir atnaujinusių meistrų. 1898-1914 m. J. Garalevičius suremontavo, pastatė, restauravo apie 100, o gal - ir daugiau vargonų Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos bažnyčioms. Dabar jų dar galima rasti 16-oje Lietuvos bažnyčių, iš jų Želvoje (Ukmergės raj.) stovi seniausi - 1898 m. pagaminti.
Vargonų meistriškumo ypatumai
Pasak doc. Rimanto Gučo, J. Garalevičiaus vargonai buvo iki smulkmenų profesionaliai pagaminti, be jokios medžio ir metalo suleidimo klaidos. J. Garalevičiaus vargonai geros kokybės (pirmasis juos įvertino J. Naujalis), romantinio stiliaus; balsai imituoja švelniuosius simfoninio orkestro instrumentus, ypač styginius. Oro skirstymo dėžės sklendinės, traktūra mechaninė. Geriausieji J. Garalevičiaus vargonai 2 manualų ir pedalų, keliolikos registrų; daug padirbo ir paprastesnių, vieno manualo.
| Veiklos sritis | Pasiekimai |
|---|---|
| Vargonų statyba | Pastatyta/restauruota apie 100 vargonų |
| Kanklių gamyba | Su J. Astrausku pagaminta per 2 tūkst. kanklių ir citrų |
| Aviacija | 1911 m. su A. Kulvinskiu pagamintas pirmasis lietuviškas sklandytuvas |
Visuomeninė veikla ir aviacijos priešistorė
Nuo XX a. pradžios J. Garalevičius aktyviai reiškėsi lietuvių tautinio sąjūdžio veikloje, 1907 m. buvo Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius. 1918 m. Lietuvos Tarybos buvo paskirtas Kauno miesto ir apskrities įgaliotiniu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą su poručiku Aleksandru Kulvinskiu Kaune sukonstruodamas ir pagamindamas pirmąjį Lietuvoje sklandytuvą, įėjo ir į šlovingą Lietuvos aviacijos istoriją.
Pagal N. Gano pasakojimą, J. Garalevičius ir A. Kulvinskis savo sklandytuvą pradėjo statyti 1910 m. pabaigoje, o 1911 m. rudenį atliko pirmus bandomuosius skrydžius. Tai buvęs dvisparnis „Farman“ tipo sklandytuvas, kurį pilotas ore valdė balansuodamas savo kūno svoriu. Pasak N. Gano, sklandytuvas buvęs pagamintas iš pušinių lystelių, sparnai dengti audeklu. Konstrukcija sutvirtinta vielinių atatampų rezginiu. Važiuoklei pritaikyti dviračio ratai. Sparnų ilgis 10-12 m, plotas - apie 40 m2. Liemuo - maždaug 7-8 m ilgio.
Kaune, Daugirdo gatvėje ant namo, pažymėto 4-uoju numeriu, fasado atidengtos dvi atminimo lentos, tarp jų - žymiems kauniečiams Jonui Garalevičiui, Pauliui Galaunei, Vladui Putvinskiui ir Juozui Tallat-Kelpšai. Nors J. Garalevičius tapo kauniečiu, Kelmės krašto žmonės jo neišsižada. Saitų su gimtine nenutraukė ir J. Garalevičius - Žalpių medinei Šv. Benedikto bažnyčiai padovanojo altorių ir vargonus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
